„Klasco” baksnoja į taršos matavimo stoteles, gyventojai toliau skundžiasi (atnaujinta)

Svarbu, Uostas ir jūra

„Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gyventojai socialiniuose tinkluose dalinasi skundais dėl purvinų langų ir dulkių, o kaltę dėl neva pavojų keliančios taršos be skrupulų verčia bendrovei KLASCO. Dalis Klaipėdos žiniasklaidos pramanus apie pavojų sveikatai platina kaip tikrą faktą. Tačiau aplinkosaugininkams žinomi ir visuomenei prieinami aplinkos tyrimo ir oro stebėjimo (monitoringo stotelių) duomenys atskleidžia priešingą vaizdą apie tariamą uosto taršą”, – rašo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) penktadienį išplatintame pranešime spaudai.

Renaldo Kulikausko nuotr.

Tuo metu netoli šios uosto įmonės teritorijos įsikūrę gyventojai tarša skundžiasi ir Velykų dienomis.

Anot pranešimo, balandžio 1-5 dienomis, kai pasipiktinimo banga buvo ypač įsisiūbavusi, įmonės teritorijoje, ties Vitės kvartalu, esanti uosto monitoringo stotelė rodė daugiau kaip perpus žemesnį lygį, negu užfiksuota miesto monitoringo stotelėse, esančiose Bangų gatvėje ir Šilutės plente.

„Pavyzdžiui, balandžio 1 d. fiksuota kietųjų dalelių paros vidutinė koncentracija (µg/m³) buvo 4,26 (KLASCO 2) – 9 (Bangų g.) – 11 (Šilutės pl.); balandžio 4 d., atitinkamai, – 3,8 -11 -11 (µg/m³). Nustatyta vidutinė paros norma – 50 (µg/m³). Todėl stotelės KLASCO 2 duomenys nė iš tolo nerodo priartėjimą prie pavojaus slenksčio, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis skubių priemonių. Ir net pirmąjį mėnesio savaitgalį, kai dėl techninių priežasčių neveikė viena iš dviejų, šiaurinė, uosto stotelė, antroji (KLASCO 2) rodė dvigubai žemesnį taršos lygį nei kitose Klaipėdos miesto vietose. Todėl kalbos, kad monitoringo stotelė buvo išjungta dėl neva leistiną lygį viršijančios uosto taršos, negali turėti jokio loginio pagrindo. Teršalų koncentracijos aplinkos ore, monitoringo stotelių duomenimis, pirmąjį balandžio dešimtadienį neviršijo ribinių verčių. Tačiau dar anksčiau Klaipėdos miesto oro monitoringo stotelės rodė viršijimus”, – rašo bendrovė.

„Klasco” nuomone, skundžiantis ant langu nusėdusiomis dulkėmis vertėtų prisiminti, kad kovo viduryje pajūryje siautė smarki audra, o tai esą sukėlė didelę pakeliamąją taršą.

„Tuomet vyravo pietų – pietryčių vėjas, t.y. jis pūtė iš miesto pusės. Klaipėdoje oro monitoringo stotelės kovo 26, 27, 28 dienomis visos fiksavo padidėjusią taršą visame mieste. Uosto dispečerinės duomenimis, balandžio 2, 3 dienomis, ypač naktimis, pūtė smarkus vakarų krypčių vėjas (17-24 m/s). O pastarosiomis savaitėmis I. Kanto gatvėje ir kitur vyko kelio kasybos ir kiemų tvarkymo darbai. Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) oro monitoringo stotelės padidėjusios taršos nefiksavo. KLASCO dispečeriai operatyviai gauna KVJUD visą parą atliekamos oro kokybės tyrimo duomenis ir pagal juos koreguoja krovos procesus. Jei kietųjų dalelių rodikliai kreivėje priartėja prie leistinos normos ribos, taikomos papildomos prevencines priemones”, – rašoma pranešime spaudai.

