Dar 2018 metų lapkritį įvykusioje specialioje apklausoje priemiestinės Slengių gyvenvietės žmonių išsakytas noras tapti klaipėdiečiais artėja prie finišo tiesiosios: trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje bendru sutarimu buvo pritarta Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų keitimo įstatymo projektui. Kad jis taptų kūnu, beliko žengti paskutinį žingsnį – tam dar turi pritarti Seimas.

Tuo metu vadinamojo trikampio (Kalotės-Purmalių-Žaliojo Slėnio) gyventojams artimiausiu metu tapti miestiečiais, kaip paaiškėjo, nėra jokių galimybių.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nuotoliniu būdu trečiadienį itin operatyviai vykusiame Vyriausybės posėdyje minėto įstatymo projektui be jokių papildomų klausimų ar pasisakymų buvo pritarta per kelias minutes.

Projektą pristačiusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašūnienė atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog nors už Slengių prijungimą prie Klaipėdos pasisakė vos 15,6 proc. gyventojų, visos būtinos procedūros vyko pagal senąją tvarką, tad esą nėra jokių kliūčių projektui nepritarti. Juoba kad to, pasak ministrės, pageidavo ir klaipėdiečiai Seimo nariai.

„Be abejo, Klaipėdos rajono savivaldybė šio projekto nederino, nes iš esmės nepritaria tokiam jungimui”, – sakė R. Tamašūnienė, prieš tai išvardinusi visas kitas institucijas, pritarusias projektui ir atlikusias visas būtinas procedūras. Tarp jų paminėta ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Paklaustas, kaip vertina šios dienos Vyriausybės sprendimą, Slengių gyventojų iniciatyvinės grupės vadovas Rimantas Tamušauskas nedaugžodžiavo.

„Per pusantrų metų buvo prietemų, bijojom, kad nepritars, bet viskas baigėsi gerai”, – sakė jis, pridūręs, jog dabar belieka laukti Seimo palaiminimo.

Spėjo įšokti į nuvažiuojantį traukinį

Slengiškiams pasisekė: šių metų vasario pradžioje Vidaus reikalų ministerija pateikė naują įstatymo projektą, kuriuo siūloma griežtinti savivaldybių ribų keitimo tvarką.

Jame numatyta, jog savivaldybių ribas bus galima keisti tik tuo atveju, jei vietos gyventojų apklausoje bus dalyvavę daugiau kaip pusė gyventojų ir daugiau kaip pusė jų bus pasisakę už siūlomus pakeitimus. Be to, ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto turės sudaryti tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai ir bendras savivaldybės gyventojų skaičius turės būti ne mažesnis kaip 10 tūkst.

Tuo metu dėl Slengių prijungimo prie Klaipėdos dalyvavo 226 slengiškiai, t. y. tik 26,8 proc. visų šioje šalia uostamiesčio esančioje gyvenvietėje registruotų suaugusiųjų. Iš jų 132 pasisakė už gyvenvietės prijungimą prie miesto, o 94 slengiškiai bevelijo likti Klaipėdos rajono sudėtyje.

Kadangi slengiškiai į Vyriausybę dėl teritorijos ribų keitimo kreipėsi iki 2019 m. gruodžio 3 d., kai Seime buvo priimti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimai, tad, galima sakyti, jie paskutiniu momentu dar spėjo įšokti į nuvažiuojantį traukinį.

Primintina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pasisakė prieš jos teritorijos mažinimą, o dalis slengiškių tarp priežasčių, kodėl nepageidauja tapti miestiečiais, vardijo ir ženkliai padidėsiantį žemės mokestį, ir abejones, ar šioje gyvenvietėje sėkmingai pradėti rajono valdžios darbai (bažnyčios statyba, teritorijos aplink tvenkinį, gatvių tvarkyba ir kt.) bus taip pat sėkmingi tęsiami Klaipėdos miesto administracijos. Senieji gyventojai buvo nepatenkinti ir tuo, kad savo ūkiuose nebegalės auginti gyvulių, sumažės daržų plotai ir kt.

