Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tendencija nepaisyti įstatymų ir reikalavimų užtikrinančių kultūros paveldo apsaugą daugiau nei grėsminga. Ne be jos žinios Klaipėdos miesto istorinėje dalyje (vad. Naujamiesčiu, u.k. 22012) įsibėgėjo sistemingi nacionalinio lygmens valstybės paminklo verčių naikinimo procesai.

Tačiau Klaipėdos m. savivaldybės Paveldosaugos skyrius čia praktiškai nevykdo net prevencinės kontrolės. Ne ką geriau veikia ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys.

„Oro grupės” nuotr.

Klaipėdos miesto istorinė dalis turi archeologinį (lemiantis reikšmingumą), architektūrinį (lemiantis reikšmingumą unikalus), istorinį (lemiantis reikšmingumą unikalus), kraštovaizdžio, urbanistinį (lemiantis reikšmingumą unikalus), želdynų (lemiantis reikšmingumą tipiškas) vertingųjų savybių požymius. Tačiau dažniausiai šių vertingųjų savybių nepaisoma, jos ignoruojamos ir neintegruojamos į vystytojų projektus. Pateiksime vos kelis naujausius pavyzdžius.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas dėjo dideles pastangas jūrinio kultūros paveldo kontekste išsiskiriančio pirmosios lietuviškosios uosto valdybos pastatui Naujosios Uosto 5 g. sunaikinimui, o KPD Klaipėdos teritorinis padalinys ilgai nesugebėjo pasirūpinti net reikšmingesnio apsauginio statuso suteikimui.

Unikalus objektas – Locmanų namas (Uosto g. 23) buvo išgelbėtas tik suinteresuotos paveldo išsaugojimu visuomenės pastangų dėka, privertus Kultūros paveldo centrą vykdyti tiesiogines savo funkcijas. Tuo tarpu KPD Klaipėdos teritorinio padalinio atstovė dėjo visas pastangas nuslėpti ir sumenkinti svarbią verčių nustatymui informaciją.

Inkaro skersgatvis yra komplekso vertingoji savybė, kuri žymi išlikusią istorinės Vitės kvartalo gatvių struktūrą, yra savavališkai naikinamas Klaipėdos miesto tarybos.

Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso būklė yra prasta, tačiau nei KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, nei Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyrius negali priversti savininką saugoti ir prižiūrėti pastatą, bei pašalinti avarinės būklės padarinius. Naujojo Sodo g. nutiesta ant valstybės saugomos Naujamiesčio išklotinės, o pastatyti K ir D daugiaukščiai pastatai, kurie pažeidžia bet kokius elementarius miesto istorinės dalies aukštingumo ir visus kitus svarbius reikalavimus.

Visuomenės viešojo intereso ir paveldosauginių reiklavimų (aukštingumo, tankio, formos) buvo nepaisoma, projektuojant naują daugiaaukštį pastatą Pievų Tako g. 36A sklype. Bet kokiems Naujamiesčio komplekso apsaugos ir vertingųjų savybių vizualinės apsaugos reikalavimams visiškai prieštarauja paveldosauginėje Naujamiesčio teritorijos vakarinėje dalyje (Uosto g. 20, 32) AB „Klasco“ pastatyti sandėliai, kurie sunaikino Vitės kvartalo dalį ir menkina teritorijos istoriškumą.

Išskirtinės viešoji erdvės teritorija – bauhauzo stiliaus parko-sodo tarp Pievų Tako g., I. Kanto. g., ir Gintaro gatvių dėl savivaldybės administracijos manipuliacijų likimas yra pakibęs ore.

Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto direkcijos nurodymu sunaikintas vienintelis autentiškas navigacinis Bakenas kaip jūrinio paveldo ženklas Bomelsvitėje (prie Švyturio g. 10) ir t.t.

Iš to matome, kad Klaipėdos miesto istorinės dalies vertingieji požymiai sistemiškai naikinami Klaipėdos savivaldybei nebyliai pritariant verslo subjektų, o šio komplekso apsauga nėra užtikrinama net tiesiogiai atsakingų institucijų.

Naikinama istoriškai susiklosčiusi gatvių struktūra, nepaisoma nustatytų naujos architektūros ribojimų Istorinėje miesto dalyje, per menkai vystoma parama fasadų tvarkybos projektams, nerengiama diskusijų tarp gyventojų ir specialistų dėl paveldo objektų restauravimo darbų, ignoruojamas viešasis interesas aktualiais paveldo išsaugojimo klausimais, Klaipėdos savivaldybė nesiima priemonių apleistų pastatų ir nenaudojamų sklypų kontrolei.

Pabrėžiame kultūros paveldo ir jūrinio kultūros paveldo svarbą Klaipėdos miesto bei bendruomenės tapatumui. Kartu primename, kad kultūros paveldo išsaugojimas yra ir viešasis,suinteresuotos visuomenės ginamas, interesas. Primename, kad suinteresuotos kultūros paveldo išsaugojimu visuomenės įtraukimas į sprendimų priėmimą ir informavimas yra imperatyvi visų Lietuvos Respublikos valdžios grandžių norma įtvirtinta tarptautiniais įsipareigojimais bei nacionalinės teisės aktais.

Todėl siekdami veiksmingo kultūrinio paveldo apsaugos užtikrinimo, reikalaujame:

– imtis visų priemonių apsaugoti Istorinės miesto dalies vertinguosius požymius ir nutraukti Klaipėdos savivaldybės administracijos veiksmais inspiruotą masinį Klaipėdos miesto istorinės dalies, kaip kompleksinio paveldo objekto verčių naikinimą.

– užtikrinti, kad būtų atšaukti ir panaikinti savavališki Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos su miesto taryba sprendimai žalojantys Klaipėdos miesto istorinės dalies (vad. Naujamiesčiu, u. u. k. 22012) komplekso vertingąją savybę – gatvių tinklą t.y. konkrečiai sunaikinsiantys išlikusią istorinės Vitės kvartalo struktūrą – Inkaro skersgatvį.

Prašome Jūsų įvertinti, kaip Klaipėdos miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys iki šiol vykdė jai priskirtas kultūrinio paveldo apsaugos funkcijas. Kiek buvo nesilaikoma ar laikomasi STT atlikto KPD veiklos tyrimo metu pasiūlytų rekomendacijų.

Kreipimasis, skirtas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei Andrijanai Filinaitei, kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui, Seimo kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkei l.e.p. Renatai Planutienei