P0

Mums rašo

Miesto bendrasis planas: gyvenimo sąlygos Klaipėdoje nuosekliai blogės (29)

Edmundas Benetis
2020-04-24


Tai – paskutinė šio ilgo rašinio dalis.

Priminsime, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) 2020-02-27 privalomuoju nurodymu Nr. PN-243-(6.3) nustatė, jog Klaipėdos miesto bendrojo plano planavimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsakydamas į viešo svarstymo metu Edmundo Benečio žodžiu pateiktus pasiūlymus, „motyvuoto, teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais pagrįsto atsakymo į pasiūlymus planavimo organizatorius nepateikė“ ir nurodė miesto bendrojo plano planavimo organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui „iš naujo motyvuotai bei pagrįstai… atsakyti į visus pareiškėjo žodžiu pateiktus ir protokole užfiksuotus pasiūlymus…“

Tad grįžtame prie direktoriaus 2020-03-16 rašto Nr.(4.23) – R2 – 739 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo” su naujais atsakymais jau nebe į vieną, o į dešimt pateiktų pasiūlymų.

Direktoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus pavadinimams naudosime tas jų formuluotes, kurios buvo nurodytos VTPSI rašte. Ir eilės tvarką paliksime tą pačią, kaip ji įvardinta VTPSI.

Kad Klaipėdos savivaldybės teritorija vakaruose baigiasi ties Baltijos jūra – direktoriui aišku, kad Klaipėdos savivaldybės teritorijos ribų nėra jūroje, taip pat aišku, bet, va, tie paplūdimiai… Kur jie yra, kam jie priklauso? Čia jau jūra ar dar Klaipėdos savivaldybė? Martyno Vainoriaus nuotr.
Plėtros teritorijos – ženkliai per didelės perspektyviniam gyventojų skaičiui

Parengto Klaipėdos miesto bendrojo plano (BP) sprendinių viešo svarstymo susirinkimo metu pateikiau pasiūlymą dėl milžiniško nesąryšio tarp jo sprendiniuose nurodytų dviejų perspektyvinių Klaipėdos rodiklių: tarp prognozuojamo Klaipėdos gyventojų skaičiaus 2030 m. ir numatytų Klaipėdos teritorijų vystymo apimčių.

Gyventojų skaičius Klaipėdoje kaip ir Lietuvoje mažėja ir ateityje mažės. Priminsime Klaipėdos miesto gyventojų pokyčių tendenciją: 2001 metais Klaipėdoje buvo 192 954 gyventojai, o 2019 metais – tik 147 898 gyventojai. Tad koks bus Klaipėdos gyventojų pokytis 2030 metais yra visiškai aišku – Klaipėdos gyventojų skaičius mažės.

Klaipėdos BP sprendiniuose visiškai pagrįstai yra nurodyta, jog „nuolatinių gyventojų skaičius 2030 m. 140000 gyventojų“ (a. raštas 43 psl.). Tokia yra statistika, tokios yra tendencijos, tokia yra jų analizė ir tokie yra visiškai logiški Klaipėdos BP sprendiniai šiuo klausimu.

Tačiau, kalbant apie perspektyvines Klaipėdos miesto teritorijų vystymo apimtis, to paties Klaipėdos BP jau kitame aiškinamojo rašto puslapyje (44 psl.) yra nurodyta, jog „tam, kad būtų pakankama investicinio manevro galimybė, planingai ir efektyviai įsisavinami teritoriniai prioritetai, BP sprendiniuose teritorijų vystymo apimtys numatytos 3 kartus didesnės, nei suskaičiuota realiuose poreikiuose…“

Tai yra: gyventojų skaičiui Klaipėdoje mažėjant, Klaipėdos teritorijų vystymo apimtys… bus didinamos.

Ir tos Klaipėdos teritorijų vystymo apimtys didės ne šiaip kokiais nedrąsiais optimistiniais 5-10 %, o net tris (3) kartus (300%), lyginant sprendiniuose nurodytas Klaipėdos teritorijų vystymo apimtis su juos „pagrindžiančiais“ vystymo apimčių „realiais poreikiais“.

Klaipėdos teritorijų vystymo apimčių didėjimas pagal nerealius poreikius reiškia nerealiai per didelius (3 kartai) naujai urbanizuojamų Klaipėdos teritorijų plotus, nerealiai dideles naujas statybas (ypač pajūryje: Melnragėje, Giruliuose) ir visiškai realų analogiško dydžio želdynų plotų mažėjimą ar net visišką jų praradimą tame pačiame Melnragės – Girulių ruože ar tam tikrose jo dalyse.

Trumpai šnekant, patys Klaipėdos BP rengėjai pripažįsta, kad Klaipėdos BP sprendiniuose numatytos teritorijų vystymo apimtys yra nerealiai per didelės.

Tai tą ir įgarsinkime: šitie Klaipėdos BP sprendiniai su nurodytomis būsimos Klaipėdos teritorijų vystymo apimtimis yra blogi, neteisingi, nes yra nerealūs.

Pagrįsti tokių Klaipėdos miesto teritorijų vystymo apimčių niekas nesugeba, nes tai yra neįmanoma. Atvažiavome. Ką darom toliau? Pritariam? Kam?

