Penkerius metus Klaipėdoje veikiantis terminalas padėjo įtvirtinti šalies energetinę nepriklausomybę, išskaidrino ir sumažino gamtinių dujų kainą Baltijos šalių vartotojams.

Vien kovą Klaipėdos SGD terminale išdujinta 1,9 TWh dujų, 2 dideliais ir 6 mažais dujovežiais atgabenta 334 tūkst. kub. m dujų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Po Estijos-Suomijos jungties atidarymo šių metų pradžioje, gamtinių dujų vidutinė importo kaina ženkliai sumažėjo ir Suomijoje – vamzdinėms dujoms šioje šalyje užleidžiant vietą per Klaipėdą importuojamos SGD, prieigos prie pasaulinės dujų rinkos privalumus įvertino ir Suomijos vartotojai.

Maža to, terminalas Klaipėdoje tampa ir Europiniu lygmeniu pripažįstamu įrankiu kovoje su klimato kaita: Europos Sąjungoje ir Baltijos jūros regione sparčiai augantis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas prisideda prie ilgalaikių Europos Sąjungos tikslų iki 2030 metų bent 40 procentų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą.

Europos Komisijos (EK) paskelbtose Europos elektros ir Europos dujų rinkos apžvalgose akcentuojamas svarbus 2019 m. pokytis – net 26 proc. susitraukęs anglies naudojimas elektros gamyboje. Mažiau anglies, azoto, kietųjų dalelių ir kitų emisijų, vadinasi – švaresnis oras ir geresnė gyventojų sveikata.

Apžvalgininkai tokį pokytį sieja ne tik su populiarėjančiais atsinaujinančiais ištekliais, bet ir didėjančiu gamtinių dujų naudojimu.

Klimatui neutralios ekonomikos kūrimo kontekste SGD tenka svarbus vaidmuo: kaip jau anksčiau skelbta, EK vertinimu SGD yra ekonomiškai geriausia kuro rūšis siekiant žalesnės energetikos.

Šį mėnesį paskelbtos Tarptautinės SGD importuotojų grupės (GIIGNL) metinės ataskaitos duomenimis, 2019 m. tarptautinė SGD importo rinka augo 13 proc. – tai didžiausias augimas nuo 2010 m. SGD praeitais metais importavo 42 pasaulio šalys, eksportavo – 21 valstybė, per metus atidaryti 7 nauji išdujinimo terminalai, dujovežių parkas pasipildė 44 naujais laivais ir viršijo bendrą 600 dujovežių skaičių.

Didžioji dalis importo augimo teko Europai: kaip pažymima minėtoje ataskaitoje, Europoje per metus SGD importas išaugo 75 proc. SGD keitė vamzdines dujas, kompensavo vietinės gavybos traukimąsi ir tenkino elektros energijos gamybos iš dujų poreikį.

GIIGNL ekspertų nuomone, SGD ir toliau išliks lankstus (net 34 proc. sudaromų sandorių yra vienkartiniai arba pagal trumpalaikius kontraktus), saugus ir patikimas švaresnės energijos šaltinis, užtikrinantis tiekimo saugumą ir į aplinkos tausojimą orientuotą energijos poreikį.

Saugumo aspektas šiame kontekste pažymėtinas atskirai – 2019 m. SGD komercinių operacijų apimtys pasaulyje pasiekė įspūdingą 100 000 krovinių pristatymo be esminių incidentų skaičių.

Dujų ir konkrečiai SGD svarbą pramonei, šilumos bei elektros energijos gamybai atspindi praktinės tendencijos Europos ir Baltijos šalių rinkose. Pavyzdžiui, lyginant 2018 ir 2019 metų paskutinius ketvirčius, pernai į Europos Sąjungos šalis dujų importuota net 42 proc. daugiau.

Mes Lietuvoje taip pat esame įspūdingo augimo liudininkai – būtent Klaipėdos SGD terminale, šią žiemą, palyginti su žiema prieš metus, išdujinta ir klientams vamzdynais patiekta pusšešto karto daugiau dujų nei pernai.

Tendencija tęsiasi ir pavasarį: vien kovą Klaipėdos SGD terminale išdujinta 1,9 TWh dujų, 2 dideliais ir 6 mažais dujovežiais atgabenta 334 tūkst. kub. m dujų. Nors balandį beveik savaitę dėl uosto grunto valymo darbų nevyko išdujinimas, vis tiek per mėnesį bus išdujinta apie 1,4 TWh dujų bei vienu dideliu ir 4 mažais dujovežiais atgabenta per 178 tūkst. kub. m SGD.

Svarbu paminėti, kad šių metų pradžioje,pradėjus veikti „Balticconector“ jungčiai, Suomijai taip pat atverta prieiga prie pasaulinės dujų rinkos kainų: Lietuvos „Ignitis“ iš kart tapo antra didžiausia dujų importuotoja Suomijoje, o SGD ėmė palaipsniui keisti vamzdines dujas.

Įsibėgėjusi veikla ir regione vystomi infrastruktūros projektai sudaro visas galimybes kartu su artimiausiais kaimynais sukurti dar vieną sėkmės istoriją bei kartu prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Sėkmingai įsitvirtiname ir Pietuose – nuo balandžio 1 d. Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje komercinę veiklą pradėjo Lenkijos naftos ir dujų bendrovė PGNiG, o būtent Lenkijoje SGD rinka šiuo metu plėtojama sparčiausiai tarp visų mūsų kaimynų.

Minėtose EK apžvalgose pabrėžiama, jog 2019 metais anglies naudojimas bendroje Lenkijos elektros gamybos struktūroje sumažėjo net 71 procentu, o dujų dalis augo nuo 7 iki 11 procentų – tai įrodo didžiulį šios šalies potencialą.

Su Lenkija jau užmezgėme sėkmingus komercinius ryšius, o visiškai išnaudoti augimo potencialą galėsime pasitelkus GIPL projekto atveriamas galimybes.

Kaip išnaudojame SGD infrastruktūrą Klaipėdoje siekiant žaliosios ekonomikos tikslų? Pirmieji žingsniai jau žengti: Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatomos konkrečios priemonės skatinti SGD naudojimą sausumos ir vandens transporte, o kovą patvirtintoje Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatoje numatomas tvaresnio kuro naudojimui subsidijuoti šalies transporte – 20 mln. eurų planuojama skirti viešojo transporto sektoriui, 15 mln. eurų – transporto įsigijimui ir užpildymo kuru infrastruktūros vystymui.

Šiuo metu rengiamas Alternatyvių degalų įstatymo projektas gali lemti kitą gerą žinią – remiantis naujomis jo nuostatomis, turėtų būti skatinamas gamtinių dujų naudojimą transporto sektoriuje įgalinančios infrastruktūros kūrimas. Dėl to transporto sektoriuje kartu su biodujomis gamtinės dujos ateityje turėtų sudaryti ne mažiau kaip 32 procentus – pasiekus šį ambicingą tikslą, būtų ne tik įgyvendinti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai klimato kaitos mažinimo srityje, bet ir paskatinta atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, sukurti ir išplėtoti pažangias technologijas naudojantys verslai.

Terminalo Klaipėdoje suteikiamas dujų tiekimo lankstumas, kainų skaidrumas, nepriklausomybė nuo vieno tiekėjo bei naujų verslo galimybių plėtra tapo svarbiais veiksniais viso regiono SGD rinkos plėtrai. Tačiau kartu galime džiaugtis ne tik energetinio saugumo ir komercine nauda, bet ir tuo, kad jau dabar turime visus įrankius, kuriais galime prisidėti prie Europos siekio pereiti prie žaliosios energetikos.