Klaipėdos verslas, kurio veikla per karantiną yra uždrausta arba labai apribota, viltingai žvelgia į Klaipėdos savivaldybę, tačiau ši esminius sprendimus dėl pagalbos žada tik po kelių mėnesių.

Tokius planus kritikuoja ir verslininkai, ir politikai.

Valdo Pryšmanto nuotr.

Planas – po trijų raštų

„Mūsų narių nuotaikos yra nekokios. Jau antrą karantino savaitę atlikome savo narių apklausą. Praktiškai 80 procentų narių iškart pajuto karantiną, jie atsakė, kad gali iškentėti tokią situaciją dvi savaites ar mėnesį. Tada iškart rašėme raštą Klaipėdos savivaldybei, kad reikia priemonių padėti verslui. Tiesą sakant, savivaldybei parašėme tris raštus, siūlėme svarstyti atidėti ar mažinti dalį mokesčių. Verslui reikia konkrečių sprendimų. Plano sulaukėme, bet matyti, kad jis yra toks išprievartautas iškreiptu būdu“, – teigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio įsakymu sudaryta darbo grupė išties parengė Klaipėdos miesto savivaldybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Jame vienas tikslas yra skirtas padėti verslui išsaugoti likvidumą.

Šiame priemonių plane numatyta parengti siūlymus dėl mokesčių mokėtojų, patyrusių neigiamą pandemijos sukeltos krizės poveikį, mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčių. Plane taip pat numatyta peržiūrėti savivaldybės tarybos patvirtintus projektų, susijusių su parama smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), dalinio finansavimo aprašus ir pateikti pasiūlymus dėl SVV skatinimo naujų formų.

V. Kažuro pabrėžė, jog problema ta, kad šiuos siūlymus numatoma pateikti, peržiūrėjimus atlikti tik birželį ir liepą.

„Visų pirma, ko reikia dabar, tai aiškumo. Sprendimų nukėlimas į liepą yra tas pats, kas nebūtų jokių sprendimų. Liepą situacija jau bus pasikeitusi dar vieną kartą. Ko gero, tada padėti jau nebereikės, nes bus išgyvenę arba bankrutavę verslai. Kitos savivaldybės realiai padeda SVV, pavyzdžiui, Vilnius atleido nuo nuomos mokesčio. O pas mus – tiesiog nusvyra rankos, nes tame plane tik kažkokie lozungai surašyti. Akivaizdu, jog Klaipėdos savivaldybės žmonės nesugeba išeiti iš komforto zonos, jie nesupranta, kad pasaulis apsivertė ir komforto zonos nebeliko. Verslui reikia sprendimų ir jų reikia greitai. Aišku, jei padėti nesinori, tada tas planas yra geras“, – kalbėjo V. Kažuro.

Laukia aiškių karantino pasekmių

Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė dar balandžio 9 dieną nuotoliniu būdu vykusiame miesto Tarybos posėdyje teigė, jog parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas jau yra apsvarstytas SVV taryboje. Jis yra išsiųstas derinti asocijuotoms verslo struktūroms, pavyzdžiui, Klaipėdos pramonininkų asociacijai ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

„Analizė dėl nekilnojamojo turto, žemės ar žemės nuomos mokesčių yra atliekama, bet šiuos sprendimus siūlome priimti vėliau, kad jau būtų galima įvertinti, kurie sektoriai nukentėjo labiausiai, kokia pagalba būtų efektyviausia. Savivaldybė, be to, planuoja nestabdyti investicinių projektų, nes valstybės politika yra tokia, kad leistų savivaldybėms lengviau skolintis, tad planuojame skolintis tiems projektams, jei prireiks. Kai gausime verslo pastabas dėl to priemonių plano, jis bus patvirtintas direktoriaus įsakymu ir tada planas bus paviešintas, bus paaiškinta, kas ir kur gali kreiptis“, – aiškino I. Butenienė.

Tokia savivaldybės pozicija sulaukė ir politikų kritikos.

„Parengtas kažkoks ekonomikos skatinimo planas, kuriame numatytos priemonės, dėl kurių biudžetas negaus dalies pajamų, o mes, Tarybos nariai, šios informacijos negauname. Tad kyla klausimas, ar esame visuomenei atvira Taryba. Kur mums to plano ieškoti? Kreiptis į asocijuotas verslo struktūras, kurioms tas planas išsiųstas? Ir Vilnius, ir Kaunas viešina tokius dokumentus, o mes darome stalčiuje“, – piktinosi miesto tarybos narė Alina Velykienė.

„Kažko reikės netekti“

V. Kažuro samprotavo, jog valdininkai turbūt dar nesupranta, jog reikės gerokai peržiūrėti miesto biudžeto pajamas ir išlaidas, nes dalis mokesčių tikrai nebus surinkta.

