Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija trečiadienį nusprendė, kad mieste privalomai turės būti dezinfekuojamos visos daugiabučių laiptinės, atliekų konteineriai ir kai kurios didesnius srautus turinčios viešosios vietos.

Taip pat komisija pateikė rekomendacijas, kur galėtų gydytis lengvos formos koronaviruso infekcija sergantys žmonės, neturintys galimybės saviizoliuotis, bei kur mieste galėtų įsikurti vadinamojo karščiavimo klinika. Tačiau potencialūs šių vietų šeimininkai – Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojai tokiomis perspektyvomis ne itin džiaugėsi. Vėliau pastarosios vadovybė išplatino pranešimą, kuriame dėsto, kodėl negali imtis tokios misijos.

Dezinfekcija Klaipėdoje turės būti atliekama ir daugiabučių laiptinėse. Kaip dažnai tai turs būti daroma, dar bus reglamentuota. Martyno Vainoriaus nuotr.

Gydytis – į Švėkšną

Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė informavo, kad savivaldybės yra įpareigotos nusimatyti vietas, kur galėtų gydytis lengva COVID-19 forma sergantys pacientai, neturintys galimybės saviizoliacijai.

Savivaldybė tam yra numačiusi kempingą, kuriame tam tikslui būtų naudojami keturi nameliai, turintys po keturias vietas, išsekus joms – bendrabutį, kuriame tilptų 68 asmenys. Vyriausybinių lygmeniu manoma, kad kitos vietos galėtų būti Palangos reabilitacijos ligoninė arba Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas Švėkšnoje.

Pastarasis variantas nuotoliniame posėdyje dalyvavusiam šios ligoninės vadovui Jonui Sąlygai buvo staigmena. Anot jo, ten dabar gydosi 150 pacientų ir reikėtų pažiūrėti, kaip sureguliuoti srautus ir kt.

Gydymo įstaigų veiksmus regione turinčios koordinuoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovas Vinsas Janušonis teigė, kad ši įstaiga iki penktadienio turi parengti generalinį srautų judėjimo planą. Jo nuomone, dalį Švėkšnos pacientų galima perkelti į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. O renkantis Palangos variantą, iš reabilitacinės ligoninės pacientus būtų galima kelti į Šventąją, sveikatos centrą „Energetikas”, laikinai išsprendus jo licencijavimo klausimą.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio nuomone, tokia vieta turėtų būti toliau nuo gyvenamųjų, maksimaliai patogi visam regionui, tad jis siūlė palaikyti Švėkšnos variantą. Logistikos schemos, anot jo, yra ir nekels jokių problemų.

Komisija vienbalsiai priėmė tokią rekomendaciją.

Karščiavimo klinika – kaip karšta bulvė

Kalbėdama apie tai, kodėl Klaipėdoje vis dar neatidaroma vadinamoji karščiavimo klinika, kurioje viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams būtų atliekami išsamesni tyrimai, įtariant COVID-19, R. Permininė aiškino, kad išanalizavus visus savivaldybei pavaldžius pirminės sveikatos priežiūros centrus paaiškėjo, kad nė vienas neatitinka nustatytų reikalavimų.

„Pirmiausia kyla problema dėl patalpų – turi būti atskiras pastatas arba patalpos turi būti atribotos taip, kad nesikirstų pacientų srautai. Kita problema su reikalinga įranga – turi būti rentgenas ir laboratorija kraujo tyrimams atlikti. Reikia trijų radiologų. Įstaigose yra tik po ketvirtį etato, pakankamai seni aparatai, neįjungti į sistemą, kai keičiamasi nuotraukomis”, – dėstė vedėja.

Vedėja taip pat pridūrė, kad Klaipėdos mobilieji punktai surijo labai daug žmogiškųjų resursų ir pateikė pavyzdį, kad juose iki šiol paimti 1275 tepinėliai, kai Vilniuje tik 633.

Anot R. Permininės, medikų bendruomenės akys krypsta į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Manoma, kad tokia klinika galėtų įsikurti šiuo metu nedirbančiame Puodžių gatvės filiale, į kurį reikėtų tik atgabenti rentgeno aparatą arba tuberkuliozės padalinyje, kuris turi visą reikiamą infrastruktūrą.

Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojo Dariaus Steponkaus, ši klinika dabar primena karštą bulvę. Anot jo, tai turi būti ambulatorinė paslauga ir ją teikti šioje ligoninėje esą nebūtų protingas sprendimas.

„Jei jau būtų buvusi Klaipėdoje vieta, mes tikrai tą jau būtume padarę. Turite didžiulį potencialą įvairiais aspektais, jei neidealus, tai optimalus sprendimas. Tai – mūsų visų galvos skausmas. Niekas nepaliks likimo valiai. Kiekviena iš įstaigų ras motyvų, kodėl ji negali”, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Komisija vienbalsiai rekomendavo rinktis Respublikinės Klaipėdos ligoninės variantą. O galutinį sprendimą esą padarys KUL.

Po posėdžio vykusios spaudos konferencijos metu V. Grubliauskas teigė, jog tokią rekomendaciją galima laikyti sprendimu – esą klinika veiks Tuberkuliozės skyriuje P. Lideikio gatvėje.

Tačiau trečiadienio vakarą Respublikinė Klaipėdos ligoninės vadovybė informavo, kad apsvarstė Ekstremaliųjų situacijų komisijos rekomendaciją ir nemato galimybės organizuoti šios paslaugos teikimo.