Ką gi į tokį pasiūlymą dėl nerealių miesto BP sprendinių atsako direktorius? Pacituosime visą direktoriaus atsakymą: „paaiškiname, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.T2-86 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijai ir įgyvendinimo veiksmų planui iki 2030 metų“ pritartoje Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje ir įgyvendinimo veiksmų plane (toliau – Strategija) iki 2030 metų numatytas prognozuojamas ekonominės ambicijos rodiklis – 2030 metais Klaipėdos mieste 40000 daugiau gyventojų. Bendrojo plano sprendiniai, kaip tai numato Įstatymo nuostatos (26 straipsnio 6 punkto 1 dalies) parengti įvertinus Strategijoje numatytus planuojamus rodiklius“.

Visų pirma, nu, neprašiau aš jokių „paaiškinimų“, direktoriau, tad kam Jūs čia apie tai?

Na, priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2018 metais tą Jūsų pacituotą strategiją, na, ir kas? Daug ko ta Taryba priima. O juk Klaipėdos BP yra rengiamas visai ne pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.T2-86 patvirtintos strategijos nerealius „ambicijų rodiklius“, o pagal 2015 metais nustatyta tvarka išduotas šiam dokumentui rengti planavimo sąlygas. Tokią BP rengimo tvarką numato LR teritorijų planavimo įstatymas, tad kodėl Jūs rašote apie antiįstatyminę Klaipėdos BP rengimo tvarką?

Jūsų vietoje aš pataisyčiau tą… strategiją su jos visiškai nerealiu „ambicijos rodikliu“ pagal to paties Klaipėdos BP sprendiniuose nurodytą gyventojų skaičiaus pokyčių Klaipėdoje prognozę (žiūr a. rašto 43 psl.).

Direktoriaus atsakymas dėl Klaipėdos BP sprendiniuose nepagrįstai 3 kartus padidintų būsimos plėtros apimčių dar yra grindžiamas nuoroda į TPĮ 26 straipsnio 6 punkto 1 dalį („kaip tai numato Įstatymo nuostatos“).

Deja, ne, „nenumato“. TPĮ 26 straipsnis net negali būti šiuo atveju taikomas, kadangi jis reglamentuoja kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą ir tikrinimą, o ne kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimą – supažindinimą su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimą ir konsultavimąsi arba viešą svarstymą.

Ir dar: taip pat reikėtų pataisyti Jūsų atsakyme pateiktą nuorodą į TPĮ nuostatą „(26 straipsnio 6 punkto 1 dalies)“, nes joje yra, matyt, techninių klaidų dėl nurodytų punktų ir dalių. Nieko, pasitaiko.

Direktoriaus atsakymas jo dalyje dėl Klaipėdos BP sprendiniuose nepagrįstai net tris (3) kartus padidintų būsimos plėtros apimčių neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Šešios iš aštuoniolikos pozicijų neatitinka įstatymo

Klaipėdos BP sprendiniuose (aiškinamajame rašte ir grafinėje dalyje) pateiktose reglamentų lentelėse yra nustatomi ir reglamentuojami „Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI)“, „Didžiausias leistinas pastatų aukštis, metrais nuo žemės paviršiaus“, „Mažiausias leistinas pastatų aukštis, metrais nuo žemės paviršiaus“, „Teritorijos naudojimo tipas“, „Galimi žemės naudojimo būdai“, „Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI)“, „Automobilių statymo būdai“ ir pan.

Šios Klaipėdos BP sprendiniuose (aiškinamajame rašte ir grafinėje dalyje) pateiktos reglamentų lentelės ir jose nustatomi bei reglamentuojami duomenys neatitinka TPĮ 15 str. 2 d. reikalavimų, kuriuose nurodyta, jog, „rengiant miestų savivaldybių bendruosius planus, papildomai nustatomi leistini užstatymo intensyvumo ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai“.

Klaipėdos BP sprendiniuose (aiškinamajame rašte ir grafinėje dalyje) pateiktos reglamentų lentelės ir juose nustatomi ir reglamentuojami duomenys neatitinka ir TPĮ 15 str. 3 d. 2 p. reikalavimų, kuriuose nurodyta, jog tik „vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojantys savivaldybės lygmens bendruosius planus: … detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, nustatant teritorijos naudojimo tipą kartu su didžiausiais leistinais užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliais, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį“.

Direktoriaus atsakymas jo dalyje dėl reglamentų lentelių sąvokų ir rodiklių neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Primena panaikintus Vilniaus sprendimus

Savo pasiūlymuose aš nurodžiau konkretų miesto BP aiškinamojo rašto sprendinių vieną (1) sakinį, kuriame teigiama, kad „siekiant turėti galimybę formuoti įvairesnį miesto užstatymo siluetą, kas yra neatsiejama nuo morfologinio miesto urbanistinio identiteto, kurio viena iš esminių ir išskirtinių sudėtinių atributų yra tam tikrų vertikalių akcentų (orientyrų) – smailių frontonų buvimas, nustatytą didžiausią leistiną pastatų aukštį galima nežymiai padidinti. Tam būtinas išskirtinis ir motyvuotas urbanistinis pagrindimas“ (33 psl.).

Direktorius savo atsakyme nurodo, kad į pateiktą viešo svarstymo metu žodinį pasiūlymą „yra atsižvelgta patikslinant iki teikimo derinant teritorijų planavimo komisijai Bendrojo plano aiškinamojo rašto 4 dalį papildant…“.

Tačiau pagal TPDRIS skelbiamus (2020-04-17) miesto BP sprendinius matyti, kad pagal pateiktą žodinį pasiūlymą iki šiol niekas nedaryta, nepatikslinta ir nepapildyta.

