Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai, remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir ieškodami kovos su pandemija būdų, kelia hipotezę, kad ligoninių patalpose ozonuojant orą galima lemti mažesnę užsikrėtimo tikimybę COVID-19, lengvesnę ligos eigą bei greitesnį pasveikimą.

Ketinama atlikti išsamų tyrimą ir pradėti ozono technologijų panaudojimą kovojant su COVID-19 plitimu.

KU Sveikatos mokslų fakulteto mokslų daktarė Aelita Skarbalienė atkreipia dėmesį, kad COVID-19 sukeliančio viruso lašeliai nusėda už 1-2 m (iki 4 m nuo ligonių) ant grindų ir kitų paviršių, o jų užkrečiamumas išlieka iki kelių dienų.

„Siekiant išvengti infekcijos plitimo sveikatos priežiūros įstaigose, labai svarbu vidaus oro kokybė. Kol kas efektyviausių oro kokybės gerinimo ir dezinfekcijos sprendimų ieškoma. Tačiau matome sprendimą: yra nustatyta, kada koronavirusų baltymuose yra gausu cisteino ir triptofano, kuriuos galima lengvai ir saugiai paveikti naudojant ozoną. Jis sąveikauja su baltymais, angliavandeniais ir nukleorūgštimis, pažeisdamas viruso RNR“, – teigia A. Skarbalienė.

Ji pabrėžia, kad ozono dujos turi daugybę pranašumų dezinfekuojant orą ir naikinant virusus, nes jos gali išsisklaidyti ir įsiskverbti visiškai užpildydamos visas patalpos vietas, įskaitant įtrūkimus, armatūrą, audinius ir baldų paviršius.

KU Sveikatos mokslų Medicinos technologijų katedros vedėjo prof. dr. Arvydo Martinkėno teigimu, dėl stiprios oksiduojančios galios ozonas gali suskaidyti makromolekulinius junginius ir sutrikdyti bakterijų, pirmuonių, virusų ir grybelių sienelių ar kapsulių vientisumą, tačiau tuo pat metu neskatinti mikrobų atsparumo.

„Tikėtina, kad ozono dujos naudingos trikdant visus viruso plitimo kelius. Jei būtų įrodyta, kad jos pranašesnės už kitas skystas chemines medžiagas, ozono dujos galėtų būti naudojamos kaip dezinfekcinė priemonė ar odos antiseptikas“, – aiškina Arvydas Martinkėnas.

Ozono dujų panaudojimas dezinfekcijai ligoninėse yra įrodytas, tačiau daugumoje tyrimų apžvelgiami ligoninių paviršių, vandens, nuotekų sistemų, bet ne oro dezinfekcijos būdai.

„Norime atlikti naują ir aktualų tyrimą apie ozono technologijų panaudojimą kovoje su COVID-19. Tyrimo rezultatai leistų naudoti ozoną kaip oro dezinfekcijos priemonę. Taip galėtų būti gerinama ligoninės bendrųjų patalpų oro kokybė, taip pat mažinamos koronaviruso sukeltos pasekmės ligoninėse dirbančiųjų fizinei ir psichoemocinei sveikatai“, – sako doc. dr. A. Skarbalienė.

Pasak jos, nuolatinis pavojus užsikrėsti yra stiprus stresorius, darantis neigiamą būklę sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų psichoemocinei būklei. Pasaulyje jau yra tyrimų, kurių rezultatai akivaizdžiai rodo, jog tie medikai, kurie turi galimybę susidurti su COVID-19 pacientais, kelis kartus labiau jaučia stresą, patiria mitybos sutrikimus, pykinimą, nemigą, depresijos simptomus, emocijų protrūkius.

„Pandemijos sukelto karantino sąlygų padiktuotas ekstremalumas verčia ieškoti galimybių, kaip greitai ir efektyviai sujungti mokslo ir praktinio realizavimo grandis. Ozono terapija – papildomoji alternatyvioji medicina, kurioje KU turi aukštą kartelę. Šio tyrimo imtųsi mokslininkai, turintys patirties dirbant su ozono, medicinos technologijomis, oro kokybės, psichoemocinės būklės tyrimais. Tyrimų rezultatai leistų praktikoje efektyviai ozono dujas panaudoti kaip viruso naikinimo priemonę“, – sako KU prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Planuojamas prospektyvinis kontroliuojamas paralelinių grupių mokslinis tyrimas, kuriame dalyvautų apie 120 darbuotojų (gydytojai, slaugytojai, padėjėjai). Tiriamieji būtų suskirstyti į tris grupes: asmenys, dirbantys aplinkoje, kurios oras yra onozuojamas, ir atliekantys rankų dezinfekciją ozonuotu vandeniu. Antroji grupė – asmenys, dirbantys aplinkoje, kurios oras yra onozuojamas. Trečiąją grupę sudarytų tie, kurie dirba įprastoje aplinkoje, – be jokių pokyčių.

Eksperimentas vyktų mėnesį. Prieš ir po eksperimento bei jo vykdymo metu nuolat vyks oro kokybės monitoringas, mikrobiologiniai paviršių tyrimai bei medikų psichoemocinės būklės tyrimai.

Teigiama, kad KU mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai galėtų būti plačiai pritaikomi galimose infekcijos perdavimo vietose (medicinos įstaigose, transporte, namuose) ir stabdytų virusinės infekcijos plitimą galimais perdavimo keliais.

„Tikėtina, kad tai lemtų mažesnį užkrečiamų ligų plitimą, sergamumą ir mirštamumą, užtikrintų medicinos personalo saugumą bei saugesnės aplinkos sąlygotą psichoemocinę būklę. Greitesnis infekcijos sustabdymas ir mažesnė baimė užsikrėsti leistų išvengti galimų sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės psichoemocinės sveikatos sutrikdymo padarinių. Atlikto tyrimo teigiami rezultatai sustiprintų ozonoterapijos, kaip efektyvaus ir ekologiško dezinfekcinio būdo, mokslinį pagrindimą ir platesnį pritaikymą“, – teigia A. Skarbalienė.

KU poziciją palaiko ir jai pritaria Seimo narys prof. Algimantas Kirkutis. Tačiau, pasak jo, ozono pritaikymą Lietuvoje realizuoti nėra lengva, mat šis metodas nėra įteisintas šalies sveikatos apsaugos sistemoje. Norint įteisinti ozono taikymą kovai su pandemija, pirmiausia reikia įrodyti jo efektyvumą, tada jį įstatymiškai reglamentuoti ir pagaminti bei išplatinti ozono dujų generatorius.