Tai – paskutinė šio ilgo rašinio dalis.

Priminsime, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) 2020-02-27 privalomuoju nurodymu Nr. PN-243-(6.3) nustatė, jog Klaipėdos miesto bendrojo plano planavimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsakydamas į viešo svarstymo metu Edmundo Benečio žodžiu pateiktus pasiūlymus, „motyvuoto, teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais pagrįsto atsakymo į pasiūlymus planavimo organizatorius nepateikė“ ir nurodė miesto bendrojo plano planavimo organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui „iš naujo motyvuotai bei pagrįstai… atsakyti į visus pareiškėjo žodžiu pateiktus ir protokole užfiksuotus pasiūlymus…“

Tad grįžtame prie direktoriaus 2020-03-16 rašto Nr.(4.23) – R2 – 739 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo” su naujais atsakymais jau nebe į vieną, o į dešimt pateiktų pasiūlymų.

Direktoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus pavadinimams naudosime tas jų formuluotes, kurios buvo nurodytos VTPSI rašte. Ir eilės tvarką paliksime tą pačią, kaip ji įvardinta VTPSI.

Kad Klaipėdos savivaldybės teritorija vakaruose baigiasi ties Baltijos jūra – direktoriui aišku, kad Klaipėdos savivaldybės teritorijos ribų nėra jūroje, taip pat aišku, bet, va, tie paplūdimiai… Kur jie yra, kam jie priklauso? Čia jau jūra ar dar Klaipėdos savivaldybė? Martyno Vainoriaus nuotr.

Plėtros teritorijos – ženkliai per didelės perspektyviniam gyventojų skaičiui

Parengto Klaipėdos miesto bendrojo plano (BP) sprendinių viešo svarstymo susirinkimo metu pateikiau pasiūlymą dėl milžiniško nesąryšio tarp jo sprendiniuose nurodytų dviejų perspektyvinių Klaipėdos rodiklių: tarp prognozuojamo Klaipėdos gyventojų skaičiaus 2030 m. ir numatytų Klaipėdos teritorijų vystymo apimčių.

Gyventojų skaičius Klaipėdoje kaip ir Lietuvoje mažėja ir ateityje mažės. Priminsime Klaipėdos miesto gyventojų pokyčių tendenciją: 2001 metais Klaipėdoje buvo 192 954 gyventojai, o 2019 metais – tik 147 898 gyventojai. Tad koks bus Klaipėdos gyventojų pokytis 2030 metais yra visiškai aišku – Klaipėdos gyventojų skaičius mažės.

Klaipėdos BP sprendiniuose visiškai pagrįstai yra nurodyta, jog „nuolatinių gyventojų skaičius 2030 m. 140000 gyventojų“ (a. raštas 43 psl.). Tokia yra statistika, tokios yra tendencijos, tokia yra jų analizė ir tokie yra visiškai logiški Klaipėdos BP sprendiniai šiuo klausimu.

Tačiau, kalbant apie perspektyvines Klaipėdos miesto teritorijų vystymo apimtis, to paties Klaipėdos BP jau kitame aiškinamojo rašto puslapyje (44 psl.) yra nurodyta, jog „tam, kad būtų pakankama investicinio manevro galimybė, planingai ir efektyviai įsisavinami teritoriniai prioritetai, BP sprendiniuose teritorijų vystymo apimtys numatytos 3 kartus didesnės, nei suskaičiuota realiuose poreikiuose…“

Tai yra: gyventojų skaičiui Klaipėdoje mažėjant, Klaipėdos teritorijų vystymo apimtys… bus didinamos.

Ir tos Klaipėdos teritorijų vystymo apimtys didės ne šiaip kokiais nedrąsiais optimistiniais 5-10 %, o net tris (3) kartus (300%), lyginant sprendiniuose nurodytas Klaipėdos teritorijų vystymo apimtis su juos „pagrindžiančiais“ vystymo apimčių „realiais poreikiais“.

Klaipėdos teritorijų vystymo apimčių didėjimas pagal nerealius poreikius reiškia nerealiai per didelius (3 kartai) naujai urbanizuojamų Klaipėdos teritorijų plotus, nerealiai dideles naujas statybas (ypač pajūryje: Melnragėje, Giruliuose) ir visiškai realų analogiško dydžio želdynų plotų mažėjimą ar net visišką jų praradimą tame pačiame Melnragės – Girulių ruože ar tam tikrose jo dalyse.

Trumpai šnekant, patys Klaipėdos BP rengėjai pripažįsta, kad Klaipėdos BP sprendiniuose numatytos teritorijų vystymo apimtys yra nerealiai per didelės.

