Iš Telšių kilusi hidrologė Greta Kilmonaitė Klaipėdos universitete (KU) ką tik atsiėmė magistro diplomą, tačiau su KU ją sieja ne tik studijos. Greta jau trečius metus dirba KU Jūros tyrimų institute (JTI) ir šiuo metu yra vienintelė moteris KU JTI laivyno padalinyje.

KU studijavai tiek hidrologijos bakalaurą, tiek magistrą. Ar prieš stodama buvai tiksliai apsisprendusi dėl savo pasirinkimo?

Aido Figoro nuotr.

Iš tikrųjų, visada norėjau studijuoti geologiją. Baigus gimnaziją, planavau stoti į Vilniaus universitetą, ten baigti bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas, tačiau viskas susiklostė kiek kitaip. Įstojusi antruoju numeriu į Klaipėdos universitetą, hidrologijos ir okeanografijos studijų programą, savo sprendimu labai abejojau, tačiau vis dėlto čia atradau save ir savo karjerą susiejau su jūra.

Ar tavo ryšys su jūra, vandeniu atsirado būtent studijų metais?

Galima sakyti ir taip. Nors mokykloje aktyviai sportavau ir buvau profesionali plaukikė, jokio kito didesnio ryšio su vandeniu neturėjau. Telšiuose, miesto viduryje, turime ežerą, tačiau ilgą laiką jis buvo apleistas ir jokia rekreacinė ar sportinė veikla čia nebuvo plėtojama.

Atvykus studijuoti tiesiog pamilau jūrą. Mano pirmoji rimta pažintis įvyko trečiame kurse okeanografijos praktikos metu, kai su KU burlaiviu „Brabander“ jūroje išbuvome apie 3 savaites. Plaukimo metu susipažinome su įvairiais prietaisais, skirtais vandens fizinėms savybėms nustatyti. Suomių įlankoje pritaikėme juos praktiškai ir surinkome duomenis apie vandens temperatūrą, druskingumą, ištirpusio deguonies kiekį, drumstumą ir kt. Tos pačios praktikos metu teko sudalyvauti ir didžiųjų burlaivių lenktynėse. Taigi, nuo to viskas ir prasidėjo.

Kaip atrodo tavo darbo diena?

Galiu pasakyti, kad darbas labai dinamiškas. Kadangi specializuojuosi tiek krantų tyrimuose, tiek hidrografijoje, tiek geografinėse informacinėse sistemose, tai ir mano darbo diena būna labai įvairi. Tenka atlikti įvarius lauko darbus: batimetriniai matavimai uoste, upėse, kranto būklės vertinimas ir kt., taip pat tenka ir surinktus duomenis apdoroti.

Ar studijuojant hidrologiją įgyjama daug praktikos? 

Turėjome labai daug praktikos. Kadangi mano specialybė glaudžiai susijusi su kitais geomokslais, tokiais kaip geografija, geologija, geochemija, meteorologija ir kt., tai visose šiose srityse studijų metu teko atlikti kokius tai praktinius/lauko darbus. Kai kurie jų buvo pažintiniai, kai kurie skirti duomenų rinkimui, jų apdorojimui bei analizei. Man atrodo, kad hidrologijos studijos tuo ir išskirtinės, kad apima labai daug mokslinių sričių ir kiekvienoje jų reikalingos ne tik teorinės, bet ir praktinės žinios.

Kaip apskritai vertini studijas KU? Kokių galimybių jos tau suteikė?

Vertinu tikrai gerai. Studijų metu išmokau dirbti komandoje, nebijoti sunkumų bei dorotis su iššūkiais, bet tuo pačiu ir nesibaiminti savarankiško darbo. Pavyzdžiui, dauguma mokslinių straipsnių ar knygų – anglų kalba, tad gilinti žinias šioje srityje tapo viena sunkesnių, bet malonių užduočių. Mums taip pat buvo ugdomas supratimas, jog kiekvienas darbas, o ypač baigiamasis, turi būti parengtas kruopščiai, parašytas sklandžia kalba su išsamia ir aiškia duomenų analize. Tad šiandien galiu drąsiai teigti, kad universitetas mane ugdė ne tik kaip būsimą mokslininkę, bet ir kaip asmenybę.

Mūsų katedroje yra labai daug mokslininkų, kurie savo srityse pasiekė labai daug. Su visais jais malonu ir įdomu bendrauti ar diskutuoti, kadangi jų žinių bagažas labai didelis. Buvimas tokių žmonių rate, manau, išties įkvepia tolesniam tobulėjimui.

Ar gali išskirti konkrečius asmenis?

