Metas, kai jūsų vaiką mokins geriausias Lietuvos fizikos, matematikos, biologijos, chemijos, istorijos ir kalbų mokytojas, jau čia pat.

UNSPLASH nuotr.

Įsivaizduokite mūsų vaikus, kas rytą prisijungiančius tvarkaraščio numatytu metu prie Švietimo ministerijos sukurtos mokymosi platformos, kurioje kiekvienos disciplinos naują temą pristato interaktyviu filmu geriausias tos srities lietuvis mokslininkas ar mokytojas. Net atokiausiame kaime gyvenantis Antanukas gauna galimybę suprasti naujus dalykus, pateikiamus geriausiu įmanomu būdu, ir tas būdas užtikrina vienodą kiekvieno šalies pirmoko ar dešimtoko ugdymo kokybę.

Galutinis Antanuko supratimo rezultatas skirsis nuo didmiestyje gyvenančio Luko, tačiau priklausys nuo jam gamtos padovanotų gebėjimų, skirto laiko savarankiškam darbui, bet ne nuo skirtingo jo mokyklos mokytojo gebėjimų ar pastangų.

Tam reikia, kad Švietimo ministerijos suburtos kūrybinės komandos, sudarytos iš geriausio savo srities specialisto pedagogo ar mokslininko, IT specialisto, vaizdo operatoriaus ir režisieriaus tams skirtose studijose kurtų tuos filmus, pristatančius atskiras disciplinų temas ir keltų į mokymosi platformą, pritaikytą nelūžtamai naudotis vienu metu visiems 340 tūkstančių 7 – 18 metų amžiaus vaikų.

Dalis edukacinių filmų jau dabar būtų pritaikyti virtualios realybės įrangai, kad, atsirandant vis daugiau virtualios realybės klasių mokyklose, chemijos, fizikos ar astronomijos paslaptis vaikai pažintų tiesiog sklandydami tarp molekulių ar planetų.

Pasibaigus karantinui visi grįžtų į mokyklas, bet platformos poreikis niekur nedingtų.

Kiekvienos pamokos svarbią pažinimui temą mokiniai stebėtų asmeninių monitorių ekrane, spręstų individualias užduotis, kurių atsakymų teisingumą čia ir dabar vertintų dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis lietuviškai mąstyti „išmokintas“ algoritmas. Klasių mokytojai – asistentai būtų reikalingi ne pamokų temų pateikimui, o tvarkos palaikymui, todėl būtų galima paleisti į užtarnautą poilsį visus vyresnio amžiaus mokytojus, o juos klasėse pakeistų jauni specialistai, kuriuos rengtų greitojo rengimo studijų centrai.

Dalis klasių asistentų bus dirbantys versle ir viešajame sektoriuje suaugę, pasinaudoję valstybės sudaryta galimybe dalį darbo savaitės valandų atidirbti mokyklose UGS – ugdančio specialisto programa.

Mokyklose atidirbtos valandos vaikų ugdymą, kaip papildomą veiklą pasirinkusiems finansų, biologijos, chemijos ir IT disciplinų specialistams, bus užskaitomos kaip pedagoginio darbo valandos, leisiančios jiems išeiti į pensiją anksčiau, nei to nedarantiems kolegoms.

Verslas gaus kompensacijas iš valstybės biudžeto už jų specialistų mokykloje, o ne verslo darbo vietoje praleidžiamas pamokas, tuo pačiu versle bus įdarbinta daugiau dirbančiųjų, tam kad pasiekti siektiną verslo rezultatą.

Jau dabar paskaičiuota, kad vietoje dabar dirbančių 32 tūkstančių mokyklų mokytojų mums reikia 27 tūkstančių (jei sieksime EBPO šalių vidurkio). Į užtarnautą poilsį išleidus 5 tūkst. (16 proc.) perteklinių mokytojų, panašia išraiška (16 proc.) pakelsime likusių atlyginimus tiesiog čia ir dabar.

UGS programa pritrauks apie 30 tūkstančių šiandien dirbančių tik versle ar viešajame sektoriuje žmonių, skirsiančių po 1,5 valandos vaikų ugdymui mokyklose. Jie pakeistų dar 5 tūkstančių iki šiol dirbusių mokyklose mokytojų, kurių motyvacija būti geresniais ar technologijų valdymo įgūdžiai yra nepakankami.

Ir tai tikrai ne dabar dirbančių mokytojų diskriminacija, nes įvertinus jau virš 50 metų amžių siekiantį Lietuvos mokytojų vidurkį, nemaža jų dalis poilsį senai užsitarnavo.

Daugiau nepilno užimtumo, bet pakankamų pajamų pragyvenimui teikiančių darbo vietų, pakankamas motyvuotų ir nepavargusių mokytojų-asistentų mokyklose ir vienodą ugdymo kokybę užtikrinanti ir inovatyvi švietimo sistema – visa tai duos Švietimo ministerijos sukurta mokymosi platforma pavadinimu GILĖ ir parengta 2 mėn. trukmės UGS nuotolinės atrankos ir parengimo programa.

Visi laimingi. Ir vaikai, gaunantys vienodą startą prieš renkantis tolesnį profesinį arba akademinį gyvenimo kelią, ir tėvai, veikiantys įvairesnius ir prasmingus dalykus kiekvieną dieną ir skiriantys mažiau laiko darbui.

Kodėl mažiau? Nes visuotinis karantinas atskleis nuostabią tiesą: mūsų išpažįstama kapitalizmo religija, pardavusi visiems tikėjimą, kad turėti daugiau yra geriau, pasirodo yra netiesa. Kiekvienus metus belstis tūkstančius kilometrų lėktuvu į kitą pasaulio kraštą, kad ištaškyti ten dešimtadalį metų pajamų ir dar bent du dešimtadalius išleisti, kaip atskleidė karantinas, beprasmių malonumų vaikymuisi.

Kaip pasakė dr. Povilas Aleksandravičius, virusas padarė nuostabų dalyką: sustabdė lėkimą, kuris daugelio buvo laikomas laimės sinonimu, o iš tiesų tebuvo jų kančių priežastimi. Šio puikaus straipsnio nuoroda žemiau.

Na ką, Švietimo ministerijos strategai, kūrybinės komandos jau filmuoja ir montuoja pamokas Lietuvos moksleivių mokymo platformai GILĖ?

Skaitytojau, gal turi pavadinimo idėją tokiai mokymo platformai? Ir kaip manai, pasibaigus karantinui ir jau paleidus veikti GILĘ, gal palikime kokį penktadienį nuotoliniams ugdymui iš namų?