P0

Svarbu, Temos

Magnetai ir tarša: mokslininkų įžvalgos (14)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-04-18


AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai  („Klasco”) trečiadienį išplatinus pranešimą spaudai, kuriame teigiama, jog jos kraunamos aglomeruotos geležies rūdos dalelių magnetas netraukia, „Atvira Klaipėda” paprašė mokslininkų įvertinti tokius teiginius.

„Keli Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gyventojai bando įrodyti, kad dulkėse ant palangių yra metalo. Socialiniuose tinkluose jie platina vaizdus, kuriuos po to siunčia žiniasklaidai, kaip šlavinėja (vieni žaidimų aikštelėje, kiti nuo palangių) dulkeles ir jas surenka magnetu. Esą tai įrodymas, kad vėjas atpūtė dulkes iš uosto teritorijos, kur bendrovė krauna geležies rūdos produkciją. Tokie triukai primena 2019 metų vasaros bandymus apkaltinti bendrovę, kai viename iš butų nustatyta tarša kelis kartus viršijo geležies rūdos koncentraciją, randamą bendrovės veiklos vietoje. Logiškai ir remiantis fizikiniais dėsniais to paaiškinti negalėtų niekas”, – buvo rašoma bendrovės pranešime.

Akcentuoja ir transporterius

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas dr. Paulius Rapalis pirmiausia akcentavo, kad stotelės matuoja kietąsias daleles iki 10 mikronų skersmens, kurioms ir yra taikomas apribojimas. O jei dalelės yra didesnės, matavimo įranga jų nefiksuos.

„Todėl didelis dulkėtumas nebūtinai turi būti fiksuojamas matavimo įrangos”, – teigė mokslininkas.

Pasak jo, dalelių reagavimas į magnetinį lauką minimu atveju priklauso nuo feromagnetinių medžiagų koncentracijos paimtuose mėginiuose.

„Kuo koncentracija didesnė, tuo labiau jos reaguos į magnetą. Geležies rūdą dažniausiai sudaro geležies oksidai, kurių magnetinės savybės skiriasi, tačiau kai kurie iš jų yra feromagnetiniai (pavyzdžiui, Fe₃O₄) ir reaguoti į magnetą gali. Vykdant nusėdančių dulkių elementinės sudėties tyrimus mieste, teko pastebėti, kad didesnė koncentracija paprastose miesto dulkėse yra ilicio, tačiau, pvz., Kanto g. geležies ir silicio Fe/Si santykis sudarė nuo 1,68 iki 2,34. Palyginimui tas pats santykis Smiltynės pusėje (Smiltynės g. 12) sudarė nuo 0,34 iki 0,88. Jei dulkėse vyraujantis elementas yra geležis (arba jos feromagnetiniai oksidai) ir prie jų priglausite magnetą, jos į magnetinį lauką tikrai reaguos. Verta atkreipti dėmesį, kad pranešime spaudai magnetų naudojimą rotaciniuose transporteriuose mini ir pati įmonė”, – sakė P. Rapalis.

Vienas iš Kauno technologijos universiteto docentų, nepanoręs viešinti savo pavardės, teigė, jog norint komentuoti iš chemijos, o taip pat ir fizikos pusės, reiktų konkrečiau žinoti kraunamos geležies rūdos koncentrato cheminę sudėtį (junginių pavadinimus ar pan.)

„Ir kas per ekspertai taip aptakiai kalba apie fizikinius dėsnius? Kaip galėtų pakomentuoti pranešimo spaudai teksto autoriai transporterių su magnetais naudojimo krovos darbams privalumus iškilusios problemos kontekste?”, – komentavo jis.

„Klasco” vadovas Vytautas Štumbergas, paprašytas paaiškinti, kodėl įmonėje krovos operacijoms naudojami rotaciniai transporteriai su magnetais, teigė, jog jų funkcija yra atskirti įvairias metalo šiukšles, kurios gali atsirasti krovinyje jį transportuojant.

„Atviros Klaipėdos” žurnalistas bandė įsiprašyti ir į „Klasco” teritoriją, kad joje būtų galima atlikti analogišką eksperimentą – buvo pažadėta, kad pirmadienį tokia galimybė bus sudaryta. Tačiau balandžio 20-ąją su V. Štumbergu susisiekti nebepavyko – į skambutį jis neatsakė ir neperskambino.

Tiria, žada įstatymo pataisas

Tuo metu asociacijos KIDE vadovė Alina Andronova pranešė, kad bendrovės „DGE Baltic” šios asociacijos laborantai penktadienį paėmė juodų dulkių, kurios pasklidusios Klaipėdos miesto centre, mėginius, kad būtų nustatyta surinkto turinio cheminė sudėtis.

Balandžio 20-ąją BNS pranešė, kad aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika inicijuota įstatymo pataisas – jos įmones jau nuo šių metų lapkričio įpareigotų neteršti aplinkos.

„Čia kalbame realiai tik apie vieną įmonę – „Klasco“ (…) Įmonė nesistengia, o laukia, kol ateis 2022-ieji. Turi (reikalavimai – BNS) įsigalioti gerokai greičiau. Gyventojai turi pajausti įstatymo reikšmę, kad galėtų reikalauti geresnės ir švaresnės aplinkos, <…> Situacija negerėja. Ir Klaipėdoje tarša nesikeičia, nors „Klasco“ buvo ir veiksmų planą susidaręs, bet nuvykus mūsų inspektoriams, jie rodo pirštu, parodykit, ką mes pažeidinėjam. Dar įstatymas negalioja, todėl bausti negalima, o jie, piktnaudžiauja tuo ir elgiasi, mano manymu, labai nepagarbiai gyventojų, bendruomenės ir visuomenės atžvilgiu, todėl nematau kitos galimybės ir turime pagreitinti įstatymo įsigaliojimą, nes, panašu, kad įmonė nieko nedarydama, laukia, o galimai pasikeitus politinei situacijai prašys įstatymo įsigaliojimo atidėjimo. <…>Toje pačioje Latvijoje kraunama geležies rūda. Krauna uždaru būdu – yra sistemos, neleidžiančios atvirai dulkėti“, – BNS tvirtino ministras.

Gyventojai toliau skundžiasi

Pirmadienį „Atvira Klaipėda” sulaukė J. Zauerveino gatvėje gyvenančios Austėjos Lengvinienės laiško su balandžio 19 d. filmuotais vaizdais.

„Tikiu šiai dienai gaunate šimtus tokio pobūdžio laiškų. Tačiau tylėti mes negalime. Esame nuodijami kiekvieną dieną. Ir šiemet, kaip ir kiekvienais metais nusprendžiame nusivalyti apjuodusius langus ir situacija nesikeičia. Tai nėra tik paprastos lauko dulkes, aiškiai matosi ruda spalva, net kvapas yra geležies. Pasakykite prašau, ką mes paprasti žmonės galime padaryti, kad tai pagaliau baigtųsi????!!! Mes negalime nei langų atsidaryti, balkonai atviri, lauko baldai visi sugadinti, nujuodavę, namie iki mokyklinio amžiaus vaikai, kvėpuojame šituo brudu kasdien… Mes net negyvename prie kelio, o esame pastoviame purvo debesy, visi supranta, kad tos dulkes nuo Klasco, bet niekas negali to sustabdyti. Labai prašau atkreipti dėmesį į šią problemą,nes siųsime ir dalinsimės vaizdine medžiaga ir toliau”, – rašo moteris.

KOMENTARAS

prof. dr. Artūras JUKNA, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fizikos katedros Fotoelektros technologijų laboratorijos vedėjas

Terminas „aglomeruota“ kilęs iš veiksmažodžio aglomerato, kuris reiškia elementų ar vienetų surinkimą, arba, kitaip tariant, kompanijos kraunamoje geležies rūdoje galima rasti visokių geležies rūdos atmainų.

Geležis – ypatingas cheminis elementas, kuris lengvai jungiasi su deguonimi ir vandeniu (susidaro rudos (dvivalentės geležies) ir juodos (trivalentės geležies) spalvos oksidai – rūdys). Aukštoje temperatūroje geležyje gerai tirpsta anglis ir kiti, šalia jos esantys metalai ar mineralai. Tad aglomeruotą geležies rūdą tikėtina sudaro visa eilė geležies rūdos atmainų dalelių, t.y. getito, hematito, limonito, magnetito, siderito ir kt.

Reikia pastebėti, jog iki 770 °C temperatūros (Curie temperatūra) geležis išlieka feromagnetiku (t.y. stipriai įsimagnetinanti, pasižyminti savybe liekamojo įmagnetėjimo arba, kitaip tariant, pabuvusi magnetiniame lauke neįmagnetinta medžiaga įgyja magneto savybes ir išlaiko jas net tuomet, kai įmagnetinantis laukas jos jau nebeveikia).

Aukštesnėje temperatūroje, geležis virsta paramagnetiku, kuris įsimagnetina tik paveiktas magnetiniu lauku, tačiau liekamuoju įmagnetėjimu nepasižymi. Tad paramagnetiką galima atpažinti iš jo elgesio magnetiniame lauke. Galinti laisvai judėti erdvėje, paramagnetinė medžiaga visada stengsis užimti vietą, kur magnetinis laukas stipriausias. Pavyzdžiui, pakabinus paramagnetinės medžiagos gabalėlį ant plono, nemagnetinės medžiagos siūlo (paveikslėlyje) ir artinant jį prie magneto, nesunkiai įsitikinsite, jog magnetinis laukas įtrauks paramagnetinės medžiagos gabaliuką (raudona rodyklė) į stipriausio magnetinio lauko sritį (t.y. tarp magneto galų).

Tiriant kiekvienos atskirai geležies rūdos atmainos magnetines savybes nesunku pastebėti, jog magnetitas (dvivalentės ir trivalentės geležies oksido mišinys) viena iš tokių atmainų, pasižyminčių liekamuoju įmagnetėjimu. Istoriniai šaltiniai tvirtina, jog pirmuosiuose kompasuose rodyklės kaip tik ir buvo pasigamintos iš magnetito. Dėka medžiagos liekamojo įmagnetėjimo, magnetito rodyklė pasukdavo išilgai Žemės magnetinio lauko linijų. 

Magnetitas (Fe₃O₄) – ferimagnetikas. Ferimagnetikų liekamojo įmagnetėjimo prigimties kiek kitokia, nei mums įprastų feromagnetikų atveju. Ferimagnetikuose artimiausių kaimynų atomų magnetiniai momentai orientuoti priešingomis kryptimis (medžiagos minimalios energijos sąlyga), tačiau pačių magnetinių momentų stipriai tarpusavyje skiriasi. Tad medžiagos savaiminis įmagnetėjimas visada išlieka net ir nesant šorinio magnetinio lauko.

Magnetitui pakliuvus į išorinį magnetinį lauką (eksperimentas su magnetu, straipsnyje įvardintas „triuku su magnetu“), magnetitas savo vidiniu magnetiniu lauku sustiprins išorinį magnetinį lauką, padėdamas į stipriausio lauko sritį įtraukti paramagnetinėmis savybėmis pasižyminčias geležies rūdos dulkeles.

Silpnomis feromagnetinėmis savybėmis pasižymi ir geležies rūdos atmaina – hematitas (Fe₂O₃), temperatūrai esant aukštesnei nei –23 °C  ir tik pasiekus 675 °C  temperatūrą virsta paramagnetiku. Tad hematito dulkelės esant paviršių, ant kurių jis nusėdo, temperatūrai aukštesnei nei –23 °C , taip pat bus pritraukiamos magnetu.

Tad atsakymas akivaizdus: aglomeruotos geležies rūdos dulkių dalis tikrai sąveikauja su magnetu. Sąveikos rezultate feromagnetinėmis, ferimagnetinėmis ir paramagnetinėmis savybėmis pasižyminčios dulkės turėtų susiburti stipriausio magnetinio lauko srityje, o dalis jų (feromagnetinės ir ferimagnetinės) turėtų prikibti prie magneto.

Straipsnyje taip pat užsiminta, jog „KLASCO pirmoji ir vienintelė iš uosto krovos bendrovių naudoja rotacinius transporterius su magnetais krovos operacijoms paspartinti ir sutrumpinti krovos laiką“. Tad sąveikaudamos su transporterio kuriamu magnetiniu lauku aglomeruotos geležies rūdoje esančios geležies dalelės (feromagnetinės) gali įgyti ir tikrai įgyja liekamąjį įmagnetėjimą krovos metu, o pakilusios dulkių debesiu ir nusėdusios ant įvairių paviršių turėtų stipriai sąveikauti su magnetu. Tad, krovos darbams naudojant stiprius magnetinius laukus, tikėtina jog aglomeruotą geležies rūdą sudarančios dalelės gali įgyti papildomą liekamąjį įmagnetėjimą, kuris galutiniame rezultate pasireikš rūdos dulkių stipria sąveika su magnetu.


2020-04-18

14 komentarai “Magnetai ir tarša: mokslininkų įžvalgos”

  1. Melas, kad miesto valdžia nieko negali! Pabandytų panašią veiklą vykdyti Vilniuje, tą pačią dieną būtų atiduoti į prokuratūrą. O kur mūsų Grubliauskas ir žalieji su Vaitkumi priešakyje? Vaitkui patinka blogi kvapai , krova ir geležis, o Grubliauskui dzin, svarbu, kad valdžioje ir džiazą “mėgsta”.

  2. Paradoksų paradoksas tas, kad mes turime miestą, kuris neteršia, bet turime uosto įmones, kurios teršia, bet miestas neturi jokių galių tai suvaldyti. Tik tapus municipaliniam uostamiesčiui galėsime šitą nesamonę sustabdytio su miesto pagalba.

  3. Nieko nesuprantu. Jau 2 metus kalbama apie KLASCO tarsa miesto gyventoju bet nieko nera daroma kad tuo nebutu.

  4. O aš visai neišsilavinęs Vasia iš garažo galiu ir be jokių tyrimų teigti, kad Klasco teršia miestą. Pažiūrėkite į gatves prie pat Klasco įvažiavimo, į aplinkinius šaligatvius, į Janonio gatvę, į Klasco neteisėtų (jau keli metai) sandėlių “baltus” stogus… Visur ruda ruda, nors kibirais semk tas rudas dulkes. Būtų pilka ar juoda, tai galima būtų versti viską ant transporto taršos. Bet kai aiškus rudumas! Nu iš kur daugiau jis gali atsirasti. Plika akimi viskas matoma.

    • o ką jam daryti? Lubienė pasakė – tvarkykis arba dink, o kur jam eiti? KU gal jau nebėr vietų, ten B.Petrauskas užsėdo ūkvedžio kėdę, Mantulova reziduoja aklosios žarnos specui Razbadauskiui stropiai asistuodama. Visa grubliauskio ištikimoji pakalikų šutvė.

    • Gerbiu, Vasia, tu labai protingas žmogus. Tik gal nežinai, kad Klaipėdos univeras tam ir sukurtas, kad už valdiškas babkes (garažinių ir visų kt. mokesčius) visiems makaronus kabintų. Lubys tai pastoviai šėrė, o dabar tik kartais, prieš rinkimus uostas dar primeta tai ir suokia tie propiesoriai taip kaip reikia. O kur dingti, pas tave į garažą jie nenori. O ką jie ten darys, gal tik Tavo kansarus sugebės rinkti. Normalūs jau išėjo. Liko biezdariai ir parsidavę. Studentų nebeturi, bet atseit MOKSLĄ daro. Tik va bėda, dura grubliauskas jau visiškus ten pradėjo kišti, tai tie “mokslininkai” jau ir garažinius juokina. Žinok, Vasia, kad pasirodo Lietuva net labaratorijos neturi tam gėriui ištirti. Lygtai mokinių tėveliai į Londoną vežė. Nesistebėk, Vasia , Tu teisus.

  5. Juoktis ar verkti reikia iš mūsų mokslininkų – daktarų, profesorių, docentų. KUJTI dr. P.Rapalis sako vieną o jau Kauno TI docentas sako kitą. Man visai , manau ir visiems ne mokslinikams ir ne profesoriams iš KU kokie ten chemikalai, kokios jų formulės ir panašiai. Pasakykit visiems suprantama kalba- tai yra kenskmingų teršalų Vitės rajone ar ne? Ar galime ten ramiai gyventi, ar ne? Kažin ar meras Grubliauskas supranta tą “aukšto”lygio aiškinimą? Kodėl jis duoda leidimą KLASCO veikti jei ji nuodija gyventojus?

  6. Aplinkos ministerija šiuo metu rengia teisės aktą, kuriame bus nustatyti reikalavimai dulkėtumui mažinti įmonėms, vykdančioms veiklą, kurios metu laikomos, kraunamos ir gabenamos birios kietosios medžiagos. Tai ji paskelbė po to, kai Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, paprašyta įvertinti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – KLASCO) ūkio subjektų aplinkos monitoringo programos 2018 m. tarpinės ataskaitos duomenis, kurie rodo momentinę požeminio vandens taršą sunkiaisiais metalais (cinkas, chromas, nikelis, švinas), ir 2017–2018 m. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) užsakymu KLASCO teritorijoje ir gretimose Klaipėdos m. gyvenamosiose teritorijose atlikto nuo įvairių kietų paviršių paimtų nuosėdų mėginių tyrimus, informuoti ar nereikia KLASCO teritorijoje atlikti ekogeologinius tyrimus, patvirtino, kad KLASCO teritorijoje kraunamų kietų birių krovinių cheminė sudėtis analogiška tuo pat metu gretimose gyvenamosiose teritorijose surinktų kietų nuosėdų sudėčiai (toliau – dulkėms):
    1. Klasco 8 krantinėje kraunamų geležies rūdos granulėse (KT-23) vyrauja tos pačios sudėties ta pati medžiaga – hematitas, kaip ir šalia gyvenančių gyventojų aplinkoje;
    2. Klasco 9 krantinėje kraunamoje koncentruotoje geležies rūdoje (KT-37) vyrauja tos pačios sudėties ta pati medžiaga – magnetitas, kaip ir šalia gyvenančių gyventojų aplinkoje (be to, ant palangių aptikti ir tikėtinai kraunamų kalio trąšų pėdsakai);
    3. Klasco 7 krantinėje kraunamoje neaglomeruotoje geležies rūdoje (KT-43) vyrauja tos pačios sudėties ta pati medžiaga – magnetitas, kaip ir šalia gyvenančių gyventojų aplinkoje (be to, ant palangių nustatyti dideli kalio oksido ir chloridų kiekiai, liudijantys apie intensyvią tikėtinai kraunamų kalio trąšų dulkių pernašą);
    4. Klasco 6-7 krantinėse kraunamoje geležies rūdoje (KT-25) ir kokso rietuvėje (KT-13 ir KT-23) vyrauja geležies dioksido mineralai, kaip ir šalia gyvenančių gyventojų aplinkoje.

    Be to, požeminio vandens tyrimas Klasco teritorijoje atskleidė, kad požeminiame vandenyje fiksuota epizodinė tarša metalais:
    1. Cinko koncentracija nustatyta 4580 μkg/l, kai ribinė vertė (RV) – 1000 μkg/l;
    2. Arseno koncentracijos nustatytos 98 μkg/l, kai RV – 50 μkg/l;
    3. Chromu 134 μkg/l, kai RV 100 μkg/l;
    4. Švinu 139 μkg/l, kai RV – 75 μkg/l;
    5. Nikeliu 115 μkg/l, kai RV 100 μkg/l.

    Šiaurinėje teritorijos dalyje stebima ilgalaikė tarša azoto junginiais (nitratais ir amoniu), gręžinio Nr. 39776 vandenyje vidutinė amonio koncentracija (2016-2018 m.) siekė 218 mg/l (RV 10 mg/l), maksimali – 451 mg/l, vidutinė nitratų koncentracija 224 mg/l (RV 100 mg/l), maksimali – 364 mg/l.

  7. O kas KLASCO belieka tik meluoti, nes kitaip jau veiklą būtų nutraukta ir leidimas ATIMTAS!
    Klasco visus gyventojus į kaliuze sukisk! Nes artėja finišo tiesioji!

  8. Štumbergas kiaulės akis įsistatęs. Sekančiu etapu knyslę įsistatys, uodegėlę užsiaugins ir nuo paprastos kiaulės taps sunkiai atskiriamas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt