Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) antradienį raštu kreipėsi į uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorių ir miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininką dėl konkrečių pagalbos priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui.

Valdo Pryšmanto nuotr.

KPPAR vienija daugiau kaip 230 Vakarų Lietuvos įmonių, tarp kurių dauguma yra smulkus ir vidutinis verslas. Atlikus narių apklausą paaiškėjo, kad net 39 proc. įmonių veikla dėl karantino yra arba iki balandžio 27 d. buvo apribota, 25 proc. – uždrausta. Verslui kyla problemos dėl visiškai sustabdytos veiklos, apyvartinių lėšų sumažėjimo ir trūkumo, prastovų, neplanuotų išlaidų. Tik 12,2 proc. įmonių jau pavyko pasinaudoti valstybės pagalba.

KPPAR nuomone, verslui padėtų šie savivaldybės sprendimai:

• atleidimas nuo komercinės paskirties žemės nuomos, nekilnojamojo turto mokesčių arba šių mokesčių sumažinimas ir jų atidėjimas bent 6 mėn.;
• atleidimas nuo žyminio ir kitų mokesčių už lauko kavines 2020 m. vasarą;
• sprendimas nedidinti rinkliavų (tarp jų – automobilių parkavimo rinkliavos miesto centre ir kt.), atidedant jų mokėjimą ir neįvesti naujų;
• galimybė atidėti arba dalimis išdėstyti komunalinių įmokų, mokesčių už šilumos energiją mokėjimą;
• kaip galima greičiau suteikta pagalba VMI nukentėjusioms nuo Covid -19 sąraše esančioms, Klaipėdos mieste registruotoms SW įmonėms be papildomų kriterijų.

„Atsižvelgdami į verslo poziciją, pakartotinai kreipiamės į Jus, prašydami kuo skubiau spręsti dėl savivaldybės pagalbos smulkiajam ir vidutiniam verslui, kad ji įmones pasiektų kaip galima greičiau ir padėtų išsaugoti tiek įmones, tiek darbo vietas jose”, – rašoma KPPAR generalinio direktoriaus Viktoro Krolio pasirašytame rašte.

ATNAUJINTA. Tuo metu didžiausia miesto Tarybos valdančiajai daugumai priklausanti frakcija „Už Klaipėdą” antradienį išplatino pranešimą, kuriame dėsto savo siūlymus, kokia galėtų būti savivaldybės pagalba verslui.

„1. Įvertinti galimybes leisti lauko kavinėms praplėsti užimamą plotą, išnaudojant miesto aikštes, skverus, kiek tai netrukdo saugiam automobilių eismui užtikrinti bei Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytoms karantino laikymosi režimo viešose vietose. Atleisti savivaldybės biudžeto sąskaita karantino režimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo vietinės rinkliavos.

2. Leisti veiklą vykdyti maisto furgonams jų pasirinktose miesto vietose su sąlyga, kad furgonai nepažeidžia nustatytų higienos reikalavimų, kelių eismo taisyklių bei netrukdo pėsčiųjų eismui. Atleisti savivaldybės biudžeto sąskaita karantino režimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo vietinės rinkliavos.

3. Suteikti galimybę parduotuvėms bei kitiems prekybininkams, kurių veikla yra leidžiama karantino laikotarpiu, vykdyti lauko prekybą savivaldybės nustatytose vietose arba šalia parduotuvės patalpų tiek, kad tai netrukdytų pėsčiųjų eismui.

4. Suteikti galimybę viešose miesto erdvėse kūrybinio verslo atstovams už atlygį organizuoti kino filmų demonstravimą, organizuoti kitus scenos meno renginius, verslo atstovus atleidžiant nuo vietinės rinkliavos karantino režimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu.

5. Suteikti galimybę viešose miesto erdvėse prekiauti amatininkams, menininkams juos atleidžiant nuo vietinės rinkliavos karantino režimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu”, – savo pasiūlymus pristato frakcija.

KKPAR NARIŲ APKLAUSOS REZULTATAI

53,7 proc. respondentų yra įtraukti į VMI skelbiamą nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą ir 68,3 proc. ketina ar jau pasinaudojo valstybės siūlomomis paramos priemonėmis. Iš 28 respondentų, kurie jau bandė gauti pagalbą, naudojasi arba planuoja pasinaudoti valstybės paramos priemonėmis, 75 proc. pretenduoja į subsidijas, skirtas darbo užmokesčiui prastovų metu kompensuoti, 57,1 proc. iš atsakiusiųjų ketina naudotis mokestinėmis lengvatomis (VMI ir „Sodra”) ir 50 proc. ketina pagalbą gauti per „Invega” siūlomas priemones.

Tarp apklausoje dalyvavusių įmonių, tik 12,2 proc. jau pavyko gauti valstybės paramą. 43,9 proc. įmonių paramos negavo ir 43,9 proc. įmonių paramos dar nebandė gauti.

Respondentų, kurie prašymus dėl valstybės siūlomų paramos priemonių jau pateikė, tačiau atsakymo kol kas negavo, teigimu, pagrindinės problemos yra lėtas ir ilgas procesas, nutarimų keitimas, tarpinio atsakymo, komunikacijos ir aiškumo nebuvimas.