Atsirado net ir tokių, kurie daug pastangų, kad Slengiai būtų prijungti prie Klaipėdos, įdėjusį R. Tamušauską apkaltino siekiant savanaudiškų tikslų – esą dėl miesto statuso pabrangus nekilnojamajam turtui, jis savo namus parduos ir, pasak vieno iš socialinių tinklų komentatoriaus, kraustysis kitur „kitas teritorijas prijunginėti”.

Visgi ne kartą su Klaipėdos miesto vadovais susitikę slengiškių atstovai akcentavo kitas noro tapti miestiečiais priežastis: šalia miesto esančios gyvenvietės didžioji naujakurių dalis dirba Klaipėdoje, jų vaikai lanko uostamiesčio darželius ir mokyklas; kad tai jie galėtų daryti legaliai, vienas kuris nors suaugęs šeimos narys privalo būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą uostamiestyje, o dėl to esą neretai kyla įvairių nesusipratimų, kai reikia spręsti konkrečias su valdiškom įstaigom susijusiais problemas ir pan.

Vėliau skelbta, jog būtent šis faktas lėmė ir tai, kodėl apklausoje dėl Slengių priklausomybės dalyvavo toks nedidelis slengiškių skaičius, mat joje galėjo dalyvauti tik rajone gyvenamąją vietą deklaravę žmonės.

„Trikampio” gyventojai lieka rajone

Tuo metu Kalotės-Purmalių-Žaliojo Slėnio gyventojams perspektyvos tapti miestiečiais skendi migloje.

Ar kada nors purmališkiai irgi taps klaipėdiečiais – kol kas neaišku. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nors šios teritorijos prijungimo prie miesto procesas pradėtas beveik prieš dvejus metus, jis į priekį, kaip paaiškėjo, praktiškai nepasistūmėjo. Mat šiuo atveju procesas pradėtas vykdyti kitu būdu – Klaipėdos savivaldybės administracijos iniciatyva, o tada procedūros esą yra gerokai sudėtingesnės, nes būtina skelbti konkursą keičiamų ribų schemai parengti. Kai kurie tuometinės miesto Tarybos nariai siūlė minėtų teritorijų gyventojams pasekti slengiškių pavyzdžiu – patiems organizuoti apklausą, kad procedūros pajudėtų greičiau.

Pasirodo, tam pasiūlymui nepritarė Vyriausybė.

„Klaipėdos miesto savivaldybė teikė pasiūlymą Vyriausybei, kad schema būtų rengiama ir teikiama po gyventojų apklausos, prieš teikiant Seimui įstatymo projektą, deja, į šį pasiūlymą nebuvo atsižvelgta”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Jos teigimu, miesto Tarybos „iniciatyva prijungti prie Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos dalį Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos nėra įgyvendinta”.

Esą vienas iš schemos rengimo reikalavimų – savivaldybės ribos neturi kirsti gyvenamųjų vietovių teritorijos ribų, o pagal jau nustatytas Klaipėdos rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių ribas esą būtų pažeistos tam tikros Kalotės, Aukštkiemių ir Klipščių kaimų ribos. Tam vargu ar pritartų Klaipėdos rajono savivaldybė bei kitos derinančios institucijos.

Kokios bus ribos?

Tuo metu Vyriausybės jau palaimintu savivaldybių teritorijų keitimo įstatymo projektu Klaipėdos miestui priskiriamas Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijos Slengių kaimas, apimantis 266,09 hektaro plotą. Nustatomos šios keičiamų Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų dalies ribos:

• šiaurinės Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių ribos sutampa su Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijos Klipšių, Mazūriškių ir Trušelių kaimų ribomis;
• rytinė keičiama Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių riba sutampa su Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijos Trušelių kaimo riba;
• pietvakarinė keičiama Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių riba sutampa su Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijos Klemiškės II ir Gindulių kaimų ribomis;
• pietinė Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių riba tapati esamai ribai.

Jei įstatymui pritars Seimas, jis įsigalioti turėtų nuo kitų metų sausio 1 d.