Bet jei niekas nedaryta, nepakeista ir nepapildyta, tai ką galėtų reikšti tas direktoriaus „yra atsižvelgta“?

Naujojoje direktoriaus atsakymo siūlomoje, matyt, ir būsimoje (?) „Bendrojo plano aiškinamojo rašto 4 dalies“ formuluotėje yra paliekama visa ta pati ydinga, jokių galiojančio TPĮ sąvokų neatitinkanti ir neteisėta iš esmės formuluotė, jog „…nustatytą leistiną didžiausią pastatų aukštį dekoratyviniams elementams galima nežymiai padidinti. Tam būtinas ir išskirtinis urbanistinis pagrindimas“.

Didžiausia naujiena šitame naujos formuluotės sakinyje yra tai, jog ydinga esama formuluotė yra papildyta dviem naujais žodžiais – „dekoratyviniams elementams“. Šis direktoriaus siūlomas Bendrojo plano aiškinamojo rašto 4 dalies formuluotės pakeitimas neatitinka ir prieštarauja TPĮ 5 straipsnio 2 dalies reikalavimams, pagal kuriuos „rengiant miestų savivaldybių bendruosius planus, papildomai nustatomi leistini užstatymo intensyvumo ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai“.

Įstatymas nenumato jokios galimybės „nežymiai padidinti“ jau nustatytų ir miesto Tarybos sprendimu patvirtintų užstatymo aukščio privalomuosius reikalavimus.

Jau nekalbant apie nereglamentuotomis sąvokomis apie „būtinus“, „išskirtinius“ „urbanistinius pagrindimus“ paremtą (?) ir teisiškai neegzistuojančią „nežymiai padidinimo“ procedūrą.

Direktoriaus atsakyme bandoma šiai TPĮ reikalavimų neatitinkančiai procedūrai suteikti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinio statusą, todėl atsakyme yra siūloma tos procedūros formuluotės net nekeisti, o ją palikti Klaipėdos BP aiškinamajame rašte, tik ją „papildant“.

Nelabai suprantu, tiksliau visiškai nesuprantu, kodėl norint pataisyti vieną vienintelį miesto BP aiškinamojo rašto sakinį, direktorius atsakydamas nurodo, kad pildys… visą 4 aiškinamojo rašto dalį.

Tai, kad direktorius savo atsakyme pripažįsta, kad pacituotas sprendinių sakinys yra ydingas ir prieštarauja teritorijų planavimo įstatymui ir net rašo, kad „yra atsižvelgta“ yra gerai. Liko tik tinkamai į pasiūlymą sureaguoti.

Kai gauni atsakymą iš trečios pagal dydį Lietuvos savivaldybės administracijos su direktoriaus parašu ir su „pataisytu“ tekstu, jog „viena iš esminių ir išskirtinių sudėtinių atributų yra…“ ir kai tame sakinyje nebesutampa vienaskaita su daugiskaita, vyriška giminė tampa moteriška… Negerai.

Direktoriaus atsakymas jo dalyje dėl Klaipėdos BP sprendinių, leidžiančių nežymiai padidinti nustatytą leistiną didžiausią pastatų aukštį dekoratyviniams elementams neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Yra neteisingų frazių

Direktorius savo atsakyme jau tradiciškai nurodo, jog „yra atsižvelgta …patikslinant… iki… teikimo derinimui“ Klaipėdos BP vartota TPĮ reikalavimų neatitinkanti sąvoka „aukštingumas“ ir kad taip pat yra „patikslintas Bendrojo plano aiškinamasis raštas, kad atitiktų Įstatymą, kuris nurodo, kad… koncepcija nėra teritorijų planavimo dokumentas“. Na, ir valio, ir ačiū direktoriui . Pasiūliau, pataisė (?) ir einam toliau.

Taip turėtų būti ir visais kitais atvejais. Tačiau iš direktoriaus atsakymo matyti, kad kita Klaipėdos BP aiškinamajame rašte vartojama sąvoka „aukštybiniai pastatai“ yra nepakeista ir jos turinys akivaizdžiai neatitinka ir prieštarauja LR statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies reikalavimams, todėl direktoriaus atsakymas dėl pasiūlymo apie sąvoką „aukštybiniai pastatai“ neatitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Ignoruoja problemas

Bendrajame plane nėra pateikta problemų, aprašytų aiškinamajame rašte ir susijusių su miesto bei uosto sąveika ir teritorine jos išraiška, su miesto atskyrimu dėl uosto nuo Kuršių marių ir prieigos prie vandens, su blogėjančia kantų ir paplūdimių būkle.

Ši Klaipėdos BP sprendinių dalis yra pati blogiausia. Todėl direktoriaus atsakymai į pateiktus pasiūlymus yra labai svarbūs, nes čia kalbama ne apie netikslumus, klaidas, sąvokas.

Čia kalbama apie Klaipėdos ir klaipėdiečių ateitį artimiausiems 15-20 metų.

Pagal parengtus Klaipėdos BP sprendinius ir direktoriaus atsakymus į šiai daliai pateiktus pasiūlymus, akivaizdu, kad gyvenimo sąlygos Klaipėdoje nuosekliai blogės, kad kaip nebuvo prieigų prie vandens – taip jų ir nebus, kaip uostas skyrė miestą nuo Kuršių marių – taip ir toliau skirs, kaip uostas viduryje miesto vykdė krovos darbus, perkraudamas geležis, anglis, durpes, naftą, cementą, baltarusiškas trąšas ir t.t., taip ir toliau tie krovos darbai uoste vyks, nuolat teršdami miestą ir nuodydami miesto gyventojus bei jų gyvenamąją aplinką.

