Prieš dešimtmetį rekultyvuotą ir nebenaudojamą Kalotės sąvartyną – žalią palaidotų atliekų kalną – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) ketina „įdarbinti“. Pasinaudojant nacionalinėmis ir ES paramos lėšomis energetiniams projektams čia ruošiamasi statyti saulės elektrinę.

„Viena iš priežasčių, kodėl reikia tai daryti – ekonominė. KRATC valdomiems rūšiavimo ir perdirbimo įrenginiams reikia didžiulių energetinių išteklių. Žinia, elektros energija brangsta, tad analizuojame situaciją, kaip galėtume sumažinti šias išlaidas. Priešingu atveju, finansinė našta didėtų viso Klaipėdos regiono atliekų mokesčio mokėtojams“, – pranešime spaudai cituojamas Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

Daugiausia elektros suvartoja Dumpiuose esantys KRATC mechaninio rūšiavimo įrenginiai. Šiemet energijos poreikis dar labiau išaugs – pradės veikti ir nauja šlako apdorojimo bei didžiųjų atliekų perdirbimo aikštelės, kuriose daugelis procesų bus vykdomi elektra varomais sijotuvais ir smulkintuvais.

Išnaudoti Kalotės sąvartyną energetiniams projektams KRATC pradėjo dar prieš dešimtmetį. Kurį laiką, kol uždarytame sąvartyne vyko intensyvūs atliekų puvimo procesai, KRATC iš Kalotės kaupo siurbė susidarančias metano dujas ir jas degindama gamino elektros energiją. Toks pat technologinis procesas dabar vykdomas ir veikiančiame Dumpių regioniniame sąvartyne.

Anot pranešimo, dabar KRATC kreipėsi į ekspertus, kurie atlikę išsamią Kalotės sąvartyno situacijos studiją pateikė savo atsakymą, kad statyti saulės elektrinę čia galima ir būtų finansiškai patrauklu.

Pagal ekspertų siūlymus saulės jėgainė turėtų atsirasti ne Kalotės kalno šlaituose, o ant kaupo plokštumos. Taip būtų lengviau įrengti saulės modulius laikančias konstrukcijas, nes tvirtinimas su intervencija į sąvartyno dangos paviršių technologiškai nėra galimas.

Kalno viršuje vietos pakaktų įrengti 2,5 MW elektrinę, tačiau dėl technologinių ir teisinių elektros energijos persiuntimo apribojimų KRATC finansiškai naudingiausia įrengti mažesnės galios saulės elektrinę ir visą pagamintą elektros energiją suvartoti nuo gamybos nutolusiuose įrenginiuose savo poreikiams.

„Dabar KRATC optimalu gaminti tiek elektros energijos, kiek ji suvartoja savo padaliniuose – apie 1000 megavatvalandžių per metus. Jeigu užsiimti didesne gamyba, išaugtų ir investicijos, ir atsiperkamumo laikotarpis“, – aiškino studiją atlikęs biofizikas Paulius Leonavičius.

Šiuo metu KRATC atlieka paruošiamuosius darbus: aiškinasi statybos reglamento klausimus, ieško saulės jėgainės projektuotojų, konsultuojasi dėl finansavimo sąlygų. Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą, tokiems projektams gali būti skiriama iki 30 proc. subsidija.