Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtos spaudos konferencijos metu pranešė, kad pakartotinis patikrinimas Klaipėdos hospise buvo atliktas ketvirtadienį ir jo metu nustatyta, kad esminių pokyčių nėra.

Klaipėdos savivaldybės ekstremalių situacijų komisija savo ruožtu priėmė sprendimą per savaitgalį nustatyti visų hospiso ligonių būklę ir pirmadienį spręsti dėl galimo jų transportavimo į kitas gydymo įstaigas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Du susirgimai ligoninėse, dvi mirtys

R. Lingienė taip pat informavo, kad po susirgimą COVID-19 yra diagnozuota Klaipėdos vaikų ir Jūrininkų ligoninėse –  susirgę darbuotojai su pacientais nekontaktuodavo.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyr. gydytojas Virginijus Žalimas patvirtino apie susirgimo atvejį ligoninėje ir tai, kad jis nustatytas darbuotojui, neturinčiam sąlyčio nei su gydytojais, nei su slaugytojais ar jų padėjėjais, nei su pacientais.

Pasak jo, oficialaus raštiško patvirtinimo kol kas dar nėra, tik telefoninis – tyrimas buvo profilaktinis, atliekamas visiems įstaigos darbuotojams.

„Žmogus neturėjo jokios klinikos – nei temperatūros, nei kosulio, nei skausmo, nei akių paraudonavimo. Jis atskirai vaikšto, jokių darbuotojų izoliuoti dėl šio atvejo nereikės. Kai kas sako, kad mes jau turime perteklinę darbuotojų apsaugą – visi vaikšto ir su respiratoriais PP2, vienkartiniais chalatais, kepurėmis, pirštinėmis. Gal pakeliui į darbą, gal namuose užsikrėtė. Srautus sureguliavome, visiems matuojame temperatūras”, – sakė V. Žalimas.

Pasak jo, ligoninėje jau atlikta 400 tyrimų darbuotojams, kai kuriems jau ir po du kartus, nes dalis turi mažų vaikų ir šiuo metu turi nedarbingumą nuo pirmos karantino dienos.

Su Jūrininkų ligoninės vadovybe „Atvirai Klaipėdai” kol kas susisiekti nepavyko.

R. Lingienė taip pat pranešė apie du naujus mirties nuo infekcijos atvejus – rizikos grupei tiek dėl amžiaus, tiek dėl lydinčių susirgimų priskiriami ligoniai mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL). Čia iš viso dėl tos priežasties, anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, jau mirė 20 žmonių.

Pasak R. Lingienės šios ligoninės skyrių, kurie buvo uždaryti, veikla jau bus atnaujinama, išskyrus Traumatologijos skyrių, nes ten nuo darbuotojo susirgimo nepraėjo dvi savaitės.

Anot ministro, Klaipėda, jei vertinti santykinį ligos atvejų skaičių, tenkantį gyventojams, yra vienas iš probleminių regionų, tačiau kol kas viso miesto atveju nereikia taikyti jokių ribojimų. Bet tai esą nereiškia, jog situacija negali pasikeisti.

Hospise vėl trūksta žmonių

Anot R. Lingienės, hospise nėra plautuvių palatose, srautai kryžiuojasi, jie nėra iki galo atskirti.

„Ir darbuotojų sąlygos turi atitikti bent minimalius reikalavimus. <…> Šios situacijos toleruoti negalima, sukviestas Klaipėdos ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kad klausimas būtų pagaliau išspręstas”, – sakė R. Lingienė.

Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas informavo, kad hosipsas didžiąją dalį neatitikimų pašalino, tačiau pagrindinis nurodymas nėra įvykdytas – veikla vykdoma ir ten, kur nėra higienos paso. Ryte buvo 35 pacientai, iš kurių keturi nėra užsikrėtę virusu, ir šeši darbuotojai. Ten esą neužtikrinama teisinga infekcijų kontrolė, patalpos yra administracinės, išskyrus vieną palatą, turinčią higienos pasą. Jis irgi minėjo apie praustuvų trūkumą, maistas tiekiamas per „nešvarią zoną” ir kt.

„Įvertinus visą šią situaciją prašome užtikrinti, kad užsikrėtusieji COVID-19 būtų gydomi tokioje įstaigoje, kuri turi galimybę teikti tokias paslaugas. <…> Šitame centre nėra galimybės užtikrinti jiems numatyto gydymo. Kas atsitiktų, jei įvyktų kas nors ekstrinio?” – sakė jis.

