Klaipėdos savivaldybėje pirmą kartą nuotoliniu būdu vyko projektinių pasiūlymų viešas svarstymas su visuomene.

Tačiau galimybė net ir neišeinant iš namų pasidomėti, kaip vyks Klaipėdos pilies Didžiojo bokšto atkūrimas sudomino tik apie 20 žmonių, o pranešėjai sulaukė vos vieno klausimo.

Kol kas nėra nuspręsta, ar atkuriamo bokšto viršutiniame aukšte bus maži langai ar stiklinė siena. Projektuotojų vizualizacija

Ar projektas aktualus?

Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso paskelbus karantiną teko pakoreguoti ir suplanuotas projektų viešo svarstymo su visuomene procedūras. Kadangi žmonių susibūrimai yra draudžiami, Klaipėdos savivaldybė nusprendė Didžiojo bokšto atkūrimo projektinius pasiūlymus su visuomene svarstyti nuotoliniu būdu.

Pristatymas antradienio vakare buvo tiesiogiai transliuojamas iš savivaldybės didžiosios posėdžių salės, o klausimus buvo galima pateikti elektroniniu paštu ar telefonu. Transliacijos metu tapo aišku, kad ją stebi tik apie 20 žmonių. Po pristatymo pranešėjai sulaukė tik vieno klausimo, bet ir jis buvo ne apie projektinius pasiūlymus.

Miesto tarybos narė Nina Puteikeinė teiravosi savivaldybės atstovų ir projektuotojų nuomonės, ar pasibaigus pandemijai Klaipėdos savivaldybei ir bendruomenei dar bus aktualus bokšto atkūrimas su „neaiškiomis funkcijos“, o gal tikslinga numatytas funkcijas perkelti į Karališkojo pašto pastatą bei numatytas investicijas skirti jo restauravimui.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas patikino, jog ir po koronaviruso krizės projektas bus aktualus.

„Epidemijos ir marai vyksta, tikimės, kad ir ši praeis. Noras atkurti pilies bokštą yra fiksuotas dviejuose Klaipėdos savivaldybės ilgalaikiuose strateginiuose planuose, tai yra – daugiau nei 14 metų. Tai nereiškia, jog nereikia skirti dėmesio ir kitiems paveldo objektams, jiems turi būti skiriamas ne tik savivaldybės, bet ir Vyriausybės, Kultūros ministerijos dėmesys. Atkuriamo pilies bokšto funkcija yra labai aiški. Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjo apžvalgos takai, bokštai, aikštelės. Svarbu, jog Klaipėdos pilies bokštas būtų atkurtas, nes taip aktualizuosime visą senamiestį. Šis projektas tikrai yra reikalingas“, – tvirtino R. Zulcas.

Siekta išsaugoti autentiškus pamatus

Klaipėdos pilies Didžiojo bokšto atkūrimo projektinius pasiūlymus parengė bendrovė „Uostamiesčio projektas“. Ji laimėjo Klaipėdos savivaldybės skelbtą konkursą ir pasirašė beveik 107 tūkst. eurų vertės sutartį dėl Klaipėdos pilies Didžiojo bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų.

Nurodoma, jog bokšto silueto atkūrimas suprojektuotas atsižvelgiant į išlikusius mūrus bei pamatus, istorinius duomenis, archeologinių tyrimų ataskaitas, apmatavimus, architektūros natūrinius ir konstrukcijų tyrimus. Statybos medžiagos bei gaminiai parinkti ilgaamžiai ir patvarūs.

Projektuotojų vizualizacija

„Diskusija dėl bokšto atkūrimo vyko 20 metų, o gal ir ilgiau. Saulius Manomaitis siūlė statyti stiklinį bokštą kaip viziją į buvusį. Būta pasiūlymų atstatyti tokį bokštą, koks buvo – su 3 metrų storio mūro sienomis. Bet Klaipėdos savivaldybė pasirinko variantą atkurti bokštą moderniomis konstrukcijomis. Todėl iš išorės bus renesansinio surišimo plytų mūras, o pati laikanti konstrukcija yra metalinis karkasas. Jei bokštą norėtume atkurti visiškai su buvusiomis sienomis, sunaikintume išlikusius jo pamatus, nes jie neatlaikytų tokio svorio. Kalbant apie metalines konstrukcijas, ieškota įvairiausių variantų, bet tikslas buvo padaryti kuo mažiau žalos išlikusiems pamatams ir esamoms konstrukcijoms“, – aiškino bendrovės „Uostamiesčio projektas“ architektas Algirdas Stripinis.

Todėl nuspręsta palei išorines sienas įrengti 12 mikropolių ir prie jų pritvirtinti metalo konstrukcijas, kurios kylant viršų būtų „surišamos“. Numatoma, jog bokšto aukštis bus 45,5 metro.

Siekiant maksimalaus autentiškumo projektinių pasiūlymų stadijoje yra pateikiami du bokšto fasadų variantai. Vienas jų yra mūrinė siena su angomis apžvalgai, o kitas – berėmio stiklo siena. Galutinį žodį, kurį variantą pasirinkti, turės tarti specialistai.

Veiks informacijos centras

Numatoma, jog atstatyto bokšto pirmajame aukšte bus įrengiamas Klaipėdos kultūros ir informacijos centras, tarpinėse aikštelėse – įveiklinimo galimybė, įrengiant elektros srovės prisijungimo taškus, numatoma ekspozicijos funkcija – naudojant projekcijas, hologramas, LED ekranus, interaktyvius ekranus ir kitus eksponavimo būdus. Viršutinėje aikštelėje, kuri būtų maždaug 30 metrų aukštyje, numatoma apžvalgos ir ekspozicijos funkcija.

Bokšte būtų įrengiamas bevielio interneto ryšys, kuris būtų nemokamas lankytojams, liftas žmonėms su negalia.

Projektuotojų vizualizacija

„Įvykdžius bokšto silueto atkūrimo darbus istorinėje miesto dalyje atsiras gerai matomas istorinio tūrio siluetas, kviečiantis ne tik įvertinti realų buvusios pilies aukštį, bet ir užeiti, pakilti į bokšto viršų, apžvelgti vieną gražiausių Klaipėdos miesto teritorijų: piliavietę, P. Lindenau pastatų kompleksą, Danės upę, įtekančią į marias, senamiestį ir naujamiestį, esančius abiejuose Danės krantuose, Smiltynę“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Investicija – 1,4 mln. eurų

Anksčiau buvo planuota, jog Didžiojo bokšto atstatymo darbai vyks dviem etapais. Tačiau 2018 metais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos siūlymu nuspręsta abu etapus sujungti ir juos įgyvendinti vienu metu.

Projektuotojų vizualizacija

R. Zulco teigimu, paraiška gauti finansavimą atstatyti bokštą jau pateikta Kultūros ministerijai, kuri lėšų galėtų skirti iš kultūros infrastruktūros programos.

Skaičiuojama, jog atkurti Didįjį bokštą gali kainuoti apie 1,4 mln. eurų. R. Zulcas pabrėžė, jog šiemet norima pabaigti Didžiojo bokšto rekonstravimo, atkuriant istorinį jo tūrį, techninį projektą.

„Kitas klausimas – realizavimas. Dabar jau reikia vertinti bendrą kontekstą. Žinant, kiek dėl dabartinės situacijos nukentės turizmo, transporto, statybų sektoriai, iš šitos pozicijos ir reikės rudenį žiūrėti, kaip realizuoti šį projektą. Galbūt tokie užsakymai ir padės verslui“, – kiek anksčiau „Atvirai Klaipėdai“ teigė R. Zulcas.