Po pirmadienį vykusio pasitarimo su ligoninių vadovais uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pakartojo, kad laukia nesulaukia, kada ir Klaipėdos universitetinei (KUL) ligoninei pagaliau bus leista atlikti tyrimus dėl koronaviruso bei kada ją pasieks nauja siunta apsaugos priemonių.

Su iššūkiu pirminės sveikatos pagalbos centrams nutraukus pacientų priėmimą susidūrė ir Klaipėdos vaikų ligoninėje, kurioje padėtis dėl apsaugos priemonių dar liūdnesnė – ši įstaiga tokių iš valstybės rezervo negavo, nors rizika, jog ir čia pateks vaikas, sergantis koronavirusu yra didelė.

Matyno Vainoriaus nuotr.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį informavo, kad dešimtyje savivaldybių, taip pat ir Klaipėdos, bus įkurti mobilūs punktai, kuriuos savarankiškai atvykusiems pacientams bus atliekami tyrimai dėl koronaviruso.

„Labai grėsminga situacija”

„Keltai išlieka viena rizikingiausių formų. Dabar kaip tik gavau informacijos, kad viename kelte, kuris yra prisišvartavęs dabar, yra keletas piliečių, nežinau tikslaus skaičiaus, kurie kaip ir karščiuoja, po gydytojų apžiūrėjimo ir įvertinimo bus sprendžiama, kiek ir kas važiuoja ar nevažiuoja. Kiekvienas keltas – tam tikra dozė, atsiprašau už terminą, įtariamųjų, kurie turi būti pristatomi, atliekami tyrimai, turi sulaukti rezultatų”, – po pasitarimo žurnalistams sakė meras.

Visgi, pasak jo, bendra ligoninių problema yra aprūpinimas priemonėmis.

„Realaus skaičiaus dėl priemonių papildymo ir užtikrinimo, deja, nėra. Šitoje vietoje koordinavimo tikrai trūksta. Ir galiu pasakyti, kad tai yra labai rizikinga situacija beveik visose ligoninėse. Klaipėdos universitetinė ligoninė šiuo atžvilgiu yra specifinė ir labai jautri”, – sakė V. Grubliauskas.

Pasak jo, rimtą nerimą kelia situacija Klaipėdos vaikų ligoninėje.

„Šiandien pirma diena, kai pirminės sveikatos centrai dėlioja savo darbą naujomis sąlygomis ir dažnas atvejis, kai informacija būna tokia – važiuokit į ligoninę. Vaikų ligoninė dabar yra tiesiog perpildyta tėvų, vežančių vaikučius, turinčius vienokius ar kitokius simptomus. Ligoninė, turėdama labai mažą priėmimo skyrių atsiduria labai grėsmingoje situacijoje. Važiuoja specialistai į vietą žiūrėti galimų sprendimo būdų. Nenorėčiau kalbėti tokiais piariniais sprendimais kalbėti statom palapinę ar konteinerį, nes tam irgi reikalingi tam tikri reikalavimai įgyvendinti, nėra taip paprasta, kad pastatei ir viskas. Tai labai grėsminga situacija, kuriai sprendimo reikia ieškoti čia ir dabar”, – kalbėjo meras.

Anot V. Grubliausko, geroji žinia yra tai, kad pavyko sutarti tiek su Klaipėdos universitetu (KU), tiek su Klaipėdos valstybine kolegija dėl specialistų, kurie savanoriškai galėtų talkinti KUL tada, kai jai reikės.

„Įkvepiančiai atrodo ir visų įstaigų pasirengimas skirti reikiamas brigadas, kurios galėtų darbuotis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nes apkrovos, kuriomis šiandien dirba Klaipėdos universitetinė ir Klaipėdos vaikų ligoninė jau yra viršijančios jų šiandienines galimybes ir joms spręsti jau reikalingi nestandartiniai sprendimai, spręsti reikia labai greitai, tiksliai”, – sakė uostamiesčio meras.

„Priemonių problema – pakankamai didelė”

KUL vyr. gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad jau žinoma, jog pusė iš vakarykščių 18-19 kelto keleivių buvo be koronos viruso, o dėl likusiųjų atsakymų tikimasi sulaukti pirmadienį apie pietus – dar buvo laukiama atsakymų dėl keleivių, o pirmadienį  buvo atvežtas vienas keltu parplaukęs asmuo.

„Kol kas dar nekelia problemų tie keltai, o ateityje galbūt reikėtų ir kokio atskiro pastato”, – sakė jis.

V. Janušonis patikino, kad personalo ir apsaugos priemonių kol kas netrūksta, bet pastarųjų didelio rezervo neturima.

„Čia gali iškilti problema ateityje, jei pacientų daugės. Kol kas informaciją teikiame, kalba yra, bet rezultatų šiandien dar neturime. Su personalu susitvarkysime, mūsų ligoninė yra didelė, turime ryšį su kitomis ligoninėmis – vakar buvo susitikę apsitarėme su vadovais kitų ligonių, kaip darysim, jei reikės pagalbos mums, bet su priemonių problema yra pakankamai didelė. Trūksta ir kaukių vožtuvinių, ir bachilų, ir chalatų, ir akinių, kepuraičių – visų, nes priemonės komplektais naudojamos. Kiek užteks, priklauso nuo poreikio. Mes normaliai kaukių per dieną mūsų ligoninėje be šios epidemijos naudojome iki 500 – operacinėse ir kitur. Kitur dabar jų naudojimą pristabdėme, bet kiek dar užteks labai sunku atsakyti. Mes ir patys kaukes siuvamės, žiūrime ir dėl dezinfekavimo kai kurių akinių. Kol kas darbas vyksta normaliai, bet aš kalbu apie ateitį, jei būtų dideli srautai”, – teigė KUL vadovas.

Pasak jo, kol kas pacientai guldomi į atskiras palatas – pirmadienį ryte buvo užimta 30 jų, trijose buvo su koronaviruso diagnoze. Pastarųjų būklė pirmadienį buvo patenkinama. Sekmadienį dar buvo atlaisvinti dar du skyriai – iš viso apie 20 laisvų palatų.

„Pagal rekomendacijas ir jei pasižiūrėsite kitose šalyse, esant reikalui pacientai grupuojami ir kohortuojami įtariami. Čia kalba ne apie sergančius. Todėl įtariami kartu gali būti. Pas mus buvo du atvejai, kada užsiguldė skyrius, kai suvežė iškart penkiolika pradžioje dar. Buvo su kaukėmis, laikantis dviejų metrų atstumo ir buvo trumpam laikui patalpinti. Šiuo metu tokio nėra, bet ateity tas gali būti ir tai yra numatyta bei daroma visose šalyse”, – sakė vyr. gydytojas.

Pirmadienį žurnalistė Rita Miliūtė savo „Facebook” profilyje paviešino nuotrauką, kuri, anot jos, yra daryta KUL Priėmimo skyriuje.

„Kai atsitinka krizė, reikia lyderio. Kai tokia, kaip pasaulis turi šiandien, lyderio reikia ypatingo. Tokio, kuris kitomis aplinkybėmis galėjo būti nepastebimas ir nežinomas, tykiai ramiai dėliodamasis savo reikalus, po darbo žaidžiantis su vaikais strateginius žaidimus arba vergaujantis šeimos katei. Tokio, kuris dirba ne kad kas dieną per televizorių parodytų, o kad darbą padarytų, apgalvojančio bent keletą ėjimų priekin, žinančio, su kuo į priekį eis ir gebančio mobilizuoti visus, kuo nors galinčius prisidėti. Skaitančio laikraščius, galų gale, ne plėšantis juos ir sukantis iš skutelių lizdą alternatyviai realybei.

Užsienyje įstrigę piliečiai, kuriuos Krizių centro atstovai pasiunčia aiškintis su darbą baigusiomis ambasadomis. Karantino pažeidimai – ne kokio nors įkalusio turisto, o Karo akademijoje. Daugybė nežinios, kaip toliau dirbti, senjorai klausia, kaip geriau – kad socialiniai darbuotojai ateitų, ar kad ne; ir čia ne ledkalnio viršūnė, o vos trys naujos žinutės messengeryje.

Jiems turbūt baisu, kad krizei suvaldyti paėmęs žmogų iš šalies, neduokdie-nebus-iš-savos-partijos, kitų rinkimų neįveiksi. Bet čia kaip tik yra tas Jūsų paskutinis šansas, brangios mano valstybės Vyriausybe. Jūsų, kurie šeštadienį paaiškinat, kad koronatestų nusipirkus už 10 tūkstančių, jų turime pakankamai, bet jau pirmadienį paskiriat naujiems daugiau kaip pusę milijono. Tai arba melavot, arba eurus po laiko mėtote be reikalo. Nes čia yra skelbimas Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje. Eikit Jūs žinot kur, ministre. Nuoširdžiai”, – rašo R. Miliūtė.

