Socialiniame tinkle „Facebook“ kai kurie klaipėdiečiai pradėjo dalintis Dangės skvero rekonstrukcijos darbų nuotraukomis ir svarstymais, kad „visi pamatai ir palikimas buvo sumaitioti buldozeriu“ neatlikus jokių archeologinių tyrimų.

Tačiau nuo kovo 2 d. objekte dirbanti archeologė Viktorija Ziabreva sako, jog tokie teiginiai neturi jokio pagrindo – nespecialistai pokariu sulygintus griuvėsius palaikė archeologinėmis vertybėmis.

„Kiekviename pjūvyje matosi arba raudonų plytų, arba senovinio grindinio, arba abiejų konstrukcijų išgriovimai ir perkasimai”, – rašo „Facebook” profilyje „Aitvars” patalpintos nuotraukos autorius. Archeologų teigimu – tai per karą sugriautų namų liekanos, išlygintos pokariu, formuojant būsimo skvero paviršių.

Skvero detaliųjų archeologinių tyrimų vadovas yra archeologas Mantas Daubaras. Į tyrimų grupę taipogi buvo įtraukta ir V. Ziabreva. Anot jos, šiuo metu detalieji archeologiniai tyrimai eina į pabaigą.

„Jų metu buvo fiksuoti penki mūrų fragmentai, priskiriami XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pirmos pusės laikotarpiui su to paties laikmečio radiniais – fajanso šukėmis, fabrikinių koklių fragmentais. Likę mūrai kartu su medinėmis konstrukcijomis, sprendžiant pagal rastą buitinę keramiką ir pagal tai, kad jie fiksuoti po baltu pustymų smėlio sluoksniu, yra priskirtini XVIII amžiui. Visi radiniai su tyrimų ataskaita bus pristatyti į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų“, – pasakojo archeologė.

Įspūdingiausias radinys – buvusio gynybinio įtvirtinimo liekanos. Viktorijos Ziabrevos nuotr.

Pasak V. Ziabrevos, ko gero, įspūdingiausias radinys buvo aptiktas kasant buitinių nuotekų trasą netoli Dangės upės ir Arkos paminklo – čia buvo fiksuoti galimai XVII a. skiriami ravelino krašto įtvirtinimai. Aplink rasta ir XVII a. skiriamos buitinės keramikos, koklių fragmentų.

„Visi darbai vykdomi pagal Kultūros paveldo departamento Mokslinės archeologinės komisijos aprobuotą projektą, laikantis Paveldo tvarkybos reglamento ir kitų normų, glaudžiai bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu, Klaipėdos miesto savivaldybe, Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi bei KPD vertinimo taryba. Objekte taipogi jau lankėsi ir architektė, atliksianti fiksuotų mūrų fragmentų architektūrinę analizę. Jokie mūrai nebuvo nugriauti savavališkai. Aptikti fragmentai stovi pirminėse savo radimvietėse ir laukia architektūrinio vertinimo, o inžinerinių tinklų klojimo darbai šioje vietoje sustabdyti“, – sakė archeologė.

Iš pastatų griuvenu pokaryje suformuotas sluoksnis. Viktorijos Ziabrevos nuotr.

Ji svarstė, kad žmones galėjo suklaidinti raudonų plytų griuvenų likučiai, kurie fiksuoti