P0 mobilus

Mums rašo

Klaipėdos bendruomenių asociacija: mums jau dveji metukai! (1)

Gintaras Ramašauskas, KBA Valdybos pirmininkas
2020-04-13


2020 m. balandžio 13 d. – tai Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) antrasis gimtadienis.

Prieš dvejus metus aktyvūs ir pilietiški klaipėdiečiai, seniūnaičiai ir aktyvesnių vietos bendruomenių vadovai, jausdami nuolatinį verslo struktūrų ir valdžios institucijų nenorą bendrauti su miesto visuomene kaip su lygiaverčiu partneriu, įsteigė KBA, kaip institucinį įrankį siekiant šių strateginių tikslų:

– didinti pilietinės visuomenės galias Klaipėdoje, skatinant vietos bendruomenių formavimą ir aktyvumą, geros kaimynystės principų įgyvendinimą, jungiant vietos bendruomenių pastangas tikslu užtikrinti kuo platesnį klaipėdiečių įsitraukimą į miestui svarbių klausimų sprendimus;

– įgyvendinti pilnavertį dialogą tarp trijų galios centrų mieste – atsakingas verslas, brandi visuomenė, skaidri ir į naudą miestui orientuota valdžia – tai matome kaip darnaus vystymosi principais pagrįstos miesto ilgalaikės strategijos būtiną sąlygą, kad strategija išliktų tvari ir nesikeistų po kiekvienų savivaldos rinkimų;

– savo pilietine pareiga laikome miesto raidos, planavimo, viešųjų finansų panaudojimo ir ypač aplinkosaugos bei gyvenimo mieste kokybės procesų stebėseną ir operatyvų visuomenės įsitraukimą nustačius nuokrypas nuo darnios raidos principų šiose srityse;

– siekiame vystyti vietos bendruomenių gebėjimus, pasirengiant kai kurių savivaldos funkcijų perėmimui iš Klaipėdos m. savivaldybės administracijos.

Įsteigti dar vieną visuomeninę organizaciją yra lengva. Likti tik dar viena realios veiklos nevykdančia NVO – yra dar lengviau. Žinodami tai ir sau keldami rimtesnius tikslus, dar nuo 2017 metų rinkomės diskusijoms Melnragėje, Molo užeigoje, Girulių bibliotekoje, I.Simonaitytės bibliotekoje, tyrinėjomeVilniaus bendruomenių asociacijos veiklas, prašėm ir gavom patarimų Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungoje. Kantriai diskutavome, kartais mažiau kantriai ginčijomės ir aiškinomės, ko norime, ko siekiame ir kaip tai įgyvendinti.

Su nerimu stebėjome mieste vykstančius procesus, kai kurie iš jų yra iki šiol akivaizdžiai žalingi miesto raidai, nėra skaidrūs ar yra žalojantys miestiečių gyvenimo kokybę.

Agresyvi pramonės ir uosto veiklų plėtra tiesiog į gyvenamus rajonus; pramoninė tarša, įteisintas ciniškas aplinkosaugos institucijų tarnavimas teršėjams; viso miesto ateities projektavimas vien per oligarchinio verslo struktūrų tikslus; per viešuosius pirkimus, projektus ir savivaldos įmonių finansavimą sukurtos lesyklos draugų rateliams; neskaidrūs valdymo sprendimai – vos ne kasdien klaipėdiečiai girdi ir skaito apie tai, bet ar kas nors keičiasi į gera?

Visomis išgalėmis, aukodami savo laisvalaikį savanoriškai visuomeninei veiklai, mes bandėme siekti pozityvių permainų, dalyvauti kaip atskiros bendruomenės ir aktyvūs piliečiai – ir dažniausiai atsitrenkdavom kaip į sieną – verslas ir valdžia yra nuo seno įpratę su niekuo nesiskaitydami siekti savo tikslų ir viską spręsti patys, tik imituodami konsultacijas su miesto visuomene.

Reguliariai atsikartojantis mechanizmas, kaip politinio proceso imitacija – oligarchinis verslas per primaitinamas partijas dešimtmečiams pasodina savo žmones į svarbias pozicijas miesto Taryboje, miesto savivaldybės administracijoje ar savivaldos kontrolėje esančiose įmonėse. Piniginių srautų valdymas, viešųjų pirkimų kontrolė ir sprendimų teisės uzurpavimas yra dominuojantys prioritetai, o kažkokia ten žmonių gerovė, sveika aplinka, skaidrus valdymas, darnus vystymas miesto raidoje – tik gražios deklaracijos, ypač naudingos rinkimų laikotarpiais, deja.

Palengva tapome pastebimi, todėl kaltinimų taip pat prisiklausėm tada, bet nuolat girdim ir iki šiol visokių ir daug – kad esame gatvės rėksniai, kad nieko neišmanom, kad nieko neatstovaujam, kad tuoj į rinkimus nubėgsim ir t.t.

Žinoma, būna apmaudu, tačiau kai pamatai, kas kaltina ir kokie jų „nuopelnai” miestui – pasidaro lengviau ir grįžti prie darbų…

Taip suvokėm, kad veikdami atskirai tos monolitinės sienos verslo ir politikų sumūrytam Klaipėdos akligatvyje mes niekada nepramušim, o dar netrukus išsigryninom ir pagrindines Klaipėdos pilietinės visuomenės problemas, kurioms spręsti mums reikalinga veikli ir stipri savo gebėjimais organizacija. Taip ir atsirado KBA.

Apibendrinant – objektyvias KBA atsiradimo prielaidas sukūrė ne mūsų asmeninės ambicijos ar menamų politinių dividendų siekimas, o įsisenėjusios  miesto problemos.

Jos yra sisteminės, nes valdžioms ir verslo grupių įtakai besikeičiant, problemos išlieka dešimtmečiais – todėl miesto visuomenei yra būtini sisteminiai sprendimai, kurie yra labai aktualūs ir 2020-aisiais. Tai ir brėžia aiškias gaires KBA veiklai ateityje.

NEPAKANKAMAS PILIEČIŲ DALYVAVIMAS PILIETINĖSE VEIKLOSE IR VIEŠOJO VALDYMO SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCESUOSE

Kol patys klaipėdiečiai leidžia – tol niekas su jų nuomone nesiskaito ir nesiskaitys. Registruota vietos bendruomenė – tai pirmoji demokratinio proceso pakopa, tai įrankis, kuris leidžia klaipėdiečiui veikti ne kaip individui, o kartu su kaimynais, susivienijusiais į organizaciją bendrų tikslų siekimui.

2020 m. Klaipėdos mieste veikia 17 registruotų vietos bendruomenių, o idealiu atveju Klaipėdoje galėtų veikti apie 55 vietos bendruomenės (tiek mieste yra seniūnaitijų). Bendruomenės yra ATSAKINGOS už viešojo valdymo stebėseną, jos gina savo rajono, gatvės, kaimynystės interesus.

KBA visomis išgalėmis skatina naujų vietos bendruomenių steigimąsi seniūnaitijose, kur jų nėra. Skatiname ir jau registruotų, bet dėl įvairių priežasčių veiklos nevykdančių vietos bendruomenių dalyvavimą.

NEPAKANKAMAS PILIETINIS UGDYMAS

Dažnas klaipėdietis labai ribotai supranta savo dalyvavimo demokratiniame procese galimybes. Jau neužtenka naiviai kam nors padovanoti savo balsą rinkimuose, supliekti piktą komentarą po straipsniu žiniasklaidos portale, lonzungais pašūkauti mitinge ar pikete prie savivaldybės namo.

Tai nebėra efektyvus pilietinis dalyvavimas – jis nebeveiksmingas, nes adresatai netrunka pamiršti savo rinkiminius pažadus, išsiugdo abejingumą ir atsparumą, o ir įstatymais jiems yra sukurtos pakankamos apsaugos nuo nepatenkintos visuomenės, kuri dėl savo pačios neišprusimo ir neorganizuotumo paverčiama muse, tuščiai zyziančia apvožtoje stiklinėje.

KBA pati nuolat mokosi ir moko vietos bendruomenių narius ir visuomeniškai aktyvius klaipėdiečius pilietinio dalyvavimo metodų, aktyvaus veikimo teritorijų planavimo, aplinkos apsaugos ir gyvenimo kokybės mieste gerinimo srityse.

Nebeužilgo mokys ir pradėtos vystyti CONSUL platformos vartojimo, dalyvaujamosios valdysenos, dalyvaujamojo biudžeto praktinio naudojimo įgūdžių ir kaip vietos bendruomenes naudoti kaip kolektyvinio veikimo įrankį demokratiniame procese ir geros kaimynystės principų skatinimui visuomenėje. Kitaip sakant – klaipėdiečių pilietinį aktyvumą mes didinsim tol, kol savo kritine mase išlyginsime galios centrų balansą mieste savo naudai.

Bendruomenių mokymai ir darbas su ugdymo įstaigomis bus panaudojami formuojant aktyvių klaipėdiečių savanorių grupes vykdymui apklausų, pagal kurias bus vykdomas Klaipėdos pilietinio aktyvumo monitoringas ir rengiamos rekomendacijos bei priemonių planai pilietinio aktyvumo vystymui mieste.

Visuomenės informuotumą apie dalyvavimo vietinėje iš bendruomenės kylančioje savivaldoje naudą skatiname straipsnių publikacijomis, bus sukurtas video filmas su bendruomenių veiklos ir KBA pristatymu, skatinantis piliečių dalyvavimą.

Dialogas su sprendimus priimančiomis viešojo valdymo institucijomis bus nuolatinis procesas tiesiogiai ir per CONSUL platformą, o konsultacijos su Klaipėdos m. savivaldybės administracija dėl klaipėdiečių pilietinio aktyvumo rodiklių vyks reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus.

PILIETINĖS VISUOMENĖS GALIŲ STIPRINIMO ĮRANKIŲ STOKA

Vien deklaruojant visuomenės galimybes dalyvauti svarbių klausimų sprendime per viešojo svarstymo procedūras, galimybes gauti informaciją ir teisę skųsti valdymo institucijų sprendimus teismuose nėra pakankami pilietinės visuomenės vystymo būdai mūsų šalyje.

KBA kuria inovatyvius dalyvaujamosios valdysenos ir dalyvaujamojo biudžeto, t.y. dalyvavimo įrankius ir telkia pilietinio dalyvavimo tinklus.

Šio tikslo priemonės ir veiksmai:

(i) Sukurti internetinį e-demokratijos portalą atviro kodo programos CONSUL pagrindu, prieinamą visiems registruotiems vartotojams, kur galima aptarti  miesto administracijos vykdomus projektus dar nuo projektinės užduoties formavimo fazės, nuomonių (remiu/neremiu) konsolidavimą, vykdymo stebėseną, teikti siūlymus dėl naujų projektų, aplinkos apsaugos, gyvenimo kokybės gerinimo ar miesto valdymo klausimais, juos reitinguoti telkiant gyventojų palaikymą, registruotų vartotojų balsavimo būdu juos priimti arba atmesti ir perduoti miesto Tarybai tolimesniam svarstymui ir realizavimui dalyvaujamojo biudžeto principu.

Net Kretinga jau keliais šuoliais lenkia Klaipėdą dalyvaujamo biudžeto įgyvendinimo srityje, o tokios e-Demokratijos platformos jau pasiteisino, jose dalyvauja apie 90 mln. piliečių 100 miestų 33 planetos šalyse.

(ii) Bendradarbiaujant su vietinėmis mokslo institucijomis, moksliniais metodais nustatyti Klaipėdos pilietinės galios indeksą (Klaipėdos PGI) ir kasmet jį skelbti kaip pilietinės visuomenės vystymo dimensiją mūsų mieste, supažindinant visuomenę, kokie procesai įtakoja PGI ir jo dedamųjų pokyčius bei rengiant rekomendacijas pilietinio proceso raidai Klaipėdos mieste.

(iii) Sustiprinti KBA gebėjimus padėti Klaipėdos m. vietos bendruomenėms veiklos srityse, reikalaujančiose profesionalių įgūdžių, kurių kai kurios bendruomenės neturi ir todėl jų veikla anemiška bei neefektyvi.

KBA suformuoja šias ekspertų ir profesionalų, bendradarbiaujančių pagal savanoriškos veiklos sutartis, grupes:

– Urbanistinės miesto raidos monitoringas. Miesto bendrojo plano, specialiųjų planų stebėsena ir analizė.

– Aplinkosauga ir darnus vystymasis.

– Kultūros, sveikatos ir sporto veikla.

– Istorinio paveldo išsaugojimo projektai, akcijos, veikla.

– Bendruomenių užsienio ryšiai ir tarptautiniai projektai.

– Bendruomenių verslumo skatinimo projektų grupė.

– Vietinės gerovės kūrimo, savivaldos ir viešųjų finansų stebėsenos grupė.

Čia išvardintose srityse ir matysite KBA aktyvumą 2020 metais ir vėliau.

Skatiname ir kitas miesto NVO viešinti savo veiklos ataskaitas, atvirai skelbti veiklos planus. Ne tam, kad pasigirti ar pasipuikuoti, o kad geriau vieni kitus pažintume, surastume daugiau galimybių bendroms veikloms ir tokiu būdu apjungę pastangas, greičiau mieste suformuotume tą būtiną trečiąjį galios centrą – įgalintą ir aktyvią klaipėdiečių pilietinę visuomenę.

Tokiu būdu klaipėdiečiai taps lygiaverčiu partneriu atsakingam ir stipriam vietiniam verslui bei skaidriai ir kvalifikuotai veikiančiai miesto valdžiai.

Ir, žinote, nors ir palengva, bet mes tikrai tai pasieksim, nes atnaujinama Lietuvos Respublikos įstatymų bazė ir Europos Sąjungos direktyvos yra mums palankios.

Su KBA 2019 m. veiklos ataskaita galima susipažinti čia. 


2020-04-13

Vienas komentaras apie “Klaipėdos bendruomenių asociacija: mums jau dveji metukai!”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt