Jūrų muziejuje – rekordinis ruoniukų skaičius

Uostas ir jūra

[vc_row][vc_column][vc_video link=”https://www.youtube.com/watch?v=DFFWLBgqPwI”][vc_column_text]

Lietuvos jūrų muziejuje globojamas rekordinis ruoniukų skaičius – net 22. Tiek jų per mėnesį buvo atgabenta iš Baltijos pakrantės. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas sako, kad taip atsitiko dėl to, kad jūra šiemet nebuvo nė kiek užšalusi.

Ruonės visada vaikuojasi ant ledo.Ten joms netrūksta erdvės ir yra saugu. Šiemet ledo nebuvo visiškai, jos vaikavosi gulyklose, kur trūksta vietos. Kolegos ir Estijos, Latvijos pasakoja, kad gulyklos nusėtos jauniklių gaišenomis”, – muziejaus pranešime cituojamas biologas.

Keturi, patys silpniausi ruoniukai, yra voniose, kurios įrengtos viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų. Čia jie prižiūrimi kiaurą parą. Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus darbuotojai lieka ir nakčiai, apsinakvodami gretimame kabinete. Pasak jų, ruoniukams reikia tiek pat dėmesio, kaip ir sergantiems žmonių vaikams. Juo labiau, kad šie ruoniukai dar patys žuvies neėda, yra maitinami per zondą tyre iš žuvies, grietinėlės, papildų. Visiems gyvūnams skiriami antibiotikai, apetitą gerinantys preparatai, sužalojimai gydomi peroksidu, tepalais. Šiemet užpuolė ir vadinamųjų ruonių vėjaraupių virusas, vienam ruoniukui atsivėrė net žaizdos gerklėje.

Kai gyvūnai patys pradeda maitintis, yra iškeliami į muziejaus karantino baseiną. Jame iki šios dienos buvo net aštuoniolika ruoniukų, penktadienį keletas stipriausių jau perkelta į lauko baseiną.

Šiemet pasiektas ir kitas rekordas – atgabenta vos 9,5 kg sverianti ruoniukė.

Tik gimęs ruoniukas sveria apie 14 kg, – sako A. Grušas. – Toks mažas svoris rodo, kad gyvūnui teko ilgai badauti likus be mamos. Ir dabar jauniklė nekaip jaučiasi, nelabai gali ėsti žuvytės, vemia” .

Sustiprėję ir priaugę trigubai svorio ruoniukai rudeniop bus paleisti atgal į Baltiją. 

Pernai Lietuvos jūrų muziejus išgydė ir į laisvę paleido net penkiolika Baltijos pilkųjų ruonių. Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Per 30 metų muziejuje gydyta ir slaugyta pr 100 ruoniukų.

INFORMACIJA

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras jau statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams. Prie Baltijos pilkųjų ruonių gelbėjimo projekto prisideda ir AB „Novaturas“.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][/vc_column][/vc_row]

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Aplinkosauga

Lietuvos jūrų muziejus priglaudė pirmąjį šių metų pamestinuką

Šį sekmadienį į Lietuvos jūrų muziejų atgabentas pirmasis šiemet pajūryje rastas išsekęs Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis. Apie jį pranešė žmonės, ...
2024-03-18
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Ilgai gydyta ruoniukė sugrįžo į Baltiją

Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama ...
2024-03-08
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Lietuvos jūrų muziejuje sveiksta paskutinė praėjusių metų ruoniukė

„Lidl“ pirkėjų, prisidedančių prie iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“, dėka 52 išgelbėti ruoniukai jau leidžia savo dienas jūroje. Nors dažniausiai sužeisti ...
2024-02-06
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This