Skirtumas yra tik tas, kad uostas pasirengė ir pasitvirtino savo uosto BP su maksimalia uosto plėtra (su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage), todėl krovos apimtys mieste išaugs beveik 4 kartus (iki 163 mln. tonų).

Uosto vykdomos krovos darbų tarša ir jos neigiamas  poveikis miestui bei jo gyventojams taip pat proporcingai išaugs 4 kartus…

O kur dar LEZ‘as, „Grigeo” ir kiti?.. O kur dar tiesioginis, neigiamas, ilgalaikis ir reikšmingas maksimalios uosto plėtros poveikis visam Lietuvos pajūriui iki pat sienos su Latvija?..

Klaipėdos BP sprendiniai neatitinka galiojančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2015-07-07 planavimo sąlygų Nr. AR9-7 4 punkto reikalavimų, pagal kuriuos „planuojama teritorija: Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija, apie 98 km2“, todėl pagal šiuos reikalavimus KL BP sprendiniai turi būti rengiami visai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai, visoms jų dalims – tarp jų – ir uosto (KVJU) teritorijai.

Direktorius savo atsakymo dalyje dėl miesto ir uosto sąveikos ir problemų sprendimo kažkodėl pateikia tiesos neatitinkančią informaciją, teigdamas, jog „Bendrajame plane privalėjome atsižvelgti į parengtus Uosto BP sprendinius, nes taip nurodyta KVJUD planavimo sąlygose“. Tai yra netiesa, nes tokių, būtent taip suformuluotų reikalavimų Uosto direkcijos planavimo sąlygose (žiūr. VĮ KVJUD 2015-04-30 teritorijų planavimo sąlygos Nr. UD-91.6.-1590 8 p. 8 d.) nėra.

Direktoriaus atsakymo dalyje dėl krantų tvarkymo priemonių yra nurodyta, jog „BP rengiamas savivaldybės ribose, o riba neapima jūros“.

Pagal šį direktoriaus atsakymo fragmentą akivaizdu, kad pačiam planavimo organizatoriui (direktoriui) nebeaišku ar Klaipėdos paplūdimiai, Baltijos jūros pakrantė ir krantas nuo Melnragės iki Girulių dar yra Klaipėdos savivaldybės teritorijos ribose.

Kad Klaipėdos savivaldybės teritorija vakaruose baigiasi ties Baltijos jūra – direktoriui aišku, kad Klaipėdos savivaldybės teritorijos ribų nėra jūroje, taip pat aišku, bet, va, tie paplūdimiai… Kur jie yra, kam jie priklauso? Čia jau jūra ar dar Klaipėdos savivaldybė?

Todėl direktorius savo atsakyme nuoširdžiai tvirtina, kad Melnragės, Girulių paplūdimiai yra ne Klaipėdos savivaldybės teritorijoje, todėl ir „krantų tvarkymo priemonių“ Klaipėdos BP sprendiniuose nėra numatyta, nes savivaldybės „…riba neapima jūros“.

Jau cituotose VĮ KVJUD 2015-04-30 teritorijų planavimo sąlygose Nr. UD-91.6.-1590, kurias pasirašė dar tuometinis VĮ KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, yra tų sąlygų 8 punkto 13 dalis, kurioje rašoma, jog, „jei rengiant Klaipėdos uosto bendrąjį planą bus nustatytas uosto plėtros veiklos poveikis Baltijos jūros pakrantei, Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniuose numatyti krantosaugos infrastruktūros, kuri užtikrintų krantų stabilumą bei uosto veiklos poveikio, stabilizavimą, įrengimo galimybes“.

Poveikis Baltijos jūros pakrantei jau yra nustatytas uosto BP strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje: jis bus tiesioginis, neigiamas, reikšmingas ir ilgalaikis. Tad kur tie „krantosaugos infrastruktūros, kuri užtikrintų krantų stabilumą bei uosto veiklos poveikio, stabilizavimą“ sprendiniai?

Ir kodėl Klaipėdos BP planavimo organizatorius – direktorius nereaguoja į Baltijos jūros pakrantei ir kranto stabilumui aktualų ir privalomą galiojančių VĮ KVJUD teritorijų planavimo sąlygų reikalavimą?

Direktoriaus atsakymo dalis dėl miesto ir uosto sąveikos ir problemų sprendimo, dėl krantų tvarkymo priemonių neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Pacituosiu pilną direktoriaus atsakymo dalį į žodinį pasiūlymą dėl galimybės iškelti uosto krovos darbus už miesto ribų: „paaiškiname, kad Uosto teritorija paskirta Nutarimu, o Uosto BP rengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo“. Kur ir kokia apimtimi iškelti krovos darbus už miesto ribų galėjo nagrinėti tik SUM, rengdama Uosto BP. KMSA negali prieštarauti Seimo ir Vyriausybės nutarimams.“

Pateiktame direktoriaus atsakyme nėra net nuorodos į teritorijų planavimą reglamentuojantį LR teritorijų planavimo įstatymą, net užuominos apie rengiamą Klaipėdos BP ir jokios kitos užuominos apie tai, kodėl, rengiant pagrindinį miesto TPD, viso miesto BP, jame nėra jokių sprendinių, tai yra – nepadaryta nieko, kad būtų galima per artimiausius keliasdešimt metų iškelti už miesto dabartinę esamą taršią uosto krovą, dabar vykdomą miesto centre. Ne UOSTĄ, ne uosto teritoriją, kaip nepagrįstai ir klaidinančiai teigia savo atsakyme Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius, o taršią uosto KROVĄ.

Žodiniame pasiūlyme aš juk neklausiau, kuo (taip rašoma atsakyme) buvo paskirta Uosto teritorija (Nutarimu – taip yra atsakyta) ar kuo rengtas uosto BP (taip pat Nutarimu). Direktoriaus atsakymo dalis į žodinį pasiūlymą dėl galimybės iškelti uosto KROVOS darbus už miesto ribų neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakyme nėra nurodyta, ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

O, neatsakius į klausimą dėl uosto KROVOS darbų iškėlimo iš miesto, to nenumatant ir neplanuojant, artimiausius keliasdešimt metų (Klaipėdos BP sprendiniai galios iki 2030 metų, o koncepcijoje nubrėžtos bendrosios plėtros kryptys skaičiuojamam laikotarpiui – net iki 2050 metų…) klaipėdiečiai ir toliau gyvens palei uosto KROVOS darbų tvorą su tuo pačiu cinku, geležim ant palangių ir gyvsidabriu Kuršių mariose.

P.S. Ačiū skaitytojams už kantrybę. Ir dalykines pastabas.


2020-04-24

29 komentarai “Miesto bendrasis planas: gyvenimo sąlygos Klaipėdoje nuosekliai blogės”

  1. Klaipėdoje vienas tikrai sveiko prototo architektas.
    Ka ne pasakysi apie savivaldybėje dirbancius idi…jo..tus ir vaaaagys.
    Grubliauskas švedas nenuška kubilienė kjavaitienė apvogė visa miesta. Rumpiškės kvardalė pavogė 500 sveiku medžių ir 10000 m2 krūmų. Eikit na x….. vagiai iš savivaldybės. Gabar ta šaika pavogs Girulius ie miškus.

  2. Labas Haroldai,

    Na Ačiū, kad kolkas galim “gėrėtis Smiltyne”, kokie jūs dosnūs… kolkas. iki kol Klaipėdiečiai vargsta jūsų malonininguose versluose dirbdami kaip mirtininkų būriai kažkada. Darbštūs tie Lietuviai – tiek temoki ir vistiek dirba, nevertina savęs.. ar ne taip ?

    Viešas savo ketinimų įrodymas yra puikus pavyzdys, tad štai diplomatiškas kaip jūs pats jums kvietimas- kai pasidarysite savo uostą 0% taršų, 99% efektyvų… tada susitiksime išklausyti tiems pasiūlymams.

    Yra tokia liga – Vėžys, kai parazituojančios kūne ląstelės, nužudo savo auką. kolkas toks nešvarus ir resursų reikalaujantis yra uostas. Tai kam jį auginti? ar siūlot auginti tai kas teršia kūną?

    Juk nesinori vieną rytą atsibusti ir suprasti, kad Klaipėda jau Mirė….

    Kalbant apie Inovacijas ir progresą, kurias taip išdidžiai minite tarsi uostas būtų kažkoks to pavysdys, turiu nuliūdinti – Lietuvoje jos yra kuriamos tokių žmonių, kurie kuria 21 amžiaus technologijas Vizbarai (Brolis Semiconductors), Ilja Laurs ir t.t. Juk Jums Patinka Laida LIETUVOS GARBĖ 😉 kam nepatiktų? tie žmonės mėgsta dalintis, imti jiems svetima, suprantat?

    Jei stovėtumėt scenoje po tokios kalbos su klausimu ar pavyko Man parduoti ateinančio 30-šimtmečio planą Klaipėdai, net nežinau ar dar būčiau salėje, juk tiek laiko prašvaistėt.

    Edmundas mėgina tą Klaipėdą palaikyti gyvą kuo ilgiau, nors jau dabar ji prijungta prie ventiliacijos aparatų. Už tai jam reikia padėkot.

    Viskas dabar skaitančiojo rankose – suprantantis – padarys viską, kad gyventų sveikiau ir laimingiau, ten kur užaugo ir kuria savo ateitį, netik sau bet ir savo anūkams ir vaikams..

    Susimastykite

    • Prastas sovietinių laikų architektas tas tavo mylimas Edmundas. Prastas ir rašytojas ir politikas. Tegul nemeluoja, kad šitais straipsniais jis nepolitikuoja ir nebando į save atkreipti dėmesio. Vien jo pirmas paminėtas “faktas” jog Klaipėda mažėja yra nesamonė. Klaipėda didėja ir didėja jau penkis metus, kaip minimum. Nebūk avis ir mąstyk savo galvą ir domėkis faktais.

  3. Klaipėdos architektai turėtų įvertinti, ar šis rėksnys, kuris save visada architektu pristato, ir rašo nuo savęs, kaip nuo „mes, mūsų“, neteršia jų profesijos. Tokio situacijos nesuvokimo iš adekvataus piliečio neįmanoma suprasti….kaip ir jo tekstų logikos

    • pačiam dar labai daug reikia šviestis. Ko čia taip girtis?

  4. Kada keliems metams virusas apskritai ribos vida pramonė ir krovos darbai tik kris. Jie sugalvojo kad krova Klaipėdoje dides. Ar ne Dau ai taip gali galvoti?ar taip bando plauti pinigus per statybas o veliau viskas bus ndreikalinga. O paskutiniai klaipėdečiai pabėgs nuo taršos ir savivaldybės smarvės

  5. Suniokojo Rumpiškės kvartala. Pavogė mūsų medžius . Išplovė pinigus. Dabar dėl uosto pataikauja tik verslo strukturom. Sunaikins paskutinius Klaipėdos gyventojus ir ju sveikata.

    • kol karantinas ir visoki protestatoriai virgiai su aršiuoju kontingentu sėdi namų kalėjime reikia suspėt pasitvarkyt. O su Klaipėda tiek uostas tiek korumpuotos miesto (ir respublikos) valdžios struktūros daro ką nori. Ir tokiems kaip autorius nejaučiu per daug pagarbos – sėdi kažkur diplomuotas kažko žinovas ir va mums plebėjams straipsnius rašo.:D) Tipo eikit ir darykit ką aš jums parodžiau. O kur konkretūs pono žingsniai blogybėms šalinti? Tas kbėa ir kitas neva bendruomeninis biesas iš viso juokingas. Kas tokiu pusiau feikiniu struktūru nežino? Turbūt ratelis į rinkimus ruošiasi ir išras naujų temų juodnugariams. Pvz. ,,Lietuvos sajūdis Sportininku g. ginti”. Arba ,,Taikos prosp.septinto medžio iš kairės pusės gynimo grupė”:D:D:D. Išmokit visi vienytis o tik paskui į eterį lyskit. Sėkmės lunatikams!:D)

  6. Turbūt visoje Lietuvoje nerasi taip apleistos teritorijos kaip uosto aplinka, tai savivaldybės aplaidumas ir pataikavimas uostui. Kas liečia 6 nuošimčių, tai sutvarkius uosto teritorija turizmo reikmėms galima būtų siekti ir 8 ar net 10 nuošimčių, kartu įdarbinant ir uostą bet už miesto ribų. Bet tai nenaudinga uosto administracijos kišenei.

    • Marijonai, uosto administracija gali valdyti uostus keliose vietose, čia gi ne krovos kompanija -valstybinė kontora aptarnaujanti privačius miesto magnatus. Naujo modernaus uosto labiausiai bijo šitie senieji nes nepakonkuruos. Atims modernesni krovinius.

  7. Miesto piliečiai neturi kitos išeities, kaip tik aktyviai gintis nuo tų prakeiktų monstrų, kurie savo juodą darbą atlieka gyventojų gerovės ir sveikatos sąskaita.

    • visose uosto įmonėse dirba apie 4500 darbuotojų. Miesto ligoninių miestelyje dirba 5000 darbuotojų. LEZ -apie 5000 darb. O kiek jie ir uostas užima ploto? Ir kokią skleidžia taršą? O kokią naudą iš tos estų laivų statyklos, Klasco ir visų kitų gauna miestas? O kiek dabar miestas galėtų pasikviesti švarių, modernių įmonių bėgančių iš Kinijos atgal į EU?

    • Anonimas, tu durnas, LEZ gauna 1,2 milijardo pajamų per metus, nemokant mokesčių jokių. Tai dvesiančioje valstybėje investicijos, prisidengiant kažkokiom 5000 darbo vietoms, mokesčiai iš ubagų ubagams… Pseudoprojektus vykdant švaisto milijonus, įmonę valstybinę tegul pastato Toms darbo vietoms, kad pelnas tiesiogiai į biudžetą eitų o ne kokiems ten į kišenę, kur dar visi kiti ofšorai…

    • O tu padaryk, kad valstybinė įmonė dirbtu pelningai. Išduosiu visiem gerai žinoma faktą valstybinės įmonės retai būna pelningos. Kodėl? Jei tu skundiesi savivaldybės darbu tai žinok lygiai tos pačios nesamonės dėsis ir įmonėje.

    • Pirma straipsnio pastraipos esmė – Klaipėdoje mažėja gyventojų. Autorius pateikia skaičius neblogai. Žmogui nepasigilinus autorius atrodo labai protingas, o situacija atrodo baisi. Bet kodėl gerbiamasis “archtiktas” nepateikia Klaipėdos rajono skaičių? Spėju, nes tai neatitinka jo poreikių. O Klaipėdos rajono skaičiai yra tokie jei miestas sumažėja per metus 1000 gyventojų, tai rajono gyventojų skaičius padidėja 2000. Bet žinoma visi Klaipėdos “mylėtojai” nutyli apie tai. Kodėl? Nes tai neatitinka jų poreikių. Vien iš pirmos pastraipos autorius atrodo kaip neapsišvietes žmogus arba propagandistas varantis savo erezijas ir besiskinantis savo kelią į valdžią.