Tai tą ir įgarsinkime: šitie Klaipėdos BP sprendiniai su nurodytomis būsimos Klaipėdos teritorijų vystymo apimtimis yra blogi, neteisingi, nes yra nerealūs.

Pagrįsti tokių Klaipėdos miesto teritorijų vystymo apimčių niekas nesugeba, nes tai yra neįmanoma. Atvažiavome. Ką darom toliau? Pritariam? Kam?

Ką gi į tokį pasiūlymą dėl nerealių miesto BP sprendinių atsako direktorius? Pacituosime visą direktoriaus atsakymą: „paaiškiname, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.T2-86 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijai ir įgyvendinimo veiksmų planui iki 2030 metų“ pritartoje Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje ir įgyvendinimo veiksmų plane (toliau – Strategija) iki 2030 metų numatytas prognozuojamas ekonominės ambicijos rodiklis – 2030 metais Klaipėdos mieste 40000 daugiau gyventojų. Bendrojo plano sprendiniai, kaip tai numato Įstatymo nuostatos (26 straipsnio 6 punkto 1 dalies) parengti įvertinus Strategijoje numatytus planuojamus rodiklius“.

Visų pirma, nu, neprašiau aš jokių „paaiškinimų“, direktoriau, tad kam Jūs čia apie tai?

Na, priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2018 metais tą Jūsų pacituotą strategiją, na, ir kas? Daug ko ta Taryba priima. O juk Klaipėdos BP yra rengiamas visai ne pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.T2-86 patvirtintos strategijos nerealius „ambicijų rodiklius“, o pagal 2015 metais nustatyta tvarka išduotas šiam dokumentui rengti planavimo sąlygas. Tokią BP rengimo tvarką numato LR teritorijų planavimo įstatymas, tad kodėl Jūs rašote apie antiįstatyminę Klaipėdos BP rengimo tvarką?

Jūsų vietoje aš pataisyčiau tą… strategiją su jos visiškai nerealiu „ambicijos rodikliu“ pagal to paties Klaipėdos BP sprendiniuose nurodytą gyventojų skaičiaus pokyčių Klaipėdoje prognozę (žiūr a. rašto 43 psl.).

Direktoriaus atsakymas dėl Klaipėdos BP sprendiniuose nepagrįstai 3 kartus padidintų būsimos plėtros apimčių dar yra grindžiamas nuoroda į TPĮ 26 straipsnio 6 punkto 1 dalį („kaip tai numato Įstatymo nuostatos“).

Deja, ne, „nenumato“. TPĮ 26 straipsnis net negali būti šiuo atveju taikomas, kadangi jis reglamentuoja kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą ir tikrinimą, o ne kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimą – supažindinimą su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimą ir konsultavimąsi arba viešą svarstymą.

Ir dar: taip pat reikėtų pataisyti Jūsų atsakyme pateiktą nuorodą į TPĮ nuostatą „(26 straipsnio 6 punkto 1 dalies)“, nes joje yra, matyt, techninių klaidų dėl nurodytų punktų ir dalių. Nieko, pasitaiko.

Direktoriaus atsakymas jo dalyje dėl Klaipėdos BP sprendiniuose nepagrįstai net tris (3) kartus padidintų būsimos plėtros apimčių neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Šešios iš aštuoniolikos pozicijų neatitinka įstatymo

Klaipėdos BP sprendiniuose (aiškinamajame rašte ir grafinėje dalyje) pateiktose reglamentų lentelėse yra nustatomi ir reglamentuojami „Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI)“, „Didžiausias leistinas pastatų aukštis, metrais nuo žemės paviršiaus“, „Mažiausias leistinas pastatų aukštis, metrais nuo žemės paviršiaus“, „Teritorijos naudojimo tipas“, „Galimi žemės naudojimo būdai“, „Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI)“, „Automobilių statymo būdai“ ir pan.

Šios Klaipėdos BP sprendiniuose (aiškinamajame rašte ir grafinėje dalyje) pateiktos reglamentų lentelės ir jose nustatomi bei reglamentuojami duomenys neatitinka TPĮ 15 str. 2 d. reikalavimų, kuriuose nurodyta, jog, „rengiant miestų savivaldybių bendruosius planus, papildomai nustatomi leistini užstatymo intensyvumo ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai“.

Klaipėdos BP sprendiniuose (aiškinamajame rašte ir grafinėje dalyje) pateiktos reglamentų lentelės ir juose nustatomi ir reglamentuojami duomenys neatitinka ir TPĮ 15 str. 3 d. 2 p. reikalavimų, kuriuose nurodyta, jog tik „vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojantys savivaldybės lygmens bendruosius planus: … detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, nustatant teritorijos naudojimo tipą kartu su didžiausiais leistinais užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliais, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį“.