Tėvai slepia keliavę

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas patvirtino, kad pirminiai sveikatos centrai ir šeimos gydytojai nebeteikia ekstrinių konsultacijų, apžiūros ir pasirašę laišką, kad gali dirbti nuotoliniu būdu, pacientus pradėjo siųsti į šią ligoninę.

„Mes nepajėgiame priimti tokio srauto pacientų, vaikų, kurie yra karščiuojantys. Tuo labiau, kad jauni tėvai stengiasi nuslėpti informaciją, kada yra buvę kelionėse tam tikrose šalyse. Kartais net mums meluoja, kad niekur nebuvo išvykę, o atveža vaikus karščiuojančius. Aišku, mes suteikiame tą pirmą pagalbą, žiūrime, bandome problemas spręsti, o kontaktinius siunčiame į universitetinę ligoninę, Infekcinį departamentą. Turėtų būti žmonių sąmoningumas, nes jie ne tik savo vaikus gali nuskriausti, bet ir aplinkinius, mūsų personalą, kuris yra labai garbaus amžiaus”, – sakė V. Žalimas, viešai paprašęs, kad pirminės sveiktos centrai apžiūrėtų sergančius vaikus ir juos pakonsultuotų.

Jis informavo, kad nuo pirmadienio ligoninė sustabdė visą planinę hospitalizaciją, nuo antradienio stabdoplaninę pacientų konsultaciją.

„Šiai dienai uždarėme visą ligoninę, ligonių srautas patenka tik per Priėmimo skyrių skambučio pagalba. Jei leis techninės sąlygos ryšį per sieną įsivesime. Visos parduotuvės uždarytos, bet gal kaip nors gausime. Karščiuojančius pacientus nukreiptume per kitą įėjimą. Iššūkis yra traumos, nes su tėvais patenka – nežinome, ar tėvai buvo išvykę ar nebuvo. Nuo šios dienos visiems pacientams, taip pat ir tėvams matuojame temperatūrą. Jei tėvai bus su temperatūra, jų neįleisime į ligoninę”, – teigė vyr. gydytojas.

V. Žalimas taip pat aiškino, jog sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl pacientų iki 14 metų lankymo nereikia suprasti, kad gali lankyti visi, kas nori.

„Duosime leidimą tik vienam iš tėvų ar globėjų, artimųjų. Kitų tikrai neįleidime. Maistą ar kažkokių priemonių  organizuosime perdavimą patys – tėvai paliks, parašys į kurią vietą atnešti. Organizuosime ir mitybą, stengsimės patys pagaminti, kavinė teiks nuotolinį maitinimą”, – sakė vyr. gydytojas.

Pasak jo, situacija dėl apsaugos priemonių ligoninėje priemonių „nėra labai gera”.

„Ministerija jas iš rezervo išdalino tik kitoms trims Klaipėdos ligoninėms. Savo jėgomis krapštomės. Jų yra labai nedaug. Mums trūksta vienkartinių respiratorių P2, P3, vienkartinių chalatų, akinių. Turime dar šiokį tokį rezervą, bet nežinome, kokia bus situacija. Jeigu vaikas sergantis koronavirusu, bet jam reikia suteikti ūmią pagalbą, pavyzdžiui, traumatologinę ar chirurginę operaciją, ji bus atliekama Vaikų ligoninėje, reikėtų stengtis izoliuotis ir toliau gydyti”, – sakė V. Žalimas.

„Atvira Klaipėda” paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos pakomentuoti, ar Klaipėdos vaikų ligoninė gali tikėtis apsaugos priemonių iš valstybės rezervo. Jos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė informavo, kad valstybės rezervo ištekliai skirti tiems medikams ir toms gydymo įstaigoms, kurios realiai dirba su infekuotais pacientais (veža, tikrina ir panašiai). Šiandien tai yra Santaros klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė ir Respublikinė Panevėžio ligoninė bei greitosios medicinos pagalbos medikai.

„Kitos gydymo įstaigos gali šias priemones įsigyti pačios, o vėliau kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl išlaidų kompensavimo”, – teigė G. Banaitytė.

Studentus ragina padėti savanoriškai

KU rektoriaus Artūro Razbadausko teigimu, visos uostamiesčio aukštosios mokyklos, rengiančios sveikatos specialistus skatina baigiamųjų kursų studentus atlikti ar tęsti praktikas KUL savanoriškais pagrindais.

