Klaipėdos pilies Didžiojo bokšto atstatymo planai artėja realizavimo link. Tačiau beveik neabejojama, kad įtakos statybų pradžiai gali turėti ir koronaviruso krizė, kuri darbus arba paspartins, arba sulėtins.

Projektuotojų vizualizacija

Klaipėdos savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi ir beveik 107 tūkst. eurų vertės sutartį dėl Klaipėdos pilies Didžiojo bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pasirašiusi bendrovė „Uostamiesčio projektas“ jau parengė projektinius pasiūlymus, kurie šiuo metu pristatomi visuomenei, o viešas jų svarstymas numatytas kovo 31 dieną.

Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad bokšto silueto atkūrimas suprojektuotas atsižvelgiant į išlikusius mūrus bei pamatus, istorinius duomenis, archeologinių tyrimų ataskaitas, apmatavimus, architektūros natūrinius ir konstrukcijų tyrimus. Statybos medžiagos bei gaminiai parinkti ilgaamžiai ir patvarūs.

„Istorinio bokšto sienos storis pirmame aukšte siekė iki 3,6 metrų, kylant į viršų siena plonėjo. Remiantis statytojo projektavimo užduotimi, statinys projektuojamas atkuriant bokšto išorinį kontūrą iš autentiško dydžio raudono molio plytų, kurias vidinėje statinio pusėje laiko lengvas metalo konstrukcijų karkasas. Tokiu atveju minimaliai apkraunami bei įtakojami išlikę autentiški bokšto pamatai bei atsiranda daugiau galimybių išnaudoti vidinę statinio erdvę, neatstatant pilnavidurių mūrinių ~ 3,6 m storio sienų (į viršų siaurėjančių iki ~ 1,1 m). Buvusių sienų storis pažymimas sienos pločio tarpinėmis perdangomis. Jos bus naudojamos kaip ekspozicinės erdvės. Likusi bokšto erdvė, neskaitant užimamos liftu, lieka atvira“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Nurodoma, jog bokšto aukštis bus iki 47 m, nes toks jis yra nurodytas istoriniuose šaltiniuose.

Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, jog bokšto konstrukcinė schema – erdvinė vertikali tolygiai išdėstytų, tarpusavyje besikertančių, plieninių profilių sistema, formuojanti cilindrinį statinio apvalkalą, tolygiai pereinantį į bokšto smailę. Cilindrinio tūrio vidiniu perimetru projektuojami lenkti laiptai patekimui į apžvalgos lygį. Statinio išoriniu perimetru formuojamas karkasas pakabinamam keraminių plytų mūro fasadui. Stogo danga – keraminės čerpės.

„Pasirinkta konstrukcinės schema įgalina racionaliausiu būdu realizuoti architektūrinę idėją, išvengiant horizontalių ryšių įrengimo bei minimalizuojant bokšto poslinkius ir deformacijas“, – nurodo projektuotojai.

Numatoma, jog atstatyto bokšto pirmajame aukšte bus įrengiamas Klaipėdos kultūros ir informacijos centras, tarpinėse aikštelėse – įveiklinimo galimybė, įrengiant elektros srovės prisijungimo taškus, numatoma ekspozicijos funkcija – naudojant projekcijas, hologramas, LED ekranus, interaktyvius ekranus ir kitus eksponavimo būdus.

Viršutinėje aikštelėje, kuri yra maždaug 30 metrų aukštyje, numatoma apžvalgos ir ekspozicijos funkcija. Bokšte įrengiamas bevielio interneto „Wi-Fi“ ryšys, nemokamas lankytojams.

Siekiant maksimalaus autentiškumo projektinių pasiūlymų stadijoje yra pateikiami du bokšto fasadų variantai. Vienas jų yra mūrinė siena su angomis apžvalgai, o kitas – berėmio stiklo siena.

Kol kas nėra nuspręsta, ar atkuriamo bokšto viršutiniame aukšte bus maži langai ar stiklinė siena. Projektuotojų vizualizacija

Kol kas nėra nuspręsta, ar atkuriamo bokšto viršutiniame aukšte bus maži langai ar stiklinė siena. Projektuotojų vizualizacija

„Įvykdžius bokšto silueto atkūrimo darbus istorinėje miesto dalyje atsiras gerai matomas istorinio tūrio siluetas, kviečiantis ne tik įvertinti realų buvusios pilies aukštį, bet ir užeiti, pakilti į bokšto viršų, apžvelgti vieną gražiausių Klaipėdos miesto teritorijų: piliavietę, P. Lindenau pastatų kompleksą, Danės upę, įtekančią į marias, senamiestį ir naujamiestį, esančius abiejuose Danės krantuose, Smiltynę. Pakilimui į apžvalgos aikštelę apie 30 m aukštyje projektuojami laiptai, liftas. Šie sprendiniai kartu su aplinkos pritaikymu užtikrina žmonių su negalia sklandų patekimą į tarpines bokšto aikšteles ir viršutinę apžvalgos aikštelę“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Anot Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, visuomenei pristatyti abu atstatomo bokšto variantai – ir su mažais, ir su dideliais langais. Galutinį žodį, kurį variantą pasirinkti, turės tarti ne tik visuomenė, bet ir specialistai.

„Laikantis istorinių matmenų, reikėtų atkurti nedidelius langus, o didesni langai labiau tiktų apžvalgos funkcijai. Visas bokštas atkuriamas pagal istorinius brėžinius, jokios fantazijos nėra, išskyrus tuos viršutinės dalies langus, dėl kurių ir reikės apsispręsti“, – teigė R. Zulcas.

Anksčiau buvo planuota, jog Didžiojo bokšto atstatymo darbai vyks dviem etapais. Tačiau 2018 metais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos siūlymu nuspręsta abu etapus sujungti ir juos įgyvendinti vienu metu.

R. Zulco teigimu, paraiška gauti finansavimą atstatyti bokštą jau pateikta Kultūros ministerijai, kuri lėšų galėtų skirti iš kultūros infrastruktūros programos.

„Atsakymo dar neturime, pateikėme informaciją apie lėšų poreikį, o jis yra apie 1,4 mln. eurų“, – teigė R. Zulcas.

Jis pabrėžė, jog šiemet norima pabaigti Didžiojo bokšto rekonstravimo, atkuriant istorinį jo tūrį, techninį projektą.

„Kitas klausimas – realizavimas. Dabar jau reikia vertinti bendrą kontekstą. Žinant, kiek dėl dabartinės situacijos nukentės turizmo, transporto, statybų sektoriai, iš šitos pozicijos ir reikės rudenį žiūrėti, kaip realizuoti šį projektą. Galbūt tokie užsakymai ir padės verslui“, – svarstė R. Zulcas.

Projektuotojų vizualizacija

Projektuotojų vizualizacija