Pasakojimas apie tai, kaip Klaipėdos miesto savivaldybė „taupo“ 2 mln. eurų, bet nepastebi, kaip išleis 30 mln. ir turės panašius kamščius, kokius turėjo iki šiol.

Maždaug 2016-ais Klaipėdos miesto savivaldybė nutarė rekonstruoti Baltijos/Šilutės plento žiedą. Istorija nutyli, kur jie kreipėsi ir kaip vyko projektavimas, tačiau 2018-ųjų pabaigoje UAB „Kelprojektas“ visuomenei pristatė projektinius pasiūlymus.

Pasiūlymuose informacijos buvo pateikta itin kukliai, o kodėl daroma pati rekonstrukcija, apskritai nebuvo aišku. Kaip žinome, transporto projektuose svarbiausia informacija yra planuojami eismo srautai, nes tik pagal juos galima spręsti, ką reikėtų suprojektuoti. Tos informacijos nebuvo visai, todėl Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius 2019 m. sausio 3  d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu juos pateikti.

Projektinių pasiūlymų byloje nepateikti prognozuojami pėsčiųjų, dviratininkų, automobilių srautai. Be jų nėra galimybės vertinti planuojamos veiklos, neaišku, ar siūlomi pėsčiųjų takų, dviračių takų ir gatvės parametrai atitinka planuojamus srautus. Techninio projekto rengimo metu nustačius numatomus transporto srautus gali paaiškėti, kad būtinos esminės sprendinių korekcijos.

Taip pat Justas priminė, kad Klaipėda turi pasitvirtinusi dviračių takų spec. planą ir jame numatyta, kad žiedą kerta magistralinės dviračių trasos, todėl turi būti suprojektuotas patogus jo kirtimas dviračiu.

Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas.

2019 m. sausio 9 d. jis gavo projekto vadovo Viačeslavo Zbrujevo atsakymą, kad visa informacija pateikta, o dviračių takai bus suprojektuoti:

[…] statinio techninės ir paskirties rodikliai pateikti projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 5 ir 7 punktuose. Rengiant projektinius pasiūlymus buvo atsižvelgta į esamus ir planuojamus eismo srautus todėl, techninio projekto stadijoje sprendinių korekcija nenumatoma.

[…] Projektiniuose pasiūlymuose pateikiami sprendiniai neprieštarauja Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniams. Žiedinės sankryžos kirtimui yra numatytos 4 požeminės perėjos su laiptais […]

Pasižiūrėkime, kas rašoma minėtuose projektinių pasiūlymų (PP) punktuose:

Akivaizdu, kad prašytos informacijos apie transporto srautus čia nėra, tad į klausimą neatsakyta.

Po metų pamačius jau parengtą techninį projektą paaiškėjo, kad neatsakyta sąmoningai, nes dar 2017-aisiais buvo ir transporto srautai skaičiuoti, ir net sankryža modeliuota. Tik bėda, kad skaičiai jau tada rodė, jog pasirinkti sprendiniai yra visiškai neracionalūs ir jei ir reikia estakados, tai ji turi būti projektuojama ne marių link, bet lygiagrečiai joms, nes didžiausi srautai yra Šilutės plento kryptimi.

Kaip ir kas matuota – atskira šneka, bet net jei tarti, kad matuota teisingai, tai akivaizdu, jog statant estakadą Šilutės pl. kryptimi, iš sankryžos būtų nuimami ne po 800, bet po 2000 automobilių piko valandomis. Žinant, kad dabar per sankryžą per valandą pravažiuoja 7000 automobilių, akivaizdu, kad skirtumas yra reikšmingas.

Kad patys tyrimai yra atlikti atmestinai ir nebūtinai atitinka realybę, galima suvokti paskaičius, jog jie buvo atliekami vos 2 valandas. Per 2 atsitiktinai parinktas valandas tikrai sunku nustatyti, ar pataikyta į piko metą ir kad tą dieną, kai vyko matavimai, tikrai eismo srautai buvo tipiški, t.y. nebuvo kur nors įvykusi avarija, užtvertas kelias ar pan. Bet tiek to, tarkime, kad 2017 m. balandžio 20-oji  buvo tipiška diena.