„Neturime laisvų nenaudojamų patalpų, kurios atitiktų SAM 2020-03-23 įsakymu Nr.V-506 „Dėl ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimus;

neturime laisvų gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų bei kitų darbuotojų suformuoti šias paslaugas teikiančioms komandoms pagal Aprašo reikalavimus;

nesame aprūpinti asmens apsaugos priemonėmis (AAP) centralizuota tvarka”, – rašoma ligoninės pranešime.

Jame taip pat akcentuojama, kad ligoninė yra numatyta kaip rezervinė koronavirso pacientams gydyti, kai užsipildys KUL.

„Tai anksčiau ar vėliau įvyks, todėl šiuo metu visi ligoninės ištekliai yra skiriami pasiruošimui teikti šias paslaugas: formuojamos budinčios specialistų pamainos, vykdomi darbuotojų mokymai, telkiama medicininė įranga, stengiamasi sudaryti minimalų AAP rezervą (visas priemones įsigyjame savo lėšomis). Situacijai KUL esant įtemptai, šiandien gavome užklausimą dėl pasirengimo nukreipti darbui į KUL mūsų slaugytojų pamainas – labai tikėtina, jog to gali prireikti. Neabejotina, jog atsiradus COVID-19 liga sergančių pacientų srautui, dalis medikų neišvengs užkrato, turės gydytis arba izoliuotis. Greta šio pasirengimo, mūsų įstaiga įprasta tvarka teikia daugiaprofilines gydymo paslaugas dėl būtinosios pagalbos ištisą parą. Pagal pastarųjų dienų įvykius prognozuojame būtinosios pagalbos apimčių augimą dėl plintančio COVID-19 užkrato kitose Klaipėdos ligoninėse, kai dėl sergančių medikų uždaromi skyriai. Jau dabar papildomai teikiame skubią pagalbą oftalmologiniams pacientams, taip pat perėmėme skubios pagalbos teikimą chirurginiams pacientams iš Jūrininkų ligoninės, jai sustabdžius Abdominalinės chirurgijos skyriaus veiklą”, – rašo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovybė.

Kartu ji pabrėžia, jog tokias klinikas privalu sukurti savivaldybių administracijoms bei savivaldybės pavaldumo ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms.

„Todėl siūlymą mūsų ligoninei (kuris nuskambėjo kaip reikalavimas) organizuoti dar ir Karščiavimo kliniką, vertiname kaip nekorektišką ir įžvelgiame aiškų Klaipėdos savivaldybės administracijos norą savo prievolę išspręsti mūsų įstaigos ištekliais. Ši žinia, greit pasklidusi viešojoje erdvėje, sukėlė ir didelį ligoninės darbuotojų nepasitenkinimą, kurie ir be to pastaruoju metu patiria daug papildomo streso. Kelia nusistebėjimą toks menkas organizacinis potencialas, jog Klaipėdos savivaldybėje esantys stambūs pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai, karantino metu šeimos gydytojams dirbant nuotoliniu būdu ir sumažėjus pacientų srautams, neįstengia organizuoti tokios paslaugos, kuri iš esmės yra pirminio lygio. Turbūt vertėtų pasidomėti ir kūrybiškai pasinaudoti gerąja patirtimi Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Kretingos savivaldybių, operatyviai įsteigusių Karščiavimo klinikas sau pavaldžiose PSPC. Tad linkime dirbti išvien, prisidedant kiekvienam ir sprendžiant sau priskirtas funkcijas”, – rašo ligoninės vadovybė.

Dezinfekuos laiptines, konteinerius, gatves

Komisija vienbalsiai nutarė, kad mieste privalomai turi būti dezinfekuojamos laiptinės ir atliekų konteineriai, taip pat gatvės su didžiausiais judėjimo srautais. Pastarieji darbai būtų vykdomi vakuuminio valymo mašinomis, jos purkštų dezinfekcinį skystį.

„Laiptinių dezinfekavimas bus bendrijos ir administratorių atsakomybė bus. Atliekų konteinerių ir jų vietų dezinfekcija rūpinsis atliekų vežėjai”, – sakė Gintaras Neniškis.

Pasak jo, dezinfekcijos dažnumas bus sustyguotas operacinio centro. Trečiadienį esą kaip tik pasirodė rekomendacijos, kaip tai turi būti daroma.

Dezinfekcija gali tapti nemaža finansine našta gyventojams. Pavyzdžiui, bendrovė „Mano būstas” skelbia, kad tokios paslaugos kaina prasideda nuo 1,39 Eur/kv. m. Tačiau ji esą teikiama nemokamai, jei užsisakoma laiptinių valymo paslauga.

Vieno Statybininkų pr. daugiabučio gyventojai, kurių laiptinėje gyvena COVID-19 sergantis ir saviizoliacijoje esantis kaimynas, dalinosi, kad namų valdos už laiptinės dezinfekciją esą prašė po 50 eurų nuo buto.

Liks Kylio linija

Spaudos konferencijos metu meras taip pat informavo, kad Vyriausybė priėmė sprendimą stabdyti keleivių plukdymą tik kai kuriomis linijomis nuo šeštadienio – liks galimybė parplaukti iš Kylio (Vokietija).

„Tai yra gausiausia keleiviais linija. Pusinis sprendimas. Žmonių pajėgų gal mažiau šiek tiek reikės. Bet kokiu atveju tai yra palengvinimas. Vakar patikrinti 362 keleiviai, pusė jų buvo iš Kylio”, – sakė V. Grubliauskas.

Pasak jo, KUL šiuo metu nuo COVID-19 gydomi 54 pacientai. Iš viso serga 9 gydytojai ir 17 slaugytojų.