Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu informavo, kad po centrinės valdžios įsikišimo rastas sprendimas, kur Klaipėdoje įrengti karščiavimo kliniką, kurioje viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams būtų atliekami išsamesni tyrimai, įtariant COVID-19, steigimu turi pasirūpinti savivaldybės.

Ji įsikurs Galinio Pylimo g. 3, Klaipėdos psichikos sveikatos centro patalpose.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Gali atsieiti 100 tūkst. eurų

„Karščiausių diskusijų taškas pasiektas šiandien ir suderinus daug tarpinstitucinių klausimų, gautas kompromisas ir sveikas bendradarbiavimo pavyzdys”, – sakė meras, kartu informavęs, kad klausimas buvo derinamas  ir su sveikatos apsaugos ministru, ir prezidentui, ir premjero grupe.

Žinia, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis raštu ketvirtadienį kreipėsi į visas šias institucijas.

Pasak V. Grubliausko, iki šiol ši sveikatos įstaiga nebuvo svarstoma kaip variantas, nes patalpos nebuvo sertifikuotos „dėl radiologinio konteksto ir kitų komunikacijų privedimo”, nėra čia ir kraujo laboratorijos.

„Geranoriško bendradarbiavimo kontekste sutarta, kad Respublikinė Klaipėdos ligoninė aprūpins kliniką mobiliuoju rentgeno apartu ir bus skirti specialistai pajungimui, sujungimui su centrine baze”, – sakė meras.

Pasak jo, kitos žinybos, derinančios ir išduodančio reikiamus leidimu, geranoriškai sutiko padaryti, kas nuo jų priklauso.

„Pajungimo darbai bus baigti, tikiuosi, ateinančią savaitę”, – teigė V. Grubliauskas.

Anot jo, klinika dirbs ne mažiau kaip keturias valandas kiekvieną dieną, o didėjant pacientų srautams galimas ir darbo laiko ilginimas. Jos veiklą koordinuos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas Saulius Dabravalskis.

Pasak jo, kaip klinikoje bus atliekami kraujo tyrimai, dar yra keli variantai ir bus sprendžiama, kuris geriausias.

S. Dabravalskis teigė, kad dėl personalo bus prašoma visų sveikatos įstaigų, taip pat ir privačių, pagalbos, nes reikės komandų ir jų rotacijos. O jei šios klinikos paslaugomis norės naudotis ir kitos regiono savivaldybės, turės būti pajungti ir šių įstaigų medikai. Vyr. gydytojas akcentavo, kad svarbiausias dalykas yra apsaugos priemonės.

Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Permininė informavo, kad jų jau yra kreiptasi į valstybės rezervą.

S. Dabravalskis nesiryžo įvardinti tikslios sumos, kiek gali atsieiti naujosios klinikos įrengimas, tačiau sakė, jog gali tekti išleisti ir iki 100 tūkst. eurų.

A. Veryga: „Savivaldybės turi imtis lyderystės”

Tuo pačiu metu penktadienį Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje Ekstremalių situacijų centro vadovas Aurelijus Veryga pakartojo, jog karščiavimo klinikų steigimas yra savivaldybių pareiga. Jis informavo, jog 36 savivaldybės jau jas yra įsteigusios arba steigia, tačiau tarp jų nėra Klaipėdos miesto savivaldybės.

„Neužkraukite tokio darbo ministerijai, tai yra savivaldybės pareiga, imkitės lyderystės ir susitvarkykite”,  – sakė jis.

Sveikatos apsaugos ministras neslėpė, jog jį nustebino išvakarėse ministerijai bei kitoms institucijoms dėl to adresuotas uostamiesčio vadovų kreipimasis, kurį A. Veryga pavadino netinkamu būdu konfliktams spręsti.

„Kol kas tai yra vienintelė savivaldybė, kuri problemas imasi spręsti tokiu būdu – rašydama raštus”, –  sakė jis.

Kartu ministras prisipažino bendravęs su Klaipėdos meru ir išreiškė įsitikinimą, jog „sprendimas bus rastas”.

Viceministrės-kursiokės viražas

Ketvirtadienį komentuojant susidariusią Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis minėjo aplinkybę apie sveikatos viceministrės skambutį, kurio esmė esą buvo „ką jūs čia išdarinėjate”.

Kaip vėliau išaiškino „Atvira Klaipėda”, minėtasis pokalbis vyko tarp sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės, kuri yra Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios ir savo Tuberkuliozės skyrių karščiavimo klinikos nepanorusios įsileisti Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus Dariaus Steponkaus kursiokė, ir R. Perminienės.

Pastaroji paaiškino, kad skambino šiai viceministrei norėdama išsiaiškinti dėl sergančiųjų lengvos formos COVID-19 virusu galimo gydymo. Nepavykus prisiskambinti, viceministrė perskambino pati ir vėliau pokalbį esą nukreipė dėl karščiavimo klinikos reikalų, kad jie neturėtų būti sprendžiami naudojantis Respublikinės Klaipėdos ligoninės resursais.

Kaip pati L. Jauruševičienė vertina tokią situaciją, sužinoti nepavyko – viceministrė telefonu neatsakė, bet į raštu nusiųstus klausimus atsakymą persiuntė SAM Spaudos tarnyba.

„Jūsų minima darbuotoja du kartus skambino viceministrei L. Jaruševičienei. Tuo metu pasitarime buvusi viceministrė atsiliepti negalėjo, tad perskambino po pasitarimo. Viceministrė kuruoja asmens sveikatos priežiūros klausimus, todėl atsakė į Klaipėdos savivaldybės darbuotojos klausimus, paaiškindama, kodėl karščiavimo klinikas sergantiems COVID-19 yra rekomenduojama organizuojanti poliklinikų, o ne ligoninės patalpose.  <…> Mažos savivaldybės, turinčios rentgeno aparatą, reikalingą pacientų apžiūrai įtariant koronavirusą tik ligoninėse, karščiuojančius pacientus priima ligoninių priėmimo skyriuose. Tuo tarpu didelėms savivaldybėms, turinčioms ne vieną pirminės sveikatos priežiūros centrą, konsultacines poliklinikas, karščiavimo klinikas rekomenduojama organizuoti ne ligoninėse, o būtent šiose gydymo įstaigose. Tokiu būdu ligoninių priėmimo skyriai galėtų susikoncentruoti į pacientus, kuriems reikia kompleksinės pagalbos ir suteikti ją maksimaliai greitai”, – rašoma atsiųstame atsakyme, kuriame patvirtinama, kad viceministrė ir D. Steponkus buvo kursiokai.

INFORMACIJA

Penktadienio duomenimis, susirgusiųjų COVID-19 infekcija šalyje buvo 696. Per parą atlikti 2809 testai, iš jų 47 – teigiami. Ligoninėse buvo gydomi 124 žmonės, iš jų reanimacijos skyriuje su deguonies kaukėm – 10, su dirbtinio kvėpavimo aparatu – 5. Dar 32 su deguonies kaukėmis gydomi ne reanimacijos skyriuje. Iki šiol fiksuotos 9 mirtys, 7 žmonės laikomi išgijusiais.