„Tai yra pilietinė pareiga. <…> Studentai nebus metami iš pačias karčiausias šiuo metu vietas, kur tiesiogiai susiduriama su infekcija. Reikia pagalbos kituose skyriuose. <…> Tai iš tiesų sudėtingai situacija, ypač kai ministerija niekaip neišsprendžia, kad tyrimai būtų atliekami Klaipėdoj. Čia sunkiai paaiškinami tokie dalykai. Tyrimui turime vežti per visą Lietuvą 300 kilometrų ir laukti atsakymo – čia dar vienas kelias infekcijai plisti. Tuo metu guli pacientai ir laukia”, – teigė rektorius.

Įrengs mobilius patikros punktus

Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį informavo, kad dešimtyje savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos – bus įkurti mobilūs punktai, kuriuos savarankiškai atvykusiems pacientams bus atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Tokį sprendimą šįryt pasirašė valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot pranešimo, savivaldybės jau nuo šiandien gali organizuoti tokių punktų steigimą. Kuriose vietose tiksliai šie punktai bus įkurti, turi apsispręsti jos pačios. Apie tai gyventojai bus informuojami atskirai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, šis klausimas bus sprendžiamas operatyviai ir priėmus sprendimą gyventojai iškart bus informuojami.

Pirmadienio vakarą uostamiesčio meras V. Grubliauskas sakė, kad tai, „ko gero, gera” žinia, nes atsiranda galimybė žmonės privažiavus automobiliu atiduoti tyrimus ir važiuoti namo laukti rezultatų, tačiau dar reikia pasižiūrėti, kokius reikalavimus reikia įgyvendinti, kad tokia paslauga galėtų būti teikiama.

„Nusipirkti, pasirodo, reikės nemažai ką. Suformuoti medicinos personalą. Mes tam būsime pasiruošę ir neišvengiamai tai darysime. Bet vėl klausimas – mes dėsime pinigus į tą mobilios sveikatos patikrinimo punktą, o mūsų turima laboratorija su turimais regentais stovi vietoje ant tuščių apsukų, nedirbdama to darbo, kurį galėtų daryti”, – teigė meras.

Anot A. Verygos, jau parengta tvarka, kaip šiuose punktuose darbas bus organizuojamas, kad būtų užtikrintas ir galimai sergančiųjų, ir medikų saugumas.

„Pasitarę su specialistais, plečiame galimybes dėl tyrimo atlikimo. Tai reiškia, kad į visoje šalyje veiksiančius punktus žmonės galės atvykti automobiliu, o atlikus tyrimą – važiuoti namo ir būtent namie, o ne ligoninėje laukti rezultatų“, – pranešime cituojamas ministras A. Veryga.

Numatyta, kad pacientas, pasireiškus bent vienam ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingam simptomui – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – ir, jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju, pirmiausia turės skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

Karštosios linijos konsultantas, įvertinęs paciento pateiktus duomenis, priims sprendimą, ar skambinantį pacientą tikslinga ištirti dėl koronaviruso infekcijos.

Tuo atveju, jei žmogų bus nuspręsta tirti, jis konsultantui turės pateikti vardą, pavardę, asmens kodą, mobilaus telefono numerį, taip pat nurodyti savivaldybę, iš kurios skambina. Be to, bus klausiama, ar pacientas gali asmenine transporto priemone (pats ar būti atvežtas kito žmogaus) atvykti į mobilų punktą. Jei žmogus galės atvykti pats, su juo susisieks mobilaus punkto koordinatorius ir nurodys laiką ir adresą, kada jam tai padaryti.

Atvykus į mobilų punktą, žmonėms nebus leidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip, instruktuojama, kaip bus vykdoma tepinėlio paėmimo procedūra. Kartu su savimi žmogus turi turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu, kurį, atvykus į mobilų punktą, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys.

Langą žmogus turės pradaryti tada, kai mobilios komandos narys to paprašys, tad čia dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti.

Atlikus tyrimą, žmogus turės važiuoti į namus, izoliuotis ir laukti tyrimo rezultato. Nustačius poreikį pacientą hospitalizuoti, kviečiama greitoji ir pacientas transportuojamas į ligoninę.

Tiems žmonėms, kurie negalės į mobilius punktus atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas.  Į mobilų punktą nebus galima vykti taksi automobiliu ar viešuoju transportu.

