AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai  („Klasco”) trečiadienį išplatinus pranešimą spaudai, kuriame teigiama, jog jos kraunamos aglomeruotos geležies rūdos dalelių magnetas netraukia, „Atvira Klaipėda” paprašė mokslininkų įvertinti tokius teiginius.

„Keli Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gyventojai bando įrodyti, kad dulkėse ant palangių yra metalo. Socialiniuose tinkluose jie platina vaizdus, kuriuos po to siunčia žiniasklaidai, kaip šlavinėja (vieni žaidimų aikštelėje, kiti nuo palangių) dulkeles ir jas surenka magnetu. Esą tai įrodymas, kad vėjas atpūtė dulkes iš uosto teritorijos, kur bendrovė krauna geležies rūdos produkciją. Tokie triukai primena 2019 metų vasaros bandymus apkaltinti bendrovę, kai viename iš butų nustatyta tarša kelis kartus viršijo geležies rūdos koncentraciją, randamą bendrovės veiklos vietoje. Logiškai ir remiantis fizikiniais dėsniais to paaiškinti negalėtų niekas”, – buvo rašoma bendrovės pranešime.

Akcentuoja ir transporterius

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas dr. Paulius Rapalis pirmiausia akcentavo, kad stotelės matuoja kietąsias daleles iki 10 mikronų skersmens, kurioms ir yra taikomas apribojimas. O jei dalelės yra didesnės, matavimo įranga jų nefiksuos.

„Todėl didelis dulkėtumas nebūtinai turi būti fiksuojamas matavimo įrangos”, – teigė mokslininkas.

Pasak jo, dalelių reagavimas į magnetinį lauką minimu atveju priklauso nuo feromagnetinių medžiagų koncentracijos paimtuose mėginiuose.

„Kuo koncentracija didesnė, tuo labiau jos reaguos į magnetą. Geležies rūdą dažniausiai sudaro geležies oksidai, kurių magnetinės savybės skiriasi, tačiau kai kurie iš jų yra feromagnetiniai (pavyzdžiui, Fe₃O₄) ir reaguoti į magnetą gali. Vykdant nusėdančių dulkių elementinės sudėties tyrimus mieste, teko pastebėti, kad didesnė koncentracija paprastose miesto dulkėse yra ilicio, tačiau, pvz., Kanto g. geležies ir silicio Fe/Si santykis sudarė nuo 1,68 iki 2,34. Palyginimui tas pats santykis Smiltynės pusėje (Smiltynės g. 12) sudarė nuo 0,34 iki 0,88. Jei dulkėse vyraujantis elementas yra geležis (arba jos feromagnetiniai oksidai) ir prie jų priglausite magnetą, jos į magnetinį lauką tikrai reaguos. Verta atkreipti dėmesį, kad pranešime spaudai magnetų naudojimą rotaciniuose transporteriuose mini ir pati įmonė”, – sakė P. Rapalis.

Vienas iš Kauno technologijos universiteto docentų, nepanoręs viešinti savo pavardės, teigė, jog norint komentuoti iš chemijos, o taip pat ir fizikos pusės, reiktų konkrečiau žinoti kraunamos geležies rūdos koncentrato cheminę sudėtį (junginių pavadinimus ar pan.)

„Ir kas per ekspertai taip aptakiai kalba apie fizikinius dėsnius? Kaip galėtų pakomentuoti pranešimo spaudai teksto autoriai transporterių su magnetais naudojimo krovos darbams privalumus iškilusios problemos kontekste?”, – komentavo jis.

„Klasco” vadovas Vytautas Štumbergas, paprašytas paaiškinti, kodėl įmonėje krovos operacijoms naudojami rotaciniai transporteriai su magnetais, teigė, jog jų funkcija yra atskirti įvairias metalo šiukšles, kurios gali atsirasti krovinyje jį transportuojant.

„Atviros Klaipėdos” žurnalistas bandė įsiprašyti ir į „Klasco” teritoriją, kad joje būtų galima atlikti analogišką eksperimentą – buvo pažadėta, kad pirmadienį tokia galimybė bus sudaryta. Tačiau balandžio 20-ąją su V. Štumbergu susisiekti nebepavyko – į skambutį jis neatsakė ir neperskambino.

