Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo dviejų iš darbo atleistų uostamiesčio pareigūnų skundus.

Abiem atvejais bylos baigėsi jų buvusio darbdavio – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (KAVPK) – naudai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Registrų duomenys – asmeniniams tikslams

2011-aisiais tarp geriausių Klaipėdos apskrities tyrėjų patekęs, o po metų uostamiesčio mero padėkos už sugautus grafitininkus sulaukęs Vadim Uporov prašė teismo panaikinti praėjusių metų rugsėjį priimtą įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdymo 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų, grąžinti jį į tarnybą bei priteisti vidutinio darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai buvo nušalintas nuo pareigų.

V. Upurov buvo atleistas dėl to, kad pažemino pareigūno vardą – tai buvo konstatavusi tyrimą atlikusi KAVPK Imuniteto valdyba. Jos surinktais duomenimis, vyras ne tik rinko duomenis iš policijos žinybinių registrų bei perdavė juos pažįstamo asmens, kuris buvo įtariamas vagyste, tėvui, bet ir pasinaudodamas savo pažintimi ir įtaka su Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Linkienė, susitarė, kad ši pasikalbėtų su minėtuoju tėvu apie jo sūnaus atžvilgiu atliekami ikiteisminio tyrimo eigą. Susitikęs su K. Linkiene minėtasis asmuo jau bandė įtakoti tyrimą savo sūnus naudai, pateikdamas su V. Upurov aptartus duomenis.

Galiausiai ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes asmuo, matęs įvykį, negalėjo nurodyti tikslesnių įsibrovimo aplinkybių, nebuvo pateiktas ir pareiškimas dėl turto sugadinimo ar padarytos žalos dydžio, nors iš pradžių buvo pranešęs, kad įsibrovus į jam priklausantį namą buvo pagrobtas turtas.

Atleistasis policininkas policijos registrų duomenis naudojo ir norėdamas gauti informaciją apie asmenis, norėjusius išsinuomoti jo butą.

Bylos duomenimis, V. Upurov buvo sulaikytas pernai rugpjūčio 19 d. ir po sulaikymo kolegoms aiškino, kad prieš kelias dienas patyrė galvos traumą ir kai kuriuos įvykius atsimena tik iš dalies arba visai neatsimena, o atlikta apklausa, jo teigimu, esą yra neteisėta, nes buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, buvo atimta galimybė kreiptis skubios pagalbos į medicinos įstaigą ir kt.

Skunde V. Upurov taip pat akcentavo, kad savo veiksmais esą nepakenkė Lietuvos policijos autoritetui, nebuvo sutrikdytas padalinio darbas, visuomenėje nebuvo sukeltas rezonansas, nebuvo padaryta ir turtinė žala. Tačiau kartu jis pripažino, kad tikrindamas ne jam priskirto tyrimo duomenis, jis elgėsi neteisėtai, tačiau taip esą darė, nes norėjo padėti senam pažįstamam asmeniui. O su K. Linkienė jį suvedė tik pastarajai sutikus. Pripažino jis ir tai, kad registruose ieškojo informacijos apie potencialius nuomininkus.

Bylą nagrinėjusi teisėja Eglė Kiaurakytė konstatavo, jog V. Upurov minėtaisiais atvejais veikė ne visuomenės interesais, o naudodamasis savo statusu dėl artimų asmenų interesų ir savanaudiškais tikslais. Kartu jis pašaliniams asmenims leido suprasti, kad būdamas policijos pareigūnu,  be teisėto pagrindo, ne tarnybos tikslais naudosis policijos informacinėmis sistemomis duomenų apie juos gavimo tikslu.

„Pareiškėjo veikos akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų”, – rašoma sprendime, kuriuo V. Upurov atleidimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Siuntiniai į areštinę

Analogišką Klaipėdos teismą sprendimą išgirdo ir dar 2016 m. vasarį iš KAVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos skyriaus vadovo pareigų atleistas Arlandas Lavrentjevas.

Dienraštis „Klaipėda” prieš pustrečių metų rašė, kad jo atleidimo klausimas buvo nukeliavęs net iki Konstitucinio Teismo.

A. Lavrentjevas pareigų neteko dėl to, kad pasinaudodamas tarnybine padėtimi, suorganizavo neteisėtą dviejų siuntinių perdavimą į areštinę vienam suimtajam, įtraukdamas į šiuos neteisėtus veiksmus ir kitus pareigūnus. Taip pat jis neturėdamas su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusių tikslų ar įgaliojimo bei transporto priemonių valdytojo sutikimo tikrino automobilių duomenis bei ikiteisminio tyrimo bylos duomenis.

Buvęs pareigūnas irgi siekė, kad teismas pripažintų jo atleidimo įsakymą neteisėtu, grąžinimo į tarnybą ir priteisti vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką.

Visgi bylą nagrinėjusi teisėja Vida Stonkuvienė konstatavo, kad A. Lavrentjevas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl buvo teisėtas ir pagrįstai atleistas iš pareigų.

Šis sprendimas irgi dar gali būti skundžiamas LVAT.