Galėčiau paminėti tikrai ne vieną nuostabaus mokslininko pavardę. Tačiau labiausiai man įspūdį paliko prof. dr. Albertas Bitinas, dėstęs bendrąją geologiją. Šis žmogus savo žiniomis ir noru jomis dalintis tiesiog įkvepia tobulėti. Taip pat norėčiau paminėti ir doc. dr. Loretą Kelpšaitę-Rimkienę, dėsčiusią fiziką ir krantotyrą, kuri išmokė mane tvirtumo, nesibaidant sunkaus darbo, beieškant atsakymų. Dar vienas sutiktas nuostabus dėstytojas buvo lekt. Igor Osadčij, dėstęs hidrologiją, jos prognozes bei taikomąją hidrologiją. Kaip pats save ir pristatė pirmoje paskaitoje, buvo tikras praktikas, išmokęs mane praktinių žinių pritaikymo moksle.

Tai koks visgi yra jausmas, kai tavo dėstytojai staiga tampa tavo kolegomis?

Jausmas labai keistas. Dar iki šiol kartais nesuprantu, kaip man į juos kreiptis – tu ar jūs, nors darbuotis JTI pradėjau paskutiniame bakalauro kurse. (šypsosi).

Ar jie į tave žiūri kaip į sau lygią kolegę?

Manau, natūralu, kad apsigynus bakalauro ar magistro laipsnį bendravimas tampa paprastesnis ir šiltesnis.

Ar prieš stodama turėjai susiformavusi mokslininko profesijos stereotipą?

Na, kažkokio aiškaus stereotipo neturėjau, tačiau, mano nuomone, visi mokslininkai labai skirtingi, bet tuo pačiu ir panašūs savo darbo specifika. Yra tokių, kurie duomenis ir renka, ir apdoroja, ir analizuoja, yra ir tokių, kurie dirba tik su analize.

Esi vienintelė moteris KU laivyno padalinyje. Kokie sunkumai iškyla būnant vienintelei vyriškame kolektyve?

Mano kolegos, mano komandos nariai į mane žiūri kaip į sau lygią. Čia darbai nėra skirstomi į moteriškus ar vyriškus, viskas priklauso nuo žinių bei sugebėjimų. Tad tai, kad tenka dirbti su sunkia įranga, kartais purviną darbą, netrikdo nei manęs, nei jų.

Visuomenėje mes dažnai klijuojame etiketes skirstydami darbus. Vis dar turime nusistovėjusį supratimą, kad moteris trapi būtybė ir jos vieta namuose su vaikais. Tačiau mano kolegos tokiems galvočiams neretai atšauna, kad „Greta geriau už tave pavarytų”.

Ar niekada nepasitaikė situacijų, kurių metu pasijutai diskriminuojama dėl lyties?

Aido Figoro nuotr.

Teko išgirsti komentarą dėl mano darbo kokybės vien tik todėl, kad esu mergina. Geriau jau man pasakytų, kad kai kur reikia patobulėti, bet nepabrėžtų mano lyties, kaip pagrindinio neigiamo aspekto.

Taip pat susidūriau su žmogumi, kuris bandė sumenkinti mano, kaip specialisto, sugebėjimus, sakydamas, kad mano vieta virtuvėje. Darbas kartu tapo sudėtingas dėl paprasčiausios pagarbos stygiaus.

Panašiose situacijose dabar stengiuosi prisiminti, jog kai kurių žmonių požiūrio nepakeisi ir neverta to daryti. Tačiau stengiuosi klausti ir išgauti argumentuotą atsakymą, kodėl mano lytis lemia mano sugebėjimus.

Kokie tavo ateities planai? Gal žadi dar kažką studijuoti?

Šiuo metu, manau, esu teisingame kelyje. Žinoma, ir toliau noriu stiprinti turimas žinias su galimybe jas pritaikyti skirtingose užduotyse. Turiu minčių toliau tęsti studijas ir įgyti daktaro laipsnį, tačiau kol kas norėtųsi susidėlioti mintis ir apsibrėžti tolimesnius tikslus.

Kodėl rekomenduotum stoti į KU? Ką šis universitetas gali suteikti studentui?

Daugelis klaidingai mano, jog KU studijuoti labai lengva ir čia galima praslysti, nes studijų kokybė nėra aukšta. Tačiau, kalbant apie gamtos mokslų srities studijas, jų lygis tikrai labai aukštas. Turime daug puikių dėstytojų ir mokslininkų, bendradarbiaujame tiek su Europos, tiek kitų šalių universitetais bei mokslinėmis institucijomis. Ką jau kalbėti apie praktinių užsiėmimų skaičių. Tad čia įstojusieji neturėtų nusivilti.