Tiria, žada įstatymo pataisas

Tuo metu asociacijos KIDE vadovė Alina Andronova pranešė, kad bendrovės „DGE Baltic” šios asociacijos laborantai penktadienį paėmė juodų dulkių, kurios pasklidusios Klaipėdos miesto centre, mėginius, kad būtų nustatyta surinkto turinio cheminė sudėtis.

Balandžio 20-ąją BNS pranešė, kad aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika inicijuota įstatymo pataisas – jos įmones jau nuo šių metų lapkričio įpareigotų neteršti aplinkos.

„Čia kalbame realiai tik apie vieną įmonę – „Klasco“ (…) Įmonė nesistengia, o laukia, kol ateis 2022-ieji. Turi (reikalavimai – BNS) įsigalioti gerokai greičiau. Gyventojai turi pajausti įstatymo reikšmę, kad galėtų reikalauti geresnės ir švaresnės aplinkos, <…> Situacija negerėja. Ir Klaipėdoje tarša nesikeičia, nors „Klasco“ buvo ir veiksmų planą susidaręs, bet nuvykus mūsų inspektoriams, jie rodo pirštu, parodykit, ką mes pažeidinėjam. Dar įstatymas negalioja, todėl bausti negalima, o jie, piktnaudžiauja tuo ir elgiasi, mano manymu, labai nepagarbiai gyventojų, bendruomenės ir visuomenės atžvilgiu, todėl nematau kitos galimybės ir turime pagreitinti įstatymo įsigaliojimą, nes, panašu, kad įmonė nieko nedarydama, laukia, o galimai pasikeitus politinei situacijai prašys įstatymo įsigaliojimo atidėjimo. <…>Toje pačioje Latvijoje kraunama geležies rūda. Krauna uždaru būdu – yra sistemos, neleidžiančios atvirai dulkėti“, – BNS tvirtino ministras.

Gyventojai toliau skundžiasi

Pirmadienį „Atvira Klaipėda” sulaukė J. Zauerveino gatvėje gyvenančios Austėjos Lengvinienės laiško su balandžio 19 d. filmuotais vaizdais.

„Tikiu šiai dienai gaunate šimtus tokio pobūdžio laiškų. Tačiau tylėti mes negalime. Esame nuodijami kiekvieną dieną. Ir šiemet, kaip ir kiekvienais metais nusprendžiame nusivalyti apjuodusius langus ir situacija nesikeičia. Tai nėra tik paprastos lauko dulkes, aiškiai matosi ruda spalva, net kvapas yra geležies. Pasakykite prašau, ką mes paprasti žmonės galime padaryti, kad tai pagaliau baigtųsi????!!! Mes negalime nei langų atsidaryti, balkonai atviri, lauko baldai visi sugadinti, nujuodavę, namie iki mokyklinio amžiaus vaikai, kvėpuojame šituo brudu kasdien… Mes net negyvename prie kelio, o esame pastoviame purvo debesy, visi supranta, kad tos dulkes nuo Klasco, bet niekas negali to sustabdyti. Labai prašau atkreipti dėmesį į šią problemą,nes siųsime ir dalinsimės vaizdine medžiaga ir toliau”, – rašo moteris.

KOMENTARAS

prof. dr. Artūras JUKNA, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fizikos katedros Fotoelektros technologijų laboratorijos vedėjas

Terminas „aglomeruota“ kilęs iš veiksmažodžio aglomerato, kuris reiškia elementų ar vienetų surinkimą, arba, kitaip tariant, kompanijos kraunamoje geležies rūdoje galima rasti visokių geležies rūdos atmainų.

Geležis – ypatingas cheminis elementas, kuris lengvai jungiasi su deguonimi ir vandeniu (susidaro rudos (dvivalentės geležies) ir juodos (trivalentės geležies) spalvos oksidai – rūdys). Aukštoje temperatūroje geležyje gerai tirpsta anglis ir kiti, šalia jos esantys metalai ar mineralai. Tad aglomeruotą geležies rūdą tikėtina sudaro visa eilė geležies rūdos atmainų dalelių, t.y. getito, hematito, limonito, magnetito, siderito ir kt.

Reikia pastebėti, jog iki 770 °C temperatūros (Curie temperatūra) geležis išlieka feromagnetiku (t.y. stipriai įsimagnetinanti, pasižyminti savybe liekamojo įmagnetėjimo arba, kitaip tariant, pabuvusi magnetiniame lauke neįmagnetinta medžiaga įgyja magneto savybes ir išlaiko jas net tuomet, kai įmagnetinantis laukas jos jau nebeveikia).

Aukštesnėje temperatūroje, geležis virsta paramagnetiku, kuris įsimagnetina tik paveiktas magnetiniu lauku, tačiau liekamuoju įmagnetėjimu nepasižymi. Tad paramagnetiką galima atpažinti iš jo elgesio magnetiniame lauke. Galinti laisvai judėti erdvėje, paramagnetinė medžiaga visada stengsis užimti vietą, kur magnetinis laukas stipriausias. Pavyzdžiui, pakabinus paramagnetinės medžiagos gabalėlį ant plono, nemagnetinės medžiagos siūlo (paveikslėlyje) ir artinant jį prie magneto, nesunkiai įsitikinsite, jog magnetinis laukas įtrauks paramagnetinės medžiagos gabaliuką (raudona rodyklė) į stipriausio magnetinio lauko sritį (t.y. tarp magneto galų).

Tiriant kiekvienos atskirai geležies rūdos atmainos magnetines savybes nesunku pastebėti, jog magnetitas (dvivalentės ir trivalentės geležies oksido mišinys) viena iš tokių atmainų, pasižyminčių liekamuoju įmagnetėjimu. Istoriniai šaltiniai tvirtina, jog pirmuosiuose kompasuose rodyklės kaip tik ir buvo pasigamintos iš magnetito. Dėka medžiagos liekamojo įmagnetėjimo, magnetito rodyklė pasukdavo išilgai Žemės magnetinio lauko linijų. 

Magnetitas (Fe₃O₄) – ferimagnetikas. Ferimagnetikų liekamojo įmagnetėjimo prigimties kiek kitokia, nei mums įprastų feromagnetikų atveju. Ferimagnetikuose artimiausių kaimynų atomų magnetiniai momentai orientuoti priešingomis kryptimis (medžiagos minimalios energijos sąlyga), tačiau pačių magnetinių momentų stipriai tarpusavyje skiriasi. Tad medžiagos savaiminis įmagnetėjimas visada išlieka net ir nesant šorinio magnetinio lauko.

Magnetitui pakliuvus į išorinį magnetinį lauką (eksperimentas su magnetu, straipsnyje įvardintas „triuku su magnetu“), magnetitas savo vidiniu magnetiniu lauku sustiprins išorinį magnetinį lauką, padėdamas į stipriausio lauko sritį įtraukti paramagnetinėmis savybėmis pasižyminčias geležies rūdos dulkeles.

Silpnomis feromagnetinėmis savybėmis pasižymi ir geležies rūdos atmaina – hematitas (Fe₂O₃), temperatūrai esant aukštesnei nei –23 °C  ir tik pasiekus 675 °C  temperatūrą virsta paramagnetiku. Tad hematito dulkelės esant paviršių, ant kurių jis nusėdo, temperatūrai aukštesnei nei –23 °C , taip pat bus pritraukiamos magnetu.

Tad atsakymas akivaizdus: aglomeruotos geležies rūdos dulkių dalis tikrai sąveikauja su magnetu. Sąveikos rezultate feromagnetinėmis, ferimagnetinėmis ir paramagnetinėmis savybėmis pasižyminčios dulkės turėtų susiburti stipriausio magnetinio lauko srityje, o dalis jų (feromagnetinės ir ferimagnetinės) turėtų prikibti prie magneto.

Straipsnyje taip pat užsiminta, jog „KLASCO pirmoji ir vienintelė iš uosto krovos bendrovių naudoja rotacinius transporterius su magnetais krovos operacijoms paspartinti ir sutrumpinti krovos laiką“. Tad sąveikaudamos su transporterio kuriamu magnetiniu lauku aglomeruotos geležies rūdoje esančios geležies dalelės (feromagnetinės) gali įgyti ir tikrai įgyja liekamąjį įmagnetėjimą krovos metu, o pakilusios dulkių debesiu ir nusėdusios ant įvairių paviršių turėtų stipriai sąveikauti su magnetu. Tad, krovos darbams naudojant stiprius magnetinius laukus, tikėtina jog aglomeruotą geležies rūdą sudarančios dalelės gali įgyti papildomą liekamąjį įmagnetėjimą, kuris galutiniame rezultate pasireikš rūdos dulkių stipria sąveika su magnetu.