Koronavirusas pakeitė arba greitu laiku pakeis pasaulį. Lietuva nebus išimtis. Vos per kelias savaites šalyje atsiradę pokyčiai – stulbinantys. Nuotolinis darbas tapo norma ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Tą galintys daryti tėvai dirba iš namų, vaikai neina į mokyklas. Karantinas keičia verslo, tarpasmeninio bei viešojo bendravimo taisykles, bet tik ne politiką.
Panašu, kad politikoje adaptacijos su nauja tikrove laikotarpis vyksta gerokai lėčiau nei kasdieniniame gyvenime. Čia pokyčiai, nebe diskusijos, irgi yra būtini ir, ko gero, neišvengiami. Juo labiau, kad vos už pusmečio – rinkimai į Seimą.
Ar greitai tokie vaizdai nuguls į nuotraukų archyvą? Martyno Vainoriaus nuotr.
Kaip viruso šešėlyje atsidūrusi tauta rinks savo tautos atstovus? Ar rinks apskritai? Kaip rinkėjų masiškumu iki šiol neblizgėjusi Lietuvos demokratinė valdžios pakeitimo procedūra atlaikys saviizoliaciją ir galimą karantiną? Tai – klausimai, į kuriuos atsakymus turime žinoti jau dabar arba bent jau pradėti jiems ruoštis. Jei Lietuva nori išlikti demokratine valstybe.
Bet kuri krizė be neišvengiamų praradimų sukuria ir naujas galimybes. Tereikia jomis pasinaudoti. Šiuo atveju, kai faktiškai visas viešasis sektorius ir verslas yra priversti pereiti prie nuotolinio darbo, kai maisto ir prekių pristatymai internetu šoktelėjo į neregėtas aukštumas, Lietuva vis dar neturi galimybės už politikus per rinkimus balsuoti internetu.
Taip, koronavirusas, fizinis viešojo gyvenimo susitraukimas kaip niekada iki šiol suaktualino būtinybę Lietuvoje turėti virtualųjį balsavimą. Paradoksalu, tačiau šiam sprendimui esame kaip niekada gerai pasirengę. Šiuo atveju investicijos būtų minimalios – parengiamasis darbas jau padarytas, konkretūs įstatymo projektai jau parengti. Tereikia juos svarstyti ir jiems pritarti.
Užmaršiems priminsiu, kad dar 2006-aisiais Seimo nutarimu buvo patvirtinta balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija. Tačiau per daugiau kaip 10-metį Seimas jau tris kartus atmetė arba grąžino iniciatoriams tobulinti Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektus. Paskutinį kartą prie šios temos rimtai buvo sugrįžta 2018-aisiais. Tuomet dabartinė Vyriausybė parengė visą būtinų pakeitimų paketą. Pritrūko tik politinės valios šiems sprendimams priimti.
Taip, balsavimas internetu per rinkimus yra nemenkas iššūkis, tai – aukštos rizikos projektas dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, dėl rinkimų svarbos valstybės gyvenimui. Akivaizdu, kad egzistuoja ne tik vietiniai, bet ir išoriniai geopolitiniai interesai šį procesą pakreipti atskirų suinteresuotųjų grupių naudai.
Antra, demokratinių rinkimų misija – užtikrinti visuomenės pasitikėjimą, kad valdžios rinkimai vyktų sąžiningai, kas ir sukuria demokratinės valdžios teisėtumą. Būtent dėl saugumo užtikrinimo balsavimo internetu įteisinimo skeptikų nuolat reiškiamos abejonės iki šiol tapdavo bene pagrindine priežastimi, kodėl Lietuvoje vis dar nėra įtvirtinta tokia galimybė.
Tačiau dabartinė pasaulinė koronaviruso krizė parodė, koks pražūtingas gali būti lūkuriavimas ir nieko nedarymas. Tuomet viruso cunamis vos per kelias valandas pakeičia dešimtmečiais kurtas bei derintas taisykles, reglamentus – visą visuomenę priverčia išgyventi priverstinę „šoko terapiją“. Todėl akivaizdu, kad nors dabar tai atrodo ir ne pirmos svarbos klausimas – politines roges rudeniui reikia ruošti jau dabar – pavasarį.
Kodėl tą būtina padaryti dabar? Visų pirma, labai sunku prognozuoti, kokia bus šalies sveikata rinkimų dieną. Ar dar tebegalios karantinas? Ar piliečiams bus užtikrinta galimybė fiziškai ateiti į rinkimų apylinkę ir saugiai atiduoti savo balsą? Be šių esminių yra begalės kitų, bet ne mažiau svarbių klausimų, pavyzdžiui, rinkėjų aktyvumas, kuris Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Praėjusiuose prezidento, Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo apie pusę tokią teisę turinčių rinkėjų, kai ES šalių rinkėjų aktyvumo vidurkis siekia apie 67 proc.
Įvairios sociologinės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų remtų idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. Tą yra akcentavusi ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, kurios įsitikinimu balsavimas internetu turi potencialą itin reikšmingai palengvinti užsienio lietuvių dalyvavimą rinkimuose. Balsavimas internetu būtų itin naudingas užsienio lietuviams, gyvenantiems atokiuose pasaulio kraštuose: daugelyje Azijos šalių, Pietų Amerikoje. Šiose šalyse ambasados ar konsulatai yra itin toli, todėl galimybės fiziškai nuvykti praktiškai nėra, o balsuoti paštu taip pat beveik neįmanoma: kol iš ambasadų ar konsulatų yra išsiunčiami ir atgal parsiunčiami vokai su biuleteniais, rinkimai jau būna ir pasibaigę.
Šiuo metu balsavimas internetu visuose rinkimuose įteisintas Estijoje, iš dalies įteisintas Prancūzijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje ir JAV. Parengiamuosius darbus arba bandomuosius projektus įgyvendina dar apie 50 valstybių.
Nepamirškime, kad balsavimas rinkimuose yra viena svarbiausių demokratijos gyvavimo sąlygų, todėl jo prieinamumas, sudarant visiems piliečiams lygią ir lengvai įgyvendinamą galimybę balsuoti rinkimuose, yra vienas pagrindinių valstybės įsipareigojimų visuomenei.
Balsavimo internetu projektas yra rizikingas ir kompleksiškas, tačiau rizikos iš principo yra išsprendžiamos. Dabartinė valdžia ne tik žodžiais, bet ir darbais įrodė – ji yra tikra draudimų įvedimo čempionė. O kaip su galimybėmis?
Mane labiausiai juokina žmonės kurie save pristato lyderiais. Tai Pu—kių tipas, kai yra niekas, bet tarp savo kvailių yra gudriausias ir pradeda manyti esantis lyderis. Lyderiui nereikia prisistatinėti, kad jis lyderis, žmonės tai mato, supranta, jaučia. Ar tikrai esi lyderis Andriau, rinkimuose iš 1 vietos nukritai į 3 vietą, tave aplenkė moterys. Lyderiai nekrenta, esi pigus populistas kuris tikisi dėmesio artėjantiems rinkimams. Neringoje 14 mandatų, kokia ta opozicija ir kieno tu lyderis? Moterų kurios tave aplenkė rinkimuose lyderis?