O dabar pažiūrėkime į eismo srautus gretimose sankryžose. Iš žiedo išvažiuoja 1315 automobilių, o į Kauno/Šilutės pl. sankryžą atvažiuoja jau 2087, t.y. trečdaliu daugiau. Iš kur jie?!

2017-ais atlikto eismo srautų modeliavimo fragmentas. Lyginami srautai gretimose sankryžose pabraukti raudonai.

Tarkime, kad tai nesvarbus menkniekis. Tačiau pažiūrėkime į eismo srautus, kuriems nukrauti ir yra skirta estakada. Vakarinio piko metu pravažiuoja šiek tiek daugiau automobilių, nei ryte, bet skaičiai visai neįspūdingi: marių link – 416, Vilniaus plento link – 438.

Modeliavimo dokumente daryta prielaida, kad ateityje srautai padidės 12%, t.y. projektuojama žinant, kad kiekviena kryptimi per valandą važiuos daugiausiai po 500 automobilius. Štai čia ir pasimato, kodėl PP medžiagoje projektuotojai atsisakė pateikti projektui privalomą informaciją. Nes viena eismo juosta be vargo gali važiuoti 1500 automobilių per valandą, o čia jų tebus iki 500, tačiau tam niekingam srautui nukrauti statomos net dvi estakados po 2 eismo juostas! Kitaip kaip nusikaltimu tokį iracionalų lėšų švaistymą pavadinti sunku.

Suvokiant, kad kiekviena estakada kainuos po 10 mln eurų, labai liūdna skaityti techninio projekto medžiagoje įdėtus pasitarimų protokolus, kuriuose svarstoma, kaip sutaupyti lėšų. Matosi, kad galiausiai atsisakoma 2 iš pažadėtų perėjų, spec. plane numatyto magistralinio dviračių tako palei Vilniaus pl. nebus visai. Ir žinote kodėl? Todėl, kad toks Budinas mano, jog eikvoti pinigus dviračių susisiekimui yra neracionalu.

Ištrauka iš projektinių pasiūlymų viešininimo protokolo.

Kaip būtų gerai, kad tokie budinai bent suvoktų, ką užsisako, ir pažiūrėtų, ką jiems suprojektuoja. Iš tos pačios modeliavimo studijos matosi, kad po 36 mln. kainuosiančios žiedo rekonstrukcijos net automobilių vairuotojams nelabai tepagerės situacija. Rodoma, kad kamščiai sutrumpės, bet liks. Laukti reikės nebe 11 minučių, o tik 48 sekundes.

Deja, bet matydamas, kas ten suprojektuota ir kokius srautus tikimasi praleisti žiedu, turiu labai didelių abejonių, kad viskas bus taip gerai, kaip skaičiuojama. Žiedas juk iš esmės liks toks pats, koks yra dabar, t.y. nuo Vilniaus pl. sukant į kairę link Debreceno rajono reikės sulaukti tarpo, kai visomis 3 eismo juostomis atvažiuojantys automobiliai negrasins aplankstyti automobilio šonų. Ta kryptimi norinčių važiuoti bus 700, t.y. net daugiau, nei važiuosiančių estakadomis. Net esant šviesoforiniam reguliavimui, kai sustabdomi konfliktiniai srautai, viena eismo juosta ne visur tiek automobilių pravažiuoja, o čia pravažiuos be šviesoforo?

Mano žiniomis, turbožiedų išradėjų šalyje Nyderlanduose nėra nei vieno šviesoforais nereguliuojamo žiedo su daugiau nei 2 eismo juostomis atvažiuojančiu transporto srautu. Ir suprantama, kodėl to nėra – nes įsilieti į žiedą, kai reikia sekti 3 eismo juostas vienu metu, yra labai nesaugu ir tikrai mažina jo laidumą. Maksimalūs nereguliuojamų turbo žiedų laidumai ten tėra iki 5000 automobilių per valandą, o čia planuojama praleisti 7000…

Dar kartą pasižiūrėkite, kaip atrodys pats žiedas po rekonstrukcijos ir ar tikrai jis kuo nors iš esmės skirsis nuo esamo. Jei tik tiek pokyčių, tai gal pakaktų suformuoti vien nuvažiavimus dešiniais posūkiais ir taip sutaupyti apie 30 milijonų eurų? Nesinorėtų matyti dar vieną Jakų žiedo tipo fiasko, kurį, beje, projektavo tas pats „Kelprojektas“…