Naujasis virusas SARS-CoV-2, vadinamasis COVID-19, sukeliantis netipišką pneumoniją, gali pakenti ir galvos smegenims, sutrikdyti nervų sistemos veiklą bei sukelti kitas komplikacijas.

Užsikrėtimas dažniausiai neapsiriboja tik viena kvėpavimo organų infekcija. Praktiniai tyrimai rodo, kad daugeliui pacientų virusas pažeidžia nervų sistemą. Kol kas neaišku, kokiu būdu virusas paveikia nervų ląsteles, tačiau mokslininkai neabejoja, jog tam tikras ryšys yra: laikinas skonio ir uoslės praradimas dar kovo mėnesį pripažinti specifiniais COVID-19 simptomais.

Be to, iš nosiaryklės virusas gali patekti tiesiai į galvos smegenis, o tai savo ruožtu gali sukelti daugybę komplikacijų, pajėgių sutrikdyti normalią bet kurio organo veiklą.

Nuo infekcijos pradžios praėjus keturiems mėnesiams, mokslininkams vis dar mažai kas žinoma apie ligą sukeliantį virusą SARS-CoV-2 ir jo poveikį organizmui. Bendras infekcijos vaizdas kuriamas iš mažų detalių, pagal šimtus moksliniuose žurnaluose spausdinamų straipsnių, kuriuose viso pasaulio gydytojai dalinasi koronaviruos gydymo patirtimi, rašo BBC.

pixbay.com iliustracija

Galimų COVID-19 simptomų sąrašas

Toliau plečiamas galimų COVID-19 simptomų sąrašas. Jų jau priskaičiuojama daugiau nei 10: šalčio krėtimas, raumenų skausmai, gerklės, galvos skausmas, drebulys, skonio ir uoslės praradimas, odos išbėrimai, kojų pirštų spalvos pokyčiai (mėlynos arba purpurinės spalvos), paraudusios akys, konjuktyvitas ir kt.

Tai toli gražu ne visi simptomai, kadangi virusas nuolat mutuoja ir atsiranda vis naujos jo atmainos. Taip pat verta žinoti, jog įtarti esant užsikrėtus koronavirusu galima tik tada, jei vienu metu pasireiškia keli simptomai. Jokiu būdu negalima pačiam sau diagnozuoti susirgimo, o esant pirmiems ligos požymiams, nedelsiant būtina kreiptis į gydytoją.

Kartu su simptomais plečiamas ir supratimas apie viruso galimybes paveikti kitus organus bei kokias ligas, be pneumonijos, jis gali sukelti.

Dažniausiai medikai pažymi nervų sistemos sutrikimus. Po vienu metu Prancūzijoje ir Kinijoje atliktų dviejų tyrimų padaryta išvada, jog vienokius ar kitokius neurologinius simptomus jaučia daugiau nei trečdalis užsikrėtusiųjų.

Tačiau iš esmės naujoji infekcija pasižymi kur kas didesniu įvairiapusiškumu ir individualiu veikimu. Sąraše COVID-19 sukeltų šalutinių ligų, su kuriomis medikai susidūrė praktikoje, yra ir virškinimo trakto ligos, ir širdies problemos, ir kraujo krešėjimo sutrikimai.

Bet ir nervų sistemą virusas gali paveikti labai skirtingai. Kalbama toli gražu ne tik apie laikiną juslių praradimą. Kaip šalutinis COVID -19 poveikis aprašyti keli encefalito atvejai, taip pat ir Guillain – Barre sindromas: paciento imuninė sistema ima atakuoti savo paties nervų ląsteles, kas sukelia raumenų susilpnėjimą, o sunkiais atvejais – ir paralyžių.

Susirūpinę amerikiečių medikai pranešė, jog vien tik Niujorke per dvi savaites tarp koronavirusu užsikrėtusių pacientų buvo užfiksuoti penki sunkaus insulto atvejai – beje, tarp sąlyginai jaunų (iki 50 metų) žmonių, kurie neturėjo kitų aiškiai išreikštų COVID -19 simptomų.

