Trys tarptautiniai Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavo 1,104 mln. keleivių – tai yra 16,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų sausio-kovo mėnesiais. Pagrindiniai šalies oro vartai kaip ir likęs pasaulis susidūrė su koronoviruso (Covid-19) grėsmėmis, dėl kurių paskutinį ketvirčio mėnesį skrydžiai kone visai sustojo. Toks bendras skrydžių kritimas yra vienas ryškiausių šalies aviacijos istorijoje.

Skrydžių mažėjimas fiksuojamas visuose trijuose šalies oro uostuose. Pirmąją ketvirtį aktyviausiai veikė Vilniaus oro uostas – čia atvyko ir išvyko 830 tūkst. keleivių, tačiau tai yra 17,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste sausio-kovo mėnesiais aptarnauti 211 tūkst. keleivių (13,7 proc. mažiau lyginant su 2019 m.), Palangos – beveik 63 tūkst. keleivių arba 8,1 proc. mažiau nei pereitų metų pirmąjį ketvirtį.

„Jau dabar imamės iniciatyvos ir dedame daug pastangų, siekdami atgauti pagreitį ir pasibaigus pandemijai, susigrąžinti oro bendroves į Lietuvą ir stoti į įprastas vėžes. Manau, bendras susitelkimas yra būtinas, todėl vykdome konsultacijas su savo pagrindiniais partneriais – savivaldybėmis, ministerijomis, verslo bei turizmo organizacijomis – bei ieškome būdų, kaip šios galėtų prisidėti ir kartu galėtume skatinti skrydžių atkūrimą. Esant tokioms aplinkybėms, mūsų partnerių finansinė parama ypač svarbi oro bendrovėms, siekiant atstatyti skrydžius strategiškai svarbiomis kryptimis, taip pat užtikrinant tolimesnį augimą. Paramos mechanizmai oro bendrovėms, kuriuos mūsų partneriai galėtų pritaikyti ir įgyvendinti per sąlyginai trumpą laiką, tai – De-Minimis, rinkodaros paslaugų ir kitos programos“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.