KOMENTARAS

Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras

Įstaigos, kurios ir dirba realiai su užkrėstais pacientais, tai yra tos pagrindinės ligoninės, greitosios pagalbos medikai, jei tas priemones turi, jas reguliariai gauna iš rezervo, jeigu joms jos pasibaigė. Visi kiti medikai apie priemones galvoja teoriškai. Jie realiai šiandien dienai su pacientais nedirba. Mes negalime paimti rezervo ir išdalinti, nes buvo klausta apie poreikius, poreikiai buvo įvardinti nerealistiniai. Tokių rinkoje tiesiog gauti neįmanoma, kai žmonės nori pasidėti po tūkstantį komplektų atvejui kas būtų jeigu būtų. Jei mes išdaliname priemones tiems, kurie su pacientu nedirba, kokiu būdu mes jas paimsime, atimsime, kai reikės duoti tam, kam gali realiai pritrūkti? <…> Duodama tam, kas realiai dirba su pacientais, kas veža, kas tikrina. Tiems šiandien priemonių netrūksta. Jie jas gauna reguliariai iš rezervo, toliau mes jas ieškome rinkoje ir perkame. Pagal galimybes kiek tik rasim, tiek ir nupirksim. Aiškiai pasakyta – nėra čia ir jokių finansinių limitų. Mes galime pirkti tiek, kiek reikia. Problema yra nupirkime. Esam laimingi, nes laiku atsinaujinome rezervą, kai dar nebuvo didelio trūkumo rinkoje, bet rezervas irgi supraskit, nėra begalinis. Negalime mes jį tiesiog taip paimti ir išdalinti. 

Lietuva tikrai labai anksti užsipirko regentų, už tai kai kurie žmonės ir bebrais, ir visokiais kitais epitetais buvo išvadinti. Mes tą pirkome, kai visi dar abejojo, ar iš viso jų reikės pirkti. Jų skaičius, be abejo, yra baigtinis. Užkrauti vienu metu į tyrimą galima vienu 70 mėginių. Dar  nė karto mes tiek neužkrovėm. Reiškia visas tas kitas kiekis iškeliauja į orą. Viskas kas nepanaudojama yra išmetama. Ir mes neišnaudojame dalies pajėgumų tų pačių testų ir juos tiesiog švaistom. Viena laboratorija privalo dirbti, kol ji sugeba tenkinti poreikius, taip ir bus. Yra išdalinta regentų testų ir kitoms įstaigoms, ir jei jau tik mūsų centrinė laboratorija nebespės daryti tyrumų, tada bus aktyvuotos kitos laboratorijos. Dabar tai būtų tiesiog regentų švaistymas žinant kai rinkoje sudėtinga jų nusipirkti. Kitas dalykas, turėkime galvoje, kad dabar stringa judėjimas tarp šalių, šitą irgi reikia įvertinti, net jei mes ir esame nusipirkę. Kaip bus su pristatymu? Tikimės, kad viskas bus gerai ir šią atkeliaus papildoma partija. Užtat mes labai atsakingai žiūrime į regentų naudojimą. Tikrai nepaleisim, kol nebūsim garantuoti, kad nepritrūksim tam, kam reikia. Nes įsidėti vien tyrimą į mašiną, kad nereikėtų laukti kažkam vienam žmogui penkias valandas ir 69 mėginius paleisti vėjais yra daugiau nei neatsakingai.  

INFORMACIJA

Kovo 17-ąją Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per 10 tūkstančių reagentų šią savaitę ir dar 20 tūkstančių per ateinančią, skirtų koronaviruso infekcijai (COVID-19) nustatyti, pasieks Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Be to, šiuo metu su įvairiais tiekėjais iš viso yra susitarta dėl 60 tūkst. reagentų pristatymo.

Pasak  sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, dalis reagentų laboratorijoje bus jau antradienį.

„Gyvename tomis pačiomis sudėtingomis sąlygomis, kaip ir likęs pasaulis. Situacija dėl daugelio priemonių įsigijimo nėra paprasta. Tad tai, kad reagentai jau pakeliui į Lietuvą ir kliūčių atlikti tyrimus nebus, geras ženklas. Vis dėlto, atsakingai noriu pakartoti tai, ką jau sakiau – tyrimai turi būti atliekami racionaliai, išnaudojant pilnus įrangos apkrovimus, o ne atliekant po kelis tyrimus ir taip prarandant reagentus“, – pranešime spaudai cituojamas A. Veryga.