Kartu bendrovė primena, kad krovos darbus vykdo naudodama dulkių slopinimo sistemas – vandens purškimo patrankas. Dulkių nusodinimas esą vyksta 24 val. per parą ir netgi nevykdant krovos patrankos naudojamos teritorijai drėkinti. KLASCO pirmoji ir vienintelė iš uosto krovos bendrovių naudoja rotacinius transporterius su magnetais krovos operacijoms paspartinti ir sutrumpinti krovos laiką. Teritorija esą nuolat valoma naudojant specialią techniką.

„Bendrovė naudoja visas Europos uostuose taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones ir dirba laikydamasi visų aplinkosaugos reikalavimų”, – rašoma pranešime spaudai.

Tačiau Daukanto gatvės seniūnaitijos seniūnaitis Eimantas Koševoj teigia, jog ketvirtadienį ir penktadienį Naujojoje uosto gatvėje buvo akivaizdžiai matyti užterštumas rūdos dulkėmis.

Eimanto Koševoj nuotr.

„Ypač jis matosi per poliarizuotus akinius. Ir didesnis jis yra Janonio gatvės link, nes ten ir suka vilkikai iš teritorijos”, – sako E. Koševoj.

„Klasco” mundurą bandoma plauti ir portalo alfa.lt paskelbtoje publikacijoje, kurioje dėstoma ir apie „kovoje su „Klasco“ pasižymėjusį naujienų portalą „Atvira Klaipėda“, kuris esą yra šios kompanijos konkurentų bei „Memelio miesto” projektą ketinančios įgyvendinti kompanijos „Stemma Group” įrankis.

ATNAUJINTA. Pirmadienį klaipėdietis Paulius Lukoševičius pasidalino vaizdo įrašu, kokias dulkes, kimbančias prie magneto, rado ant palangės ryte I. Kanto g. Anot jo, palangė buvo valyta šeštadienį.

„Facebook” grupėje „Klaipėdos plaučiai” taip pat skelbiami balandžio 8, 9, 12 dienomis filmuoti „Klasco” krovos vaizdai, kuriuose matyti dulkėjimas.

Tuo metu Uosto direkcijoje skelbiami oro taršos stotelės „Klasco-493″ pirmadienio vidurdienio duomenys rodo, kad jokių viršijimų nefiksuojama.

Pirmadienį popiet, apie pusę keturių, asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už ekologiją ir demokratiją” (KIDE) vadovė Alina Andronova atliko eksperimentą vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje tarp Janonio, Smilties pylimo ir Sportininkų gatvėje. Jo metu nušlavė nuo žaidimo įrenginių dulkes į indelį. Jos, kaip ir I. Kanto gatvės atveju prilipo prie magneto.

„Ir visa tai jau po sekmadieninio lietaus. Iki pietų aikštelėje dar žaidė ir vaikai, tad tikriausiai dalį dulkių jau nuvalė savo  kelnėmis”, – sakė klaipėdietė.

Trečiadienį praėjusią savaitę, balandžio 7-ąją, užfiksuotais vaizdais ant Sportininkų gatvėje esančio buto palangių pasidalino ir klaipėdietė Miglė Pakulienė.

„Visur pilna juodų dulkių. Netik kieme, bet ir namuose. Išorinės palangės nebenuvalomos nuo juodų apnašų, vidinės palangės irgi nuolat juodos, langų rėmai pilni juodų apnašų, į balkoną nebeįmanoma išeiti”, – rašo ji.

Savo balandžio 15 d. filmuotu vaizdu, kokia tarša matyti ant staliuko jį nuvalius servetėle J. Zauerveino g. pasidalino ir Fausta Dautartienė.

„Mūsų namuose (ant palangių, baldų), kiemuose, vaikų žaidimų aikštelėse gausu juodų/rožinių dulkių bei kietųjų dalelių”, – rašo ji.

Balandžio 15-osios vaizdais, nufilmuotais I. Kanto gatvėje dalinasi ir Kristijonas Lučinskas.