Be to, jiems kaip šalutinis efektas pasireiškė ir didžiųjų kraujagyslių trombai, kurie ir sukėlė galvos smegenų kraujotakos pažeidimus.

Tačiau visgi neurologiniai pažeidimai labiausiai būdingi sunkiems ligoniams. Tais atvejais tie simptomai išlieka net ir pasveikusiems pacientams.

Pusė infekuotųjų – be simptomų

Pažeisti nervų sistemos veiklą virusas gali ir netiesiogiai, labai suaktyvėjus imuninei sistemai (vadinamajai citokinų audrai), ir tiesiogiai. Tai paaiškėjo, atlikus mirusiųjų nuo COVID-19 skrodimus.

Viruso dalelės buvo aptiktos ir aukų galvos smegenyse. Keliama versija, jog ten infekcija patenka iš kvėpavimo takų per nosies uoslės receptorius.

Tai nėra koks nors unikalus naujojo koroviruso sugebėjimas. Analogišką smegenų infekciją gali sukelti ir kai kurie kiti virusai, pavyzdžiui, gripo ar tymų, tiesa, taip atsitinka gana retai.

Tačiau koronaviruso atveju situacija yra sudėtingesnė. Pirma, užsikrėtusiųjų skaičius jau viršijo 3 mln., vadinasi, net ir tie reti atvejai jau tampa gana apčiuopiamais. Antra, jei virusas visgi pateko į smegenis, tolimesnė infekcija beveik neišvengiama: smegenų ląstelių paviršius turi tuos pačius membranų receptorius ACE2, per kuriuos virusas lengvai patenka į vidų, sukeldamas uždegimą.

Tą patį receptorių turi ir vidines kraujagyslių sieneles dengiančios ląstelės. Todėl sunkiais atvejais virusas iš kvėpavimo organų patenka į bendrą kraujotakos sistemą. Todėl kas trečias, sergantis koronvirusine pneumonija, patiria trombozės pasireiškimus.

O su krauju virusas jau gali patekti į bet kuriuos organus, tarp jų – ir į smegenis.

Tačiau pagal paskutinius duomenis beveik pusė visų infekuotųjų COVID-19 neturi jokių išreikštų simptomų.

„Pavojinga“ kraujo grupė

Siekdami suprasti, kodėl vieniems žmonėms liga beveik visiškai nepasireiškia, o kitiems sukelia itin sunkias pasekmes, Didžiojoje Britanijoje ištyrė keletą tūkstančių identiškų dvynių porų. Pagal pirminius duomenis infekcijos sunkumas, jos simptomai, o galbūt ir tikimybė užsikrėsti gana stipriai priklauso nuo genetikos, tai yra nuo paveldimumo.

Ligos eiga priklauso ir nuo į organizmą patekusių virusų kiekio. Pavyzdžiui, parduotuvėje palietėte prekystalį, po to ranka perbraukėte per nosį, lūpas – užsikrėtėte. Bet šiuo atveju į organizmą greičiausiai pateko nedidelis virusų kiekis ir organizmas gali spėti paleisti imuniteto atsaką. O štai esant didelėms viruso apkrovoms (pvz, ligoninėse) susirgimas gali vystytis žaibiškai ir pasibaigti net mirtimi. Todėl pažeidžiamiausi šia prasme yra medicinos darbuotojai.

Be to, paaiškėjo, jog koronavirusas gali būti itin pavojingas žmonėms, turintiems II kraujo grupę.

Vaikų chirurgas, nusipelnęs Rusijos gydytojas Vladimir Kruglij teigia, jog tarp mirusiųjų daugiausia buvo turėjusių II kraujo grupę.

„Kinijoje tirta, ar švara ir žmogaus kraujo grupė susiję su sunkesne koronaviruso infekcijos forma. Buvo patvirtina, kad žmonės, turintys II kraujo grupę, yra labiau linkę užsikrėsti infekcija. Tokių daugiau buvo ir tarp mirusiųjų – beveik 40 proc.“, – agentūrai „Maskva“ sakė V. Kruglij.

Parengta pagal newsru.com.