Savivaldybės įmonė „Debreceno vaistinė“ turėtų tapti uždarąja akcine bendrove, bet tai gali kainuoti apie pusę milijono eurų. Todėl politikai itin karštai, nors ir nuotoliniu būdu, diskutavo, ar nėra tikslingiausia „Debreceno vaistinę“ privatizuoti.

Taryba jau anksčiau yra nusprendusi, jog „Debreceno vaistinė“ turi likti savivaldybės nuosavybe, tačiau reikia pakeisti jos statusą – iš savivaldybės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę. Palmiros Mart nuotr.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio teigimu, miesto Taryba jau anksčiau yra nusprendusi, jog „Debreceno vaistinė“ turi likti savivaldybės nuosavybe, tačiau reikia pakeisti jos statusą – iš savivaldybės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę. Tam reikia suformuoti UAB įstatinį kapitalą, kuris mažiausias gali būti 2,5 tūkst. euro.

Tačiau Finansų ir ekonomikos komiteto nariams trečiadienį pristatytas miesto tarybos sprendimo projektas, jog savivaldybė į UAB „Debreceno vaistinę“ investuotų nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė yra 520 tūkst. eurų. Ir šis turtas taptų savivaldybės nepiniginiu įnašu, formuojant uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno vaistinė“ įstatinį kapitalą.

E. Simokaitis aiškino, jog taip bus užtikrintas „Debreceno vaistinės“ veiklos tęstinumas, nes numatomas investuoti materialusis turtas yra patalpos Taikos pr. 101 ir Sportininkų g. 16-27, kuriose dabar ir vykdoma vaistinės veikla.

„Jei šių patalpų kaip nepiniginio įnašo neperduosime, o „Debreceno vaistinė“ taps UAB, tuomet ji šias patalpas galėtų išsinuomoti tik viešame aukcione. Sunkiai tikėtina, kad jai pavyktų išsinuomoti patalpas, todėl iškiltų problemų, kaip tęsti veiklą. Todėl šis sprendimo projektas parengtas, siekiant užtikrinti „Debreceno vaistinės“ veiklos tęstinumą, nes miesto Taryba yra nusprendusi išsaugoti šią įmonę“, – aiškino E. Simokaitis.

Tačiau komiteto pirmininko pavaduotojas Vytis Radvila vieną po kito bėrė argumentus, kodėl tiek investuoti į „Debreceno vaistinę“ negalima.

„Kaip įmonė ji yra labai šlubuojanti. Apskritai, reikia kalbėti, ar tokia vaistinė savivaldybei yra reikalinga. Kiek prisimenu, vienintelis motyvas ją išsaugoti buvo tas, kad ji gamina generinius vaistus. Tačiau dažnoje tinklinėse vaistinėje galima užsisakyti generinius vaistus, jie bus pagaminti ir pristatyti kitą dieną. Tad jei ir norime išsaugoti šią vaistinę, reikėtų formuoti minimalų įstatinį kapitalą, o ne atiduoti turto už pusę milijono. Tikrai nepritarsiu, kad pusę milijono eurų būtų investuojama į vaistinę“, – kalbėjo V. Radvila.

Jam prieštaravo komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis.

„Savivaldybės parengtas sprendimo projektas yra labai logiškas. Taip bus galima lengviau rasti pirkėją, jei nuspręsime tą „Debreceno vaistinę“ parduoti. Taip lengviau rasime pirkėją, gausime geresnę kainą, o tai reiškia, jog daugiau pajamų į miesto biudžetą“, – tvirtino A. Kaveckis.

V. Radvila tvirtino, jog būtina atskirti verslą ir turtą.

„Jei kalbame apie tai, kad parduodama „Debreceno vaistinė“ tik kaip verslas, aš ir už 100 eurų tokio nepirkčiau. Jei į UAB’ą investuojame savivaldybės turtą, tai jį ir parduosime, jei privatizuosime įmonę“, – teigė V. Radvila.

Tačiau galiausiai politikai sutarė pritarti tokiam sprendimo projektui – investuoti į „Debreceno vaistinę“ 520 tūkst. eurų vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau sykiu Klaipėdos savivaldybei pavesta išanalizuoti šios įmonės veiklos perspektyvas.

„Debreceno vaistinės“ praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad įmonė gamina vaistus gydymo įstaigoms, gyventojams pagal individualius gydytojų išrašytus receptus. Su gydymo įstaigomis sudaromos vaistų tiekimo sutartys.

„Kadangi mieste yra tik dvi vaistinės (dabar vienai savivaldybės įmonei priklausančios), gaminančios vaistus pagal individualius receptus, vaistinė turi pastovius ir specifinius pirkėjus, kuriems reikalingi šie vaistai pagaminami tai pačiai dienai, nes kitos vaistinės vidutiniškai per 2 paras turi galimybę padaryti ir pristatyti gaminamuosius vaistinius preparatus pacientui Klaipėdoje“, – teigiama „Debreceno vaistinės“ veiklos ataskaitoje.

Joje taip pat nurodoma, kad 2019 metus vaistinė baigė uždirbdama 7252 Eur pelno, o bendros pajamos iš prekybos vaistais ir vaistinėje gaminamų vaistų padidėjo 4,15 proc.