Direktoriaus atsakymas jo dalyje dėl reglamentų lentelių sąvokų ir rodiklių neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Primena panaikintus Vilniaus sprendimus

Savo pasiūlymuose aš nurodžiau konkretų miesto BP aiškinamojo rašto sprendinių vieną (1) sakinį, kuriame teigiama, kad „siekiant turėti galimybę formuoti įvairesnį miesto užstatymo siluetą, kas yra neatsiejama nuo morfologinio miesto urbanistinio identiteto, kurio viena iš esminių ir išskirtinių sudėtinių atributų yra tam tikrų vertikalių akcentų (orientyrų) – smailių frontonų buvimas, nustatytą didžiausią leistiną pastatų aukštį galima nežymiai padidinti. Tam būtinas išskirtinis ir motyvuotas urbanistinis pagrindimas“ (33 psl.).

Direktorius savo atsakyme nurodo, kad į pateiktą viešo svarstymo metu žodinį pasiūlymą „yra atsižvelgta patikslinant iki teikimo derinant teritorijų planavimo komisijai Bendrojo plano aiškinamojo rašto 4 dalį papildant…“.

Tačiau pagal TPDRIS skelbiamus (2020-04-17) miesto BP sprendinius matyti, kad pagal pateiktą žodinį pasiūlymą iki šiol niekas nedaryta, nepatikslinta ir nepapildyta.

Bet jei niekas nedaryta, nepakeista ir nepapildyta, tai ką galėtų reikšti tas direktoriaus „yra atsižvelgta“?

Naujojoje direktoriaus atsakymo siūlomoje, matyt, ir būsimoje (?) „Bendrojo plano aiškinamojo rašto 4 dalies“ formuluotėje yra paliekama visa ta pati ydinga, jokių galiojančio TPĮ sąvokų neatitinkanti ir neteisėta iš esmės formuluotė, jog „…nustatytą leistiną didžiausią pastatų aukštį dekoratyviniams elementams galima nežymiai padidinti. Tam būtinas ir išskirtinis urbanistinis pagrindimas“.

Didžiausia naujiena šitame naujos formuluotės sakinyje yra tai, jog ydinga esama formuluotė yra papildyta dviem naujais žodžiais – „dekoratyviniams elementams“. Šis direktoriaus siūlomas Bendrojo plano aiškinamojo rašto 4 dalies formuluotės pakeitimas neatitinka ir prieštarauja TPĮ 5 straipsnio 2 dalies reikalavimams, pagal kuriuos „rengiant miestų savivaldybių bendruosius planus, papildomai nustatomi leistini užstatymo intensyvumo ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai“.

Įstatymas nenumato jokios galimybės „nežymiai padidinti“ jau nustatytų ir miesto Tarybos sprendimu patvirtintų užstatymo aukščio privalomuosius reikalavimus.

Jau nekalbant apie nereglamentuotomis sąvokomis apie „būtinus“, „išskirtinius“ „urbanistinius pagrindimus“ paremtą (?) ir teisiškai neegzistuojančią „nežymiai padidinimo“ procedūrą.

Direktoriaus atsakyme bandoma šiai TPĮ reikalavimų neatitinkančiai procedūrai suteikti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinio statusą, todėl atsakyme yra siūloma tos procedūros formuluotės net nekeisti, o ją palikti Klaipėdos BP aiškinamajame rašte, tik ją „papildant“.

Nelabai suprantu, tiksliau visiškai nesuprantu, kodėl norint pataisyti vieną vienintelį miesto BP aiškinamojo rašto sakinį, direktorius atsakydamas nurodo, kad pildys… visą 4 aiškinamojo rašto dalį.

Tai, kad direktorius savo atsakyme pripažįsta, kad pacituotas sprendinių sakinys yra ydingas ir prieštarauja teritorijų planavimo įstatymui ir net rašo, kad „yra atsižvelgta“ yra gerai. Liko tik tinkamai į pasiūlymą sureaguoti.

Kai gauni atsakymą iš trečios pagal dydį Lietuvos savivaldybės administracijos su direktoriaus parašu ir su „pataisytu“ tekstu, jog „viena iš esminių ir išskirtinių sudėtinių atributų yra…“ ir kai tame sakinyje nebesutampa vienaskaita su daugiskaita, vyriška giminė tampa moteriška… Negerai.

Direktoriaus atsakymas jo dalyje dėl Klaipėdos BP sprendinių, leidžiančių nežymiai padidinti nustatytą leistiną didžiausią pastatų aukštį dekoratyviniams elementams neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Yra neteisingų frazių

Direktorius savo atsakyme jau tradiciškai nurodo, jog „yra atsižvelgta …patikslinant… iki… teikimo derinimui“ Klaipėdos BP vartota TPĮ reikalavimų neatitinkanti sąvoka „aukštingumas“ ir kad taip pat yra „patikslintas Bendrojo plano aiškinamasis raštas, kad atitiktų Įstatymą, kuris nurodo, kad… koncepcija nėra teritorijų planavimo dokumentas“. Na, ir valio, ir ačiū direktoriui . Pasiūliau, pataisė (?) ir einam toliau.

Taip turėtų būti ir visais kitais atvejais. Tačiau iš direktoriaus atsakymo matyti, kad kita Klaipėdos BP aiškinamajame rašte vartojama sąvoka „aukštybiniai pastatai“ yra nepakeista ir jos turinys akivaizdžiai neatitinka ir prieštarauja LR statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies reikalavimams, todėl direktoriaus atsakymas dėl pasiūlymo apie sąvoką „aukštybiniai pastatai“ neatitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Ignoruoja problemas

Bendrajame plane nėra pateikta problemų, aprašytų aiškinamajame rašte ir susijusių su miesto bei uosto sąveika ir teritorine jos išraiška, su miesto atskyrimu dėl uosto nuo Kuršių marių ir prieigos prie vandens, su blogėjančia kantų ir paplūdimių būkle.

Ši Klaipėdos BP sprendinių dalis yra pati blogiausia. Todėl direktoriaus atsakymai į pateiktus pasiūlymus yra labai svarbūs, nes čia kalbama ne apie netikslumus, klaidas, sąvokas.

Čia kalbama apie Klaipėdos ir klaipėdiečių ateitį artimiausiems 15-20 metų.

Pagal parengtus Klaipėdos BP sprendinius ir direktoriaus atsakymus į šiai daliai pateiktus pasiūlymus, akivaizdu, kad gyvenimo sąlygos Klaipėdoje nuosekliai blogės, kad kaip nebuvo prieigų prie vandens – taip jų ir nebus, kaip uostas skyrė miestą nuo Kuršių marių – taip ir toliau skirs, kaip uostas viduryje miesto vykdė krovos darbus, perkraudamas geležis, anglis, durpes, naftą, cementą, baltarusiškas trąšas ir t.t., taip ir toliau tie krovos darbai uoste vyks, nuolat teršdami miestą ir nuodydami miesto gyventojus bei jų gyvenamąją aplinką.

Skirtumas yra tik tas, kad uostas pasirengė ir pasitvirtino savo uosto BP su maksimalia uosto plėtra (su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage), todėl krovos apimtys mieste išaugs beveik 4 kartus (iki 163 mln. tonų).

Uosto vykdomos krovos darbų tarša ir jos neigiamas  poveikis miestui bei jo gyventojams taip pat proporcingai išaugs 4 kartus…

O kur dar LEZ‘as, „Grigeo” ir kiti?.. O kur dar tiesioginis, neigiamas, ilgalaikis ir reikšmingas maksimalios uosto plėtros poveikis visam Lietuvos pajūriui iki pat sienos su Latvija?..

Klaipėdos BP sprendiniai neatitinka galiojančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2015-07-07 planavimo sąlygų Nr. AR9-7 4 punkto reikalavimų, pagal kuriuos „planuojama teritorija: Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija, apie 98 km2“, todėl pagal šiuos reikalavimus KL BP sprendiniai turi būti rengiami visai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai, visoms jų dalims – tarp jų – ir uosto (KVJU) teritorijai.

Direktorius savo atsakymo dalyje dėl miesto ir uosto sąveikos ir problemų sprendimo kažkodėl pateikia tiesos neatitinkančią informaciją, teigdamas, jog „Bendrajame plane privalėjome atsižvelgti į parengtus Uosto BP sprendinius, nes taip nurodyta KVJUD planavimo sąlygose“. Tai yra netiesa, nes tokių, būtent taip suformuluotų reikalavimų Uosto direkcijos planavimo sąlygose (žiūr. VĮ KVJUD 2015-04-30 teritorijų planavimo sąlygos Nr. UD-91.6.-1590 8 p. 8 d.) nėra.

Direktoriaus atsakymo dalyje dėl krantų tvarkymo priemonių yra nurodyta, jog „BP rengiamas savivaldybės ribose, o riba neapima jūros“.

Pagal šį direktoriaus atsakymo fragmentą akivaizdu, kad pačiam planavimo organizatoriui (direktoriui) nebeaišku ar Klaipėdos paplūdimiai, Baltijos jūros pakrantė ir krantas nuo Melnragės iki Girulių dar yra Klaipėdos savivaldybės teritorijos ribose.

Kad Klaipėdos savivaldybės teritorija vakaruose baigiasi ties Baltijos jūra – direktoriui aišku, kad Klaipėdos savivaldybės teritorijos ribų nėra jūroje, taip pat aišku, bet, va, tie paplūdimiai… Kur jie yra, kam jie priklauso? Čia jau jūra ar dar Klaipėdos savivaldybė?

Todėl direktorius savo atsakyme nuoširdžiai tvirtina, kad Melnragės, Girulių paplūdimiai yra ne Klaipėdos savivaldybės teritorijoje, todėl ir „krantų tvarkymo priemonių“ Klaipėdos BP sprendiniuose nėra numatyta, nes savivaldybės „…riba neapima jūros“.

Jau cituotose VĮ KVJUD 2015-04-30 teritorijų planavimo sąlygose Nr. UD-91.6.-1590, kurias pasirašė dar tuometinis VĮ KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, yra tų sąlygų 8 punkto 13 dalis, kurioje rašoma, jog, „jei rengiant Klaipėdos uosto bendrąjį planą bus nustatytas uosto plėtros veiklos poveikis Baltijos jūros pakrantei, Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniuose numatyti krantosaugos infrastruktūros, kuri užtikrintų krantų stabilumą bei uosto veiklos poveikio, stabilizavimą, įrengimo galimybes“.

Poveikis Baltijos jūros pakrantei jau yra nustatytas uosto BP strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje: jis bus tiesioginis, neigiamas, reikšmingas ir ilgalaikis. Tad kur tie „krantosaugos infrastruktūros, kuri užtikrintų krantų stabilumą bei uosto veiklos poveikio, stabilizavimą“ sprendiniai?

Ir kodėl Klaipėdos BP planavimo organizatorius – direktorius nereaguoja į Baltijos jūros pakrantei ir kranto stabilumui aktualų ir privalomą galiojančių VĮ KVJUD teritorijų planavimo sąlygų reikalavimą?

Direktoriaus atsakymo dalis dėl miesto ir uosto sąveikos ir problemų sprendimo, dėl krantų tvarkymo priemonių neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Pacituosiu pilną direktoriaus atsakymo dalį į žodinį pasiūlymą dėl galimybės iškelti uosto krovos darbus už miesto ribų: „paaiškiname, kad Uosto teritorija paskirta Nutarimu, o Uosto BP rengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo“. Kur ir kokia apimtimi iškelti krovos darbus už miesto ribų galėjo nagrinėti tik SUM, rengdama Uosto BP. KMSA negali prieštarauti Seimo ir Vyriausybės nutarimams.“

Pateiktame direktoriaus atsakyme nėra net nuorodos į teritorijų planavimą reglamentuojantį LR teritorijų planavimo įstatymą, net užuominos apie rengiamą Klaipėdos BP ir jokios kitos užuominos apie tai, kodėl, rengiant pagrindinį miesto TPD, viso miesto BP, jame nėra jokių sprendinių, tai yra – nepadaryta nieko, kad būtų galima per artimiausius keliasdešimt metų iškelti už miesto dabartinę esamą taršią uosto krovą, dabar vykdomą miesto centre. Ne UOSTĄ, ne uosto teritoriją, kaip nepagrįstai ir klaidinančiai teigia savo atsakyme Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius, o taršią uosto KROVĄ.

Žodiniame pasiūlyme aš juk neklausiau, kuo (taip rašoma atsakyme) buvo paskirta Uosto teritorija (Nutarimu – taip yra atsakyta) ar kuo rengtas uosto BP (taip pat Nutarimu). Direktoriaus atsakymo dalis į žodinį pasiūlymą dėl galimybės iškelti uosto KROVOS darbus už miesto ribų neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

O, neatsakius į klausimą dėl uosto KROVOS darbų iškėlimo iš miesto, to nenumatant ir neplanuojant, artimiausius keliasdešimt metų (Klaipėdos BP sprendiniai galios iki 2030 metų, o koncepcijoje nubrėžtos bendrosios plėtros kryptys skaičiuojamam laikotarpiui – net iki 2050 metų…) klaipėdiečiai ir toliau gyvens palei uosto KROVOS darbų tvorą su tuo pačiu cinku, geležim ant palangių ir gyvsidabriu Kuršių mariose.

P.S. Ačiū skaitytojams už kantrybę. Ir dalykines pastabas.