„Mes per savo narius jau matome, kad eksportas krito. Pagalbos prašo ne tik mūsų nariai. Visokios valstybinės įmonės, institucijos verslui skaičiuoja baudas, delspinigius, traukia į nepatikimų sąrašus. Tarp mūsų narių jau yra tokių, kuriems sąskaitos įšaldytos arba tai gresia. Taip, verslas prisiima visą riziką, bet tokios rizikos niekas negalėjo numatyti“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pabrėžė, jog verslui sprendimų ir pagalbos priemonių reikia kuo greičiau, o ne liepą ar rudenį.

„Savivaldybė gali pasakyti ir tai, kad nerems verslo. Išgirsti neigiamą atsakymą irgi yra gerai, nes tai yra sprendimas. Bet tai turi būti padaryta operatyviai. Tada verslas gali planuotis savo tolimesnę veiklą. Galbūt kai kurie, kurie nebenorės kas mėnesį auginti mokesčių skolos, kuo greičiau užsidarys, nes žinos, kad jokios paramos negaus. Kalba dabar eina apie tai, jog savivaldybė turėtų suprasti, kad turi pasirinkti vieną blogybę iš dviejų. Ji gali verslui sumažinti arba atidėti nekilnojamojo turto, žemės bei žemės nuomos mokesčius, taip nesurinkti kažkiek pajamų į biudžetą, bet padėti verslui išsaugoti darbo vietas ir gauti gyventojų pajamų mokestį. Jei paramos nebus, nemažai verslo bankrutuos, o tada į biudžetą jau nebepateks ne tik minėti mokesčiai, bet ir gyventojų pajamų mokestis. Vis tiek kažko reikės netekti, nebus kitaip. Gaila, jog Klaipėdos savivaldybė yra nepaslanki galvoti, kad ta biurokratinė mašina niekaip neužsiveda“, – apgailestavo V. Kažuro.

Nerenka kai kurių rinkliavų

Klaipėdos miesto savivaldybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano tikslo „Padėti verslui išsaugoti likvidumą“ kai kurie punktai jau yra įgyvendinti.

Miesto Taryba balandį pritarė, jog savivaldybei priklausančias patalpas besinuomojantys verslininkai, jei jų veikla per karantiną yra uždrausta, nuomos mokestį už tą laikotarpį galėtų susimokėti per pusmetį, o pradėti mokėti praėjus mėnesiui nuo karantino pabaigos. Kitaip tariant, nuomos mokestis tokiems verslininkams yra atidėtas.

Miesto Taryba taip pat pritarė karantino laikotarpiu atleisti nuo vietinių rinkliavų – išorinės reklamos bei prekybos ir paslaugų veiklų, kurios karantino režimo metu yra draudžiamos. Skaičiuojama, jog darant prielaidą, kad karantino laikotarpis baigsis iki gegužės 1-osios ir jo metu draudžiamų veiklų sąrašas nebus plečiamas, dėl priimto sprendimo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto negautos vietinių rinkliavų už išduotus prekybos ir paslaugų leidimus pajamos sudarytų apie 5 tūkst. eurų, o negautos vietinių rinkliavų už išduotus išorinės reklamos leidimus pajamos sudarytų apie 28 tūkst. eurų už kiekvieną mėnesį, kol tęsis karantino režimas.

Minėtame plane taip pat numatyta kompensuoti miesto viešojo transporto sistemoje veikiantiems vežėjams karantino metu patirtus nuostolius, spartinti savivaldybės strateginiame veiklos plane numatytų priemonių, investicinių projektų vykdymą, siekiant nestabdyti užsakymų verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms, laiku atsiskaityti su paslaugų tiekėjais ir rangovais.

Plane taip pat numatoma skatinti verslo subjektus, kurie vykdo veiklas senamiestyje ir miesto centre, kreiptis į savivaldybę dėl nekilnojamo turto mokesčio lengvatų suteikimo pagal galiojančius tvarkos aprašus. Tačiau šį punktą kritikuoja Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Jų atstovų nuomone, sprendimas suteikti senamiesčio verslininkams, atitinkantiems numatytas sąlygas, nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas išvis turi būti panaikintas, nes kasmet lengvatos suteikiamos tik apie 10-čiai verslininkų ir beveik visada tiems patiems.

Numatoma dar viena paramos verslui rūšis – suteikti verslo subjektams galimybę pasinaudoti lengvatinėmis sąlygomis dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Mokėtojai, kurie tokią vietinę rinkliavą moka pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį, turi galimybę tikslinti pateiktas deklaracijas ir tokiu būdu sumažinti mokestinę prievolę, o vietinės rinkliavos mokėtojai, mokantys vietinę rinkliavą pagal nekilnojamojo turto plotą, pasibaigus karantinui, turės galimybę nemokėti vietinės rinkliavos kintamosios dalies.