Daug aistrų sukėlusi ir nemažai vienos klaipėdietės nervų pareikalavusi istorija dėl trūkusio namo vamzdžio, nukeliavusi net iki apeliacinės teismo instancijos, baigėsi gana laimingai: klaipėdietė iš dalies laimėjo bylą prieš namo administratorių.

Su „Atvira Klaipėda” susisiekusi Lijana (pavardė redakcijai žinoma) teigė, jog priminti seną, prieš dvejus metus mūsų portale aprašytą istoriją ją paskatino noras paraginti žmones netylėti ir savo teises prieš valdininkų savivalę ginti teismuose.

Nesutarė, kas kaltas dėl trūkusio vamzdžio

Buitinė istorija prasidėjo dar prieš 5 metus, kai Lijana Rumpiškės g. įsigijo butą ir jame atliko kapitalinį remontą. Vėliau kelis kartus buvo apipiltas antrame aukšte esantis jos butas. Savininkė dėl to kaltino tuometinę namą administravusią bendrovę „Vėtrungės būstas“ (šiuo metu jos teises yra perėmusi UAB „Mano Būstas Baltija“), nes esą buto užpylimai vyko dėl trūkusio vadinamojo bendro namo stovo.

Tuo metu bendrovės atstovai savo ruožtu baksnojo pirštu į buto savininkę – esą pati kalta, kad remontuodama butą sumažino pakeisto nuotekų vamzdžio diametrą.

Klaipėdietė dėl sugadintų buto grindų teisybės ieškojo ne tik pas namo administratorių, bet ir pas tuometinius Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovus, tačiau visur, pasak jos, atsimušdavo lyg į sieną: visi tvirtino, kad ji pati dėl visko yra kalta.

2018 m. gegužės pradžioje dėl minėtos situacijos „Atviros Klaipėdos” kalbintas tuometinis savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis (šiuo metu – Statinių administravimo skyriaus patarėjas) irgi teigė, jog dėl daugkartinio buto užpylimo kaltas galįs būti remonto metu moters bute įmontuotas siauresnis įdėklas bei esą kai kurių namo kaimynų nevalyvumas, į nuotekų vamzdį primetus netinkamų daiktų, dėl ko vamzdis galėjo ties ta siauresne vieta užsikimšti.

Tąsyk jis teigė klaipėdietei pataręs savo teises, jei jos netenkina savivaldybės atsakymas, ginti teisme. Pastaroji taip ir padarė.

Vienas teismas ieškinį atmetė, kitas – tenkino iš dalies

Tačiau pirmos instancijos teismas Lijanos ieškinį atmetė. Jame ji prašė jau iš bendrovių „Mano Būstas Baltija“ ir „Mano būsto priežiūra“ priteisti jai padarytą 4 074 eurų žalą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo prašomos priteisti sumos.

Savo 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismas ne tik atmetė jos ieškinį, bet ir priteisė jau iš ieškovės 363 eurų bylinėjimosi išlaidų sumokėti bendrovei „Mano Būstas Baltija”.

Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, klaipėdietė jį apeliacine tvarka apskundė Klaipėdos apygardos teismui.

Šių metų balandžio 6 d. sprendimu Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso tvarka vykusiame posėdyje iš dalies patenkino ieškovės ieškinį: solidariai iš atsakovių  – UAB „Mano Būstas Baltija“ ir UAB „Mano būsto priežiūra“  – ieškovei priteisė 2 037,11 eurų  žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos. Taip pat abi bendrovės ieškovei įpareigotos sumokėti po 98 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Kartu teismas jau ieškovei priteisė sumokėti 242 eurų bylinėjimosi išlaidų „Mano Būstas Baltijai“ ir 181,50 eurų  –  „Mano būsto priežiūrai“.

Nors Lijana sakė esanti patenkinta tokiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, kartu ji teigė šiuo metu dar mąstanti, ar nebūtų verta jo kasacine tvarka skųsti ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Noriu paraginti, kad žmonės nebijotų, kad įmanoma yra laimėti”,  – sakė klaipėdietė.