  8. su visa pagarba, bet iš kur tas tvirtas įsitikinimas, kad miestas nuolatos kažką skolingas uosto kompanijoms? Esate privatūs verslai, daug dirbat, gebat konkuruoti, kuriate d.vietas, gerai uždirbat, esate stiprūs ir viskas tvarkoj. Tačiau dirbate mieste ir vien jūsų (kompanijų) pelno rodikliai nėra absoliučiai viską lemianti dimensija miesto-žmonių-verslo santykyje. Paaiškinkit savo poziciją – kodėl miestas ir jo gyventojai nuolat turi būti pastumti į šalį, miesto ateitis planuojama vien pagal uosto kompanijų pageidavimus ir miestą žalojantį uosto bp, miestas turi nuolat pasitraukti, pakentėti jūsų veiklos mieste nepatogumus, pasibloginti gyvenimo sąlygas, gyventojai lėtai dvėsti nuo nevaldomos taršos ir dar patys vaidinti kad jos nemato, nes jūsų stotelės jokios taršos nerodo? Laikas pripažinti, kad uosto kompleksas su situacija deramai nesusitvarko ir miesto atžvilgiu elgiasi nekorektiškai, kas buvo jau seniai, bet ryškiau apsišvietė dabartiniu “planavimo laikotarpiu”. Buvau pas jus atėjęs apie tai pasikalbėti bene prieš pora metų, atsimenat kad pokalbis mums nepavyko.
    Pagarbiai, Gintaras Ramašauskas

    • Gerbiamas Rimantai, o kaip Jus įsivaizduojat miestą be pramonės. Išskirtine vieta turintis ir tipo kurortinis miestas prie marių? Daugiau nei juokinga, kaip ir Jūsų idėja išorini uostą statyti Butingeje! Jūsų žodžiais

    • bet atsakysiu Anonimui.
      Žinokit, aš su tamsta komentarais nesipešiosiu, bet turiu dalykinį pasiūlymą.
      Ogi padarom konferenciją visiems klaipėdiškiams, kurie uostui ir miestui neabejingi – išorinio giliavandenio milijardinio projekto (dovanos) Lietuvai klausimu. Mes padarysim jungtinę dviejų asociacijų (KBA + KJKKA) komandą, mes galėsim kartu pranešėjų komandą sudaryti, uosto kompleksas renginį apmokės, uostininkai papasakos kam jiems tas išorinis daiktas reikalingas, Vyriausybės šulai mums pasakys ką jame reikia veikti neturint krovinių, mes publiką sukviesim (dykai atidirbsim, tas jums tikrai nekainuos), uostininkai patys ateis, urbanistai miesto ateitį paburs – salę užpildysim, dėmesį išlaikysim. Jūs įrodysit kad išorinis būtent Melnragėje reikalingas, mes įrodysim kad strategija 4-tos kartos uosto plėtrai per artimiausius 10-15 metų kuo toliau nuo miesto yra labiau toliaregiška ir Klaipėdai bei visam pajūriui mažiau žalinga strategija. O ten ir pažiūrėsim kas teisus, kas ne. Biudžetas būtų apie 7-10 tūkst. eur., su visom reklamom, programom, kavutėm, pranešėjų nakvynėm ir t.t.
      Nejaugi tiek bus per daug mūsų galingąjam uosto kompleksui??? Jūs gi valstybę ant pečių tempiat, tai gal dėl mūsų visų Klaipėdos tokį menkniekį galit 🙂
      Pagarbiai, G.R.

  9. Tik nereikia mūsų gąsdinti su tais 6 %. Bet kuriuo atveju, valstybė laikosi ant smulkaus ir vidutinio verslo. O klaipėdiškiai nenori taršos viduryje miesto. Ir niekas to nenori pasaulyje, Kokiais kvadratiniais metrais verslo pelną beskaičiuotumėte. Paskaičiuokite, kiek geriausios, investicijoms palankiausios vietos, užimate miesto centre, tai jūsų 6% nieko nebereiškia. O jeigu pagalvotume apie klaipėdiečio gyvenimo kokybę?Normalioje civilizuotoje valstybėje pvz.: KLASCO veikla seniai būtų uždrausta. Tik postsovietinėje erdvėje tai įmanoma. Na, gal dar Kinijoje ar Rusijoje, kur žmogaus sveikata ir gerovė niekam nerūpi. Bet kokiai urbanistinei logikai šitie dariniai miesti centre, kaip Baltijos laivų statykla ir KLASCO yra absoliučiai alogiški. Čia nereikia jokių argumenyų, tiesiog reikia pažiūrėti į miesto planą. Bėda ir su Bega. Bet ji dar galėtų gyvuoti, jei nesielgtų, kaip Grigeo (taupytų ). Sorry, bet tai yra akivaizdu. Galime ieškoti kažkokių motyvų, muštis į krutinę, kad kaip puiku yra atvira krova ir laivų korpusų dažymas miesto viduryje, ir kokie puikūs ekonominiai rodikliai, bet pučiant šiaurės vėjui, išėjus pasivaikščioti Tiltų gatve ir puikiai jaučiant naftos kvapą, dulkes iš KLASCO, Baltijos statyklos laivų korpusų dažus, galvoji, kad grįžai į gūdžius laikus. Deja, tuo momentu nulėkti iki Smiltynės pakvėpuoti grynu oru negali, nes ten irgi tuo metu pučia šiaurės vėjas… Melnragė ir Giruliai gal tiktų, bet vėjas gali pasisukti iš pietų kol iki ten nuvažiuosi..

    • Nereikėjo “augti” prie uosto tvoros, kuri jau daug dešimtmečiu lieka savo vietoje. Labai panašu į žydų variantą ….

    • Nereikėjo “augti” prie uosto tvoros, kuri jau daug dešimtmečiu lieka savo vietoje. Labai panašu į žydų variantą ….

  10. Labas, Edmundai. Čia rašau aš, Harold Kovs, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius. Pratęskime mūsų jau ne kartą diskutuotą temą viešai. Nereikia taip aktyviai reikalauti miestui ar miestiečiams atiduoti tai, kas Valstybei duoda daugiau nei 6 proc. BVP. Kuri dar Lietuvoje įmonė turi tokį 1 kv. m efektyvumą, kaip uostas? Daugiau ir didesnių pinigų, pašalpų, atlyginimų reikia visiems. Tik niekas nekalba iš kur tuos pinigus paimti. 5 – se kvadratiniuose kilometruose sukurti 6,4 proc. BVP yra tikras iššūkis Valstybei. Kranto linija klaipėdiškiai (ne klaipėdiečiai) niekada nesiskundė ir nesiskųs. Yra Smiltynė, kur gali gėrėtis ne tik Kuršių mariomis, bet ir Baltijos jūra. Amžinąjį atilsį iškeliavusio architekto gerb. Šliogerio žodžiais tariant – “jei Tu Klaipėdoje nori gyventi senamiestyje, pušyne, prie jūros – to niekada nebus….” !!!! Aukso žodžiai iš protingo ir sveikai mąstančio žmogaus.
    Todėl nebandykime sukti laikrodžių rodyklių atgal, o atvirkščiai siekti tobulėjimo ir augimo prioritetų, naujų aplinkai draugiškų technologijų, miesto ir uosto bendruomenių santarvės (nors uoste dirba tie patys miesto bendruomenės atstovai)? Šiuo metu uostas piešiamas, kaip pats juodžiausiais velnias, nors skaidriai, atvirai ir visiems prieinamoje informacijoje apie aplinkos taršos rodiklius skaičiai rodo visai ką kitą. Yra ribos, o jos nėra peržengtos ar kitaip pažeistos. Tuo tarpu miesto aplinkos taršos stotelių duomenys yra seni, retai atnaujinami ir netikslūs ( https://aplinka.klaipeda.lt/point/all/type/aom ). Už praeiti metasi parodė, kad esant dideliems karščiams gatves pradėta plauti gal rugpjūtį – visiška betvarkė. Tuo tarpu uosto įmonės savo turima plovimo ir valymo technika tai darė neprašomos gatvėse ties jų teritorijomis. Apie tai niekas žinučių neskleidžia, taip pat kaip apie atsitiktines aplinkosaugos pareigūnų patikras keliose uosto kompanijose. Pvz. iš Šiaulių, kurie 4-se įmonėse atlikę patikrą, nieko nerado, o miesto ir Aplinkos ministerija apie tai net nepasistengė informuoti ir pasidžiaugti.
    Čia Lietuva, čia lietūs lyja….

    Pagarbiai
    Harold Kovs

    • Už praeiti METAI … atsiprašau už gramatinę klaidą.

    • Harold kovą geriau pažiūrėk į gyventojų langus palangės visos juodai rožinės spalvos dulkėmis nusėtos, ir užtenka čia žmonės už kvaileis laikyti! Jau parodė kaip aplinkos apsauga dirba su Grigeo vien korupcija! Tad vien partijos pažintis ir korupcija iš to bendrojo miesto plano! Ir dar daugiau melo! O Edmundui Beneciui labai AČIŪ!

    • p. Haroldai Kovs. Atleiskite, bet jūsų supratimas apie makroekonomiką, miesto darnią plėtrą ir urbanistiką iš ties …….. ir labai pragmatiškas. Geriausi ekonomistai teigia, kad turėti tokį stambų pramoninį objektą miestui yra labai didelė rizika ( švelniai tariant). Ypač Lietuvos ekonomikai. Mokęsčių administravimo prasme taip, labai patogu. Tačiau tie patys ekonomistai teigia, kad ateityje laimės ir kurs didžiausią pridėtinę vertę tos šalys kurių verslai ir prekės bus mažos ir mobilios, greit “keliaujančios”. Bet kurios pažangiausios valstybės biudžeto pajamas didžiąją dalį sugeneruoja smulkus ir vidutinis verslas. Šis verslas pradeda vystytis ir klestėti tik esant tvariai miesto raidai ( pvz. universitetai, robotikos akademija, dirbtinio intelekto klasteriai) yra taip pat verslas ir generuoja ženkliai didesnę pridėtinę vertę. Tam mes turime ir unikalią Klaipėdos krašto gamtą. Ar negirdėjot Vilniaus Universiteto rektoriaus, Ilja Lars niekada? Ar Jūs ką išmanote apie Urbanistika ir turite nors pradmenis, bet tai taip pat mokslas ir būtina patirtis? Kodėl tada Jūs mokote mus koks turi, gali būti miestas? Kad Jums taip naudingiau? O dėl savo teritorijų ir gatvių valymo, tai pvz. Klasco tik pernai vasarą pradėjo samdyti (abejoju, bet gal įsigijo) auto su siurbliu ir laistymu. Tik po gyventojų triukšmo, nes iki tol tampė traktorius Belorus prisirišęs virve tinklo gabalą ir keldama dulkių debesį. O kiek metų nuodijo visą miestą dažų ( rudo suriko) dulkėmis dažant kranus kurios sklido net iki pat Liepų gatvės higienos centro jau nedetalizuosiu-daug metų. Gramdėm nuo mašinų ir langų. O kiek jų plaučiuose liko? Tai padarykite tokią konferenciją kaip siūlo Gintaras Ramašauskas, būtų smagu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt