Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija pirmadienį priėmė sprendimus dėl tolesnės situacijos Klaipėdos hospise.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos hospiso vadovė Rasa Dagienė posėdžio metu teigė, kad visų pacientų amžiaus vidurkis yra 78 metai, penki – vyresni nei 90 metų. Yra viena 94-erių sulaukusi moteris.

„Bet koks judinimas tokio amžiaus ir būklės žmonių yra labai problematiškas. Kitas dalykas, kad aštuoni iš jų yra sergantys onkologinėmis ligomis, keturi alzhaimerio, parkinso ligomis. Turime daug gulinčių su paralyžiumi po insultų, išeminio hemoraginio insulto. Už tai norime pabrėžti, kad transportavimas gana problematiškas tokių žmonių ir tokioje būklėje. Dar svarbus faktas yra tai, kad šeštadienį turėjome komisiją iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kur bendrai vertinome pacientų būklę. <…> Nė vienas nei dusulio, nei kvėpavimo nepakankamumo būklės nejaučia. Galiu užtikrinti, kad pacientų būklė šiai dienai pas mus yra visiškai stabili”, – sakė R. Dagienė.

Ji taip pat informavo, kad keturių COVID-19 nesusirgusių pacientų pakartotiniai tekstai parodė, jog jie ir toliau neturi šio viruso, o kolektyvo darbas, nors ir sunkiai, bet užtikrinimas. Vienas neužsikrėtęs pacientas jau išvežtas namo.

„Turime susirinkę septynis darbuotojus, kurie pilnu krūviu dirba, taip pat turime dešimt savanorių, kurie mums pagelbėja, ir šiai dienai sugebame užtikrinti visą priežiūrą, visą veiklą, ir susitvarkyti su situacija”, – sakė direktorė.

Anot jos, yra gauti 30 pacientų artimųjų (vienas jų neturi, o su likusiais keturiais nepavyksta susisiekti) prašymai. Iš jų 24 nepritaria dėl jų ligonių perkėlimo į kitą gydymo įstaigą. Penki sutinka tik tuo atveju, jei hospisas neužtikrina reikiamos pagalbos, o vienas sutinka, jei būtų pervežamas į Klaipėdos miesto slaugos ligoninę. Namiškiai nori pasiimti slaugyti vieną COVID-19 nesergantį pacientą.

R. Dagienė teigė, kad jos vadovaujama įstaiga yra pajėgi padėti saviems ligoniams, o jei kils kokių kliūčių, kreipsis pagalbos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyr. gydytojas Vinsas Janušonis informavo, kad po pacientų apžiūros buvo konstatuota, jog dėl COVID-19 infekcijos pacientams jokių būklės pasikeitimų nėra, jų būklė sunki dėl amžiaus, didelių gretutinių ligų, o transportavimas yra sudėtingas ir jo metu visko gali nutikti.

Pasak jo, jau yra ir naujas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuris daliai hospiso darbuotojų leistų dirbti toliau.

Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Rožės Perminienės teigimu, trys sveikieji hospise liekantys pacientai jau baigia išnaudoti 125 valstybės finansuojamų slaugos dienų terminą – liko tik kelios, tad juos vien jau dėl to nebetikslinga kelti į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę.

Komisijos pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis savo ruožtu akcentavo, kad tokios formos COVID-19 gydymas yra simptominis ir jie hospise dabar gauna kur kas didesnę pagalbą nei Abromiškėse, kur pagal ministro įsakymą turėtų būti vežami tokie ligoniai.

„Reikėtų vežti 270 kilometrų ir slaugos ten iš esmės nėra vėžiniams susirgimams ir taip toliau. Čia rizikos yra tikrai labai didelės priimti tokį sprendimą transportuoti ir dar neaišku, kokie ten pagalbą žmonės gaus. <…> Pagrindinis dalykas turi būti ne popieriai, o žmonių būklė”, – sakė G. Neniškis.

V. Janušonis siūlė išvežti iš hospiso tik tik tris sveikuosius pacientus. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Danguolė Drugilienė. Analogiškai pasisakė ir Klaipėdos Respublikinės ligoninės vadovas Darius Steponkus bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga.

R. Dagienė teigia, jog supranta visas rizikas ir sunkumą, kuris bus tokioje situacijoje, bet yra pasiruošę rūpintis pacientais, tikintis sulaukti pagalbos, jei kils koks poreikis.

Tačiau Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė akcentavo, kad hospiso patalpos yra administracinės ir ten nėra gydymo įstaiga. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garnbenis akcentavo, kad tarnyba neturi duomenų, kad hospiso patalpos atitinka priešgaisrinius reikalavimus.

„Galutinį sprendimą priima Ekstremalių situacijų komisija”, – reaguodamas teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.

Po diskusijų komisija balsų dauguma – 7 už – nutarė, kad CODIV-19 ligoniai ir toliau gydomi hospise. Prieš tokį sprendimą balsavo K. Vintilaitė, M. Garbenis ir R. Grigaliūnas.

