Klaipėdos pilies bokšto atkūrimas tarp uostamiesčio politikų sukėlė diskusijų audrą. Tačiau galiausiai sutarta bent jau neužkirsti kelio ieškoti papildomų pinigų šiam projektui.

Dauguma miesto tarybos narių trečiadienį pritarė, jog Klaipėdos savivaldybė pateiktų paraišką gauti finansavimą iš Valstybės investicijų programos Klaipėdos pilies bokšto atkūrimui. Sykiu politikai įsipareigojo 50 proc. projektui reikiamų lėšų skirti iš savivaldybės biudžeto.

Kol kas nėra nuspręsta, ar atkuriamo bokšto viršutiniame aukšte bus maži langai ar stiklinė siena. Projektuotojų vizualizacija

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė paaiškino, jog savivaldybės prisidėjimas yra svarbus visam projekto vertinimui. Esą kuo labiau savivaldybė prisideda, tuo didesnė tikimybė, kad projektas gaus finansavimą iš Valstybės investicijų programos.

Skaičiuojama, jog atkurti Klaipėdos pilies bokštą gali kainuoti apie 1,5 mln. eurų, todėl 750 tūkst. eurų ir bus prašoma iš valstybės. Šiuo metu jau pradėtas rengti bokšto atkūrimo techninis projektas, statybos leidimą tikimasi gauti šiemet, o kitais metais nusipirkti rangos darbus. Realu, jog atkūrimo darbai prasidėtų 2022 metais, o būtų baigti 2023 metais.

Numatoma, jog bus atstatytas Klaipėdos pilies bokštas, remiantis istoriniais šaltiniais, sutvarkytos prieigos. Pirmajame bokšto aukšte planuojama įrengti Informacijos centrą, kuriame interaktyviai būtų teikiama informacija apie piliavietės atkūrimą, o viršutiniame aukšte numatomos apžvalgos ir lauko ekspozicijos funkcijos.

Tačiau politikai miesto tarybos posėdyje susiginčijo, ar bokštą apskritai reikia atstatyti.

„Ar prasminga įgyvendinti projektą tik dėl dviejų funkcijų – apžvalgos bokšto ir informacijos centro. Apžvalgos bokštas bus atkuriamoje šv. Jono bažnyčioje, o informaciją apie piliavietę galima rasti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje“, – teigė Nina Puteikienė.

Vidmantas Dambrauskas antrino, jog naujadarai niekam nėra įdomūs.

„Ne vieną ir ne dešimt kartų teko lankytis Europoje. Tie naujadarai iš naujų plytų niekam nėra įdomūs. Visas tas funkcijas, kurios priskiriamos naujam bokštui, gali atlikti Balandžių paštas arba senasis Klaipėdos paštas. Tad ar nevertėtų tas lėšas nukreipti į Klaipėdos centrinio pašto pastato restauravimui“, – svarstė V. Dambrauskas.

E. Jurkevičienė paaiškino, kad nors Klaipėdos pašto pastatas ir svarbus miestui, tačiau jis nėra savivaldybės nuosavybė, todėl skirti pinigų iš biudžeto būtų labai sudėtinga.

Judita Simonavičiūtė pateikė pasiūlymą, jog reikėtų priimti protokolinį pavedimą, kad negavus finansavimo iš valstybės, reikėtų dar kartą svarstyti, ar tikslinga bokštą atkurti tik savivaldybės biudžeto lėšomis.

„Stovime prieš tam tikrą krizinį laikotarpį, tad reikia atidžiai pasižiūrėti į visus projektus. Šis projektas dar nėra techniškai baigtas. Siūlau neužkirsti kelio papildomų pinigų paieškai, bet jei jų negautume, šitą sprendimą reikia persvarstyti, įvertinti, ar krizė mus labai paveikė. Mūsų planuose yra ir mokyklų, ir viadukų statybos, tad reikia galvoti, ar tas bokštas bus pirmaeilis projektas“, – kalbėjo J. Simonavičiūtė.

S. Budinas išsakė nuomonę, jog Pilies bokštą reikia atkurti, nepaisant to, ar bus gautas finansavimas iš valstybės.

„Šis projektas numatytas mūsų strateginiuose planuose. Dabar atsirado galimybė kreiptis dėl finansavimo 2023 metais. Būkime nuoseklūs, juk to projekto niekas neišbraukė iš mūsų planų. Šis projektas yra svarbus Klaipėdos miestui. Piliavietė, jos atkūrimas yra labai svarbūs Klaipėdai, juk 2022 metais švęsime Klaipėdos 770 metų jubiliejų. Gerbkime savo istoriją. O atstatyti pastatai visur yra lankomi. Kažkada kažkas buvo labai nusiteikę prieš Valdovų rūmus, tačiau jie save pateisino. Reikia atgaivinti savo istoriją“, – tvirtino S. Budinas.

Arvydas Vaitkus teigė, jog Klaipėdos miestas yra pakankamai finansiškai stiprūs, tad gali atkurti Pilies bokštą.

„Tikrai turime projektų, kur galima sutaupyti ne vieną milijoną eurų. O bokštą reikia atstatyti. Be to, nukelkime į šoną politines ambicijas. Jei randame lėšų bokšto atstatymui, turime rasti pinigų ir sutvarkyti Balandžių bei centrinį Klaipėdos paštus“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Kiti politikai, pritariantys bokšto atkūrimui, vardijo, kad jį būtina atstatyti, nes Klaipėdai reikia daugiau traukos objektų, be to, atsiradęs bokštas padės atgaivinti senamiestį, nes generuos didesnius žmonių srautus.

26 miesto Tarybos nariai pritarė, jog būtų teikiama paraiška gauti finansavimą iš valstybės bokšto atkūrimui. Tačiau 19 politikų taip pat pritarė ir protokoliniam pavedimui, kad jei finansavimas nebūtų skirtas, reikėtų iš naujo įvertinti, ar tikslinga yra bokštą atkurti tik savivaldybės biudžeto lėšomis.

Politikai trečiadienį vykusiame miesto Tarybos posėdyje taip pat pritarė, jog Valstybės investicijų programai būtų pateikta ir paraiška gauti finansavimą Bendruomenės centro – bibliotekos pastato, esančio Molo g. 60, kapitaliniam remontui. Skaičiuojama, kad šiam projektui reikia 1 mln. eurų, pusę šios sumos ir tikimasi gauti iš valstybės.

Numatoma, kad Melnragės bibliotekos remontas turėtų prasidėti kitais metais, o baigtas 2022-aisiais.