„Problema yra ta, kad KLASCO atviros krovos ir sandėliavimo metu išmeta į miestą dalį savo kraunamos produkcijos. Teisės aktai tokios situacijos ilgą laiką nereglamentavo – tokio pobūdžio taršos (šiukšlinimo) nebuvo galima priskirti nei atliekoms, nei leidžiamoms į aplinką išmesti medžiagoms pagal taršos leidimus (kietosioms dalelėms iki 2,5 ir 10 mikronų). Aplinkos ministerijos Seimui pateiktomis aplinkosaugos apsaugą reglamentuojančių įstatymų pataisomis, arba taip vadinamuoju „Klaipėdos paketu“, buvo siūloma įtvirtinti draudimą, nustatantį, kad kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose (jokios taršos už tvoros). Tačiau priimant „Klaipėdos paketą“ Seime, buvo nustatyta, kad šis draudimas įsigalios tik nuo 2022 01 01. Tokiu būdu iki 2022 01 01 iš esmės buvo legalizuotas aplinkos už įmonės veiklos teritorijos teršimas, kuo, regimai, KLASCO sėkmingai naudojasi.

Kompanija teigia naudojanti technologijas taršai mažinti, tačiau akivaizdu, kad jos negelbėja ir net iš esmės negali būti efektyvios, nes net ir nevykdant krovos, ir tokiais atvejais nenaudojant turimų dulkėjimo mažinimo priemonių, nuo uoste sukrautų rietuvių vyraujantys vakarų ir šiaurės vakarų vėjai nuolat pusto rūdą ir ši tarša pasiekia miesto centre esančius būstus. Kompanija taip pat nuolat remiasi taršą kietosiomis dalelėmis fiksuojančių stotelių duomenimis, tačiau jos fiksuoja tik reglamentuojamas kietąsias daleles iki 2,5 ir 10 mikronų, o stambesnės frakcijos dalelių, kuriomis labiausiai teršiama aplinka ir dėl kurių labiausiai visi skundžiasi, jokios matavimo stotelės nefiksuoja ir įstatymai kiekių nereglamentuoja.

Negana to, vos tik gyventojai aktyviau pradeda dalintis informacija ir vaizdo medžiaga apie šią problemą, viešumoje pasirodo straipsniai, bandantys paneigti KLASCO kaltę ir fizikos dėsnius”, – rašo K. Lučinskas.

18 Comments

  1. KIDE hobis

    Gal baikime klipus kurti ir po karantino suorganizuokime rimtą streiką. Dabar geras laikas organizavimui. Kiek galima tyčiotis? Velniop tokį miesto merą ir jo rėmėjus. O klaskininkai tai tik samdomi klusnus achemos klapčiukai. Kol nebus masinių pasipriešinimo akcijų ir pilnos piketuotojų N.Uosto gatvės, tol ir Skvernelis „neišgirs” ir Nausėdai tėvelio garbės reikalas nespaus.

    Reply
    • Feisbukas

      Raštingi Vitės gyventojai iki šiol gali ir rytoj ir poryt ir tt galės rašyti skundus dėl taršos, kaip lyg ant pirštų parodyta čia: https://www.facebook.com/192853334674865/posts/576974326262762/?vh=e&d=n. Bet jeigu Vitės ir kitų rajonų gyventojai patenkinti tuo ką iš Klasco gauna – tada ir toliau galit nieko nedaryt dėl savęs ir savo vaikų sveikatos. Niekas kitas už jus to nepadarys nes aplinkosaugos sistema tik taip ir veikia , nėra skundo, nėra problemos, visi patenkinti.

    • 2

      Neatsitiktinai Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo KLASCO kaip stabiliausiai pastaraisiais metais dirbančią uosto kompaniją.

      „Įdėmiai stebime kaip sekasi uosto kompanijoms, kaip pasitvirtina mūsų į uostą įdėtos investicijos. Matau KLASCO kompaniją ištisas paras per savo kabineto langą iš devintojo aukšto. Matau kiek atplaukė laivų, kiek pakrauta krovinių, pastatyti ir dirba naujieji kranai, naujai pastatyti sandėliai. Džiausiuosi KLASCO investicijomis ir jų gaunama grąža, o tuo pačiu šios kompanijos atnešama nauda Klaipėdos uostui ir valstybei“, – akcentavo A.Vaitkus

  2. Vitės gyventoja

    Po Klasco keliamos taršos gyventojai privalo jau ir bute būti ir miegoti su kaukėmis! O dar geriau su respiratoriais! Aplinkosauga ir visuomenės sveikatos centras turėtų pasirūpinti kad KLASCO aprūpintu gyventojus apsaugos priemonėmis!

    Reply
  3. Velykų pirmadienis

    Nesuprantu,ar aš durnas ar klasko

    Reply
    • Pirmadieniui

      Klasko (tiksliau Achema) sako , kad Tu. Jei tyliai keleta dešimtmečių tik bambi, vadinasi sutinki kad taip ir yra. Kiti nori dar tai visaip matuoti ir net slaptus tyrimus daryti :). Tai kas tada durnas?

  4. Baimė

    Kodėl kontroliuojančios organizacijos bijo atlikti slaptą tyrimą, toks koks buvo GRIGEO?

    Reply
  5. Euzebijus

    Prieš darbą net neverta plauti automobilio. Užtenka po darbo nuvalyti automobilio priekinį stiklą ir pamatai rudai violetinį purvą. Kada baigsis tas rūdos krovinys pagaliau? Negi nėra ko daugiau KLASCO krauti kaip tik rūdą miesto centre?

    Reply
  6. KINDZIULIS

    Cia priejo Kindziulis ir tare: Nauduokite apsaugos kaukes ir pirstinemis.
    PSS:daznai plaukite rankas ir valykite dulkes.

    Reply
  7. Anonimas

    Geltonieji kranai preitą savaitę su didžiuliais „loviais” krovė laivą. Iškratant iš jų didžiuliai dulkių kamuoliai keliavo kareivinių pusėn t.y. dešiniau stotelės. Tai apie kokia „taršą” kalbėti kai stoteles tie debesys apeina

    Reply
  8. Anonimas

    Vien pažiūrėjus į angarus, kurie pastačius buvo baltut baltutėliai, o dabar kokios jie spalvos?

    Reply
    • Coloristas

      pastatė šv.pilkos (dangaus fono) spalvos, kad ne tokie gremėzdai atrodytų, dabar stogai rudi. Jei jau neskiri

  9. Klaipeda

    Kol nebus slaptų tyrimų, kai atvaziuos is kitur aplinkosauga ir kitos spec. tarnybos, tol nieko nebus. Grigeo tyrimo pavyzdys parodė, kas kur su kuo ir kaip veikia.

    Reply
    • Xxxc

      Gryna tiesa

  10. Anonimas

    malagiai nei premiju dave,nei alga pakele

    Reply
  11. Anonimas

    Melagiai nei premiju nei algu kelia

    Reply
  12. Mrr

    Uztenka pravaziuoti pro Klasco ivaziavima ir pamatyti koks jis murzinas. Pasaku kurejai

    Reply
  13. Rimas

    Klasco eilini karta meluoja.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Dalis „Atviros Klaipėdos“ virto knyga

Vasaris, apie kurį šį tradicinė ataskaita skaitytojams, išsiskyrė tuo, kad dalis „Atviros Klaipėdos“ įgavo kitokį pavidalą. Vasario 15-ąją, Klaipėdos krašto ...
2024-03-15
Skaityti daugiau

Svarbu, Uostas ir jūra

„Klasco” ir miesto valdžios mūšis grįžta į pradinę stadiją

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”), teismams skundusi praėjusios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos 2022-ųjų pavasarį priimtą sprendimą nepritarti jos planuojamai naujai ...
2024-03-14
Skaityti daugiau

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Klaipėdos statybos objektas Nr. 1: didžiulės taršos, aistrų ir neatsakytų klausimų istorija IV

„Atsirado tada jau ir Būtingės variantas, galiausiai prasidėjo ten statybos, bet tyliai ramiai liko Klaipėdos terminalas, nors buvo kalbama, kad ...
2024-03-11
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This