Kiti sprendimai buvo priimti vienbalsiai. Jais sveikieji hospiso ligoniai maksimaliai greitai turi būti išrašyti iš jo, o KUL įpareigota teikti COVID-19 ligoniams pagalbą, Respublikinė Klaipėdos ir Jūrininkų ligoninės – esant poreikiui padėti užtikrinti slaugą.

HOSPISO VADOVĖS KREIPIMASIS Į EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ KOMISIJĄ

Šiuo metu VšĮ Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre prižiūrimi: 35 pacientai, iš kurių 31 nustatytas Covid-19 virusas.

Aš, kaip įstaigos gydytoja bei vadovė, galiu pasakyti, kad šiai dienai nei vienas iš mūsų įstaigos pacientų nekarščiuoja, nekosėja, nedūsta.

Mūsų gyventojų amžiaus vidurkis 78 metai: iš jų penki – virš 90 metų. Vienai moteriai – 94 metai. Yra pacientų, kurie mūsų įstaigoje gyvena daugiau nei du metus, todėl jų artimieji gali Jums suteikti labai išsamią informaciją apie mūsų personalą, gydymo ir slaugymo kokybę bei ten esamas sąlygas. Jie kaip niekas kitas geriausiai pažįsta mūsų įstaigą iš vidaus. Daugiau nei pusę metų pas mus gyvena 6, daugiau nei 3 mėn. – 17 pacientų, iš likusių 10, 9 pas mus gyvena mažiau nei 3 mėn., paskutinis pacientas atvyko 2020 kovo 27 d.

Kaip matyti, mes, darbuotojai, pacientai ir jų artimieji esame viena didelė šeima.

Mūsų kolektyvas labai gerai pažįsta šių namų gyventojus, kurie yra labai sunkūs ligoniai, nemanau, kad jie būtų labai laukiami kitų gydymo įstaigų. Dauguma jų turi mylinčius artimuosius, kurie ligonius lanko kasdien, tačiau puikiai supranta, kad tokius sunkius ligonius slaugyti namuose yra be galo sunku.

8 mūsų ligonių yra 4 stadijos onkologiniai ligoniai;

4 iš jų serga Alzhaimerio liga;

2 iš jų serga Parkinsono liga;

Kiti po insulto, likę su vyraujančia išemine smegenų liga.

Mes juos pažįstame, mylime, slaugome su meile, iš artimųjų sulaukiame tik geriausių atsiliepimų.

Iškart atsakysiu į galimai kilusį klausimą, kaip čia gali būti, kad jie ten neturi kažkokių popierių, o slaugo šitiek žmonių. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad tai, ko neturime, nesusipratimai ar formalumai, kurie „išpūsti į dramblį”. Viskas prasidėjo nuo reikalavimo įrengti liftą, mes pasidarėme projektą ir planavome statybas, kurios turėjo greitu laiku prasidėti. Žiniasklaidoje buvo nuskambėję, pvz., kad palatose nėra praustuvių. Tai mielai visus kviečiu įsitikinti, kad įstaigoje praustuvės yra kiekvienoje palatoje – viso 20 praustuvių, be to, yra trys vonios. Tiesa, vienoje vienintelėje palatoje praustuvės nėra, tačiau šalia yra įrengtas tualetas su praustuve. Bet,jei tai tik toks pažeidimas, tai mes įrengsime kriauklę ir toje palatoje.

Ar mes neturime profesionalaus kolektyvo su ilgamete slaugos patirtimi? Turime.

Ar pacientai negauna reikalingų vaistų? Gauna.

Ar mūsų namų gyventojai pamaitinami pagal specialią dietą, tai yra trys per zondą, kitų maistas trintas, dalies – normalus? Taip, pamaitinti.

Ar mūsų pacientams keičiamos sauskelnės 4 kartus per dieną? Taip.

Ar mūsų gyventojai turi pragulų? Tik tie, kurie buvo atvežti iš kitų įstaigų ar namų.

Ar VšĮ Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras turi čia slaugomų pacientų pasitikėjimą? Drąsiai galiu sakyti, kad taip.

Šiuo metu įstaigoje nėra nei vieno darbuotojo, kurie dirbo anksčiau – visi karantine. Tačiau pacientus prižiūri 7 slaugytojo padėjėjos ir slaugytojai bei gydytojas. Darbuotojai dirba 24 valandas, po to 24 val. ilsisi. Visi jie sutinka su tokiu darbo grafiku.

Palyginimui galiu pasakyti, kad anksčiau dirbo 15 slaugytojų padėjėjų ir 13 slaugytojų bei gydytojas.

Kodėl atėjo dirbti tik tiek naujų darbuotojų, priežastys kelios:

didelė rizika dėl Covid-19 viruso užsikrėtimo;

nuolat žiniasklaidoj pateikiama neigiama dažnai išpūsta, faktų neatitinkanti informacija;

pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad įstaigą uždarys, o pacientus išveš, tad atvykti dirbti dėl keletą dienų, po kurių teks karantinuotis, ne kiekvienas nori.

Tačiau aš labai dėkinga septyniems profesionalams, kurie prisijungė prie mūsų komandos. Taip pat dešimt savanorių, iš kurių pusė studijuoja slaugą arba turi padėjėjo slaugytojos išsilavinimą. Mums padėti atvyko žmonės iš Vilkaviškio, Kauno, Vilniaus.

Taip pat esu labai dėkinga pacientų artimiesiems, kurie ne tik mus palaiko, bet rengiasi specialia apranga dėl savo artimųjų bei kiekvienas be savo mamos, tėčio ar žmonos, dar padeda mums pamaitinti tos pačios palatos žmones.

Gavome ne vieną pacientų artimųjų prašymą raštu, prašydami kuo greičiau leisti dirbti buvusiems personalo darbuotojams ir leisti įstaigai normaliai dirbti.

Noriu, jog visi, kas komentuoja, įsigilintų kas yra paliatyvioji pagalba – tai pagalba kūnui, protui, sielai. TAI orus pasiruošimas paskutinei kelionei. Tai tokie ligoniai, kuriems gydymo įstaigų medikai ir šiuolaikinė medicina yra pripažinus, jog nebegali padėti. Tai yra pacientas dėl įsisenėjusios ar jos užkariavusios ligos yra nepagydomas. Todėl mūsų kaip ir visos paliatyviosios medicinos specialistų tikslas – ne išgydyti ligonį, o visokeriopai pagerinti jo gyvenimo kokybę.

Klaipėdos miesto ekstremaliųjų situacijų komisija protokoliniu pavedimu įpareigojo mane apklausti artimuosius, šiuo metu turiu 30 atsakymus. Iš jų – 24 nesutinka, nei paimti į namus, nei perkelti į kitą įstaigą. 5 atsakymai yra nei už nei prieš – artimieji prašo jog gydytojų komisija patvirtintų jog perkelimas būtinas gyvybei išsaugoti. Ir yra vienas sutikimas, kad būtų perkeltas į kitą įstaigą su sąlyga, kad Klaipėdos mieste.

Kodėl negalima šių žmonių perkraustyti?

Tai nėra daiktai, tai sunkiai sergantys žmonės, kurių , aš pasikartosiu, amžiaus vidurkis-78 m . Jie visi yra Lietuvos piliečiai ir čia mokėję mokesčius. Pavyzdžiui, viena mūsų pacientė- 44 metus buvo Klaipėdos mokyklos mokytoja. Ar ji nusipelnė kad taip elgtųsi Klaipėdos miesto valdžia?

Antra, savaitgalį pas mus buvo atvykęs Klaipėdos universitetinės ligoninės konsiliumas ir įvertino pacientų būklę. Mes taip pat ją užfiksavome. Galiu parodyti kelias nuasmenintas nuotraukas, kurios yra persiųstos artimiesiems. Kas atsakys, jei pervežant įvyks tragedija?

Trečia, kiek mes esame informuoti, jog numatoma iškraustymo vieta yra Abromiškės, kurios yra beveik trys šimtai km nuo Klaipėdos. Ar atlaikys pacientai tokią kelionę, ar kai jų Covid testas bus neigiamas jie bus perkraustyti atgal į Klaipėdą?

Daugelis pacientų turi artimuosius Klaipėdoje, kurie dažnai lanko pacientus ir jiems būtų nepatogu dažnai vykti i Abromiškes, o mes žinome, kaip mūsų namų gyventojai jų laukia.

Ketvirta, pacientai pripratę prie aplinkos, garsų, kvapų, mūsų balsų, rėžimo. Jie jau dabar nerimauja, dėl tokių smulkmenų, jog dėl Covid infekcijos mes turėjome nuo jų spintelių nuimti nuotraukas, gėlių vazonėlius. O kokia jų bus psichologinė būklė perkėlus? Mes žinome jų įpročius – kas mėgsta kefyrą, kam į sriubą įbarstyti batono gabalėlį, kas prieš miegą nori salduko, o kam patinka žiūrėti televizorių, o kam patinka ramybė. Kas mėgsta būti daugiau apklotas, o kas atvirkščiai.

Pabaigai, viena pacientė prieš kelias dienas kraujingai tuštinosi, iškvietėme greitąją, pavežiojo ją po dvi Klaipėdos ligonines ir grąžino atgal, nes niekuo padėti nebegali.

Valdžios vyrai, politikai baikite manipuliuoti. Įstaiga veikia daugiau kaip 9 metus. Aš kaip vadovė šiai įstaigai vadovauju tik 6 mėnesius, pripažįstu, kad dar daugelio dalykų, susijusių su įstaigos administravimu, nespėjau sužiūrėti, bet įstaigą perėmiau jau su 38 pacientais! Todėl man labai sudėtinga atsakyti į absoliučiai visus ankstesnio įstaigos valdymo klausimus. Aš pasiruošusi viską ištaisyti ir padaryti iki galo, nes patalpos yra geros, tvarkingos, švarios, o vieta, patogi mūsų artimiesiems.