KUL vyr. gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad stacionaraus gydymo dėl šios inspekcijos nėra, yra tik simptominis gydymas, o dėl kitų ligų hospiso ligoniai ir taip gaudavo vaistus. Pasak jo, neužsikrėtusiuosius galima kelti tik į Klaipėdos miesto slaugos ligoninę, Gargždus ar Kretingą – įstaigas, kurios turi paliatyviosios slaugos licencijas.

„Užsikrėtusiųjų gydymo metodai yra labai paprasti – deguonis ir plaučių ventiliacija, jeigu reikia. Mes galime užtikrinti ir deguonį, ir dirbtinę plaučių ventiliaciją – turime septynis transportinius plaučių ventiliavimo aparatus, kuriuos visus galime nukreipti tenai esant reikalui ir taikyti. <…> Reikia įvertinti būklę, nes už kiekvieno sprendimo, tegu ir įstatyminio, yra dar ir atsakomybė. Kažkas turės prisiimti atsakomybę, jeigu jie bevežant mirtų, keliant į greitąją pagalbą mirtų ir panašiai, nes paliatyvių ligonių būklė yra labai sudėtinga. <…> Galėtume nukreipti specialistus infekcionistus, reanimatologus įvertinti būklę jų visų dėl transportabilumo, jų bendrą sveikatos būklę, pašalines ligas ir pateikti nuomonę, ką su jais būtų galima daryti”, – sakė V. Janušonis.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga ir Klaipėdos Respublikinės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus taip pat palaikė tokią poziciją. Kartu akcentuojama, kad perkelti pacientus be jų pačių ar artimųjų sutikimų galima tik tada, kai gresia pavojus gyvybei.

Hospiso vadovė Rasa Dagienė savo ruožtu teigė, kad keturi COVID-19 viruso neturintys pacientai yra stabilios būklės ir juos galima transportuoti.

„Manau, kad reikia galų gale priimti sprendimą, kad tiems žmonės, artimiesiems, kolektyvui būtų ramu. Po kilusios skandalo gaunasi dabar realiai situacija, kad mes buvom susiformavę savo brigadas darbo, dabar šiandien žmonės trys atsisakė išeiti į darbą, nes sakė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir mes negalėsime išmokėti atlyginimų. Ir aš jų pertikinti šituo klausimu niekaip negaliu. Kita situacija – mes nebeturim gydytojo, aš irgi pavargau, nebegaliu dirbti už visus. Jeigu būtų stabili situacija, gydytoja turėjo atvažiuoti iš Kauno, būtų startavusi nuo ketvirtadienio, jinai irgi atsisakė atvykti ir dirbti“, – kalbėjo R. Dagienė.

Pasak jos, konsiliumas pirmadienį netinka, nes žmonių įstaiga jau esą nebeturi. Anot įstaigos direktorės, spręsti reikia jau penktadienį.

Nutarta, kad per šeštadienį ir sekmadienį bus paimti tepinėliai ir atlikti tyrimai, kad būtų aišku, ar iki šiol sveiki esantys ligoniai pirmadienį galėtų būti pervežti į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę. Šių žmonių, anot R. Dagienės, namiškiai nepanoro pasiimti.

„Kraujas iš nosies, bet iki pirmadienio, kai prasidės masiška evakuacija, atlikti privalomi tyrimai, privalote užtikrinti visą slaugą, kas yra jūsų pareiga ir įsipareigojimas”, – teigė komisijos pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, reaguodamas į R. Dagienės pareiškimą, kad ji nebeturi žmonių, kas dirbtų jau šeštadienį.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu kėlė klausimą, kas būtų su tais hospiso ligoniais, kurie negalėtų būti transportuojami arba nebūtų gauta sutikimo dėl jų pervežimo.

Anot R. Grigaliūno, tokį planą turėtų pasirengti hospisas.

Pasak G. Neniškio, viskas priklausys nuo konkrečios kiekvieno paciento būklės, kur jie galėtų būti vežami.

Kitas komisijos posėdis bus surengtas pirmadienį 11 val. ir jo metu jau bus sprendžiama, kaip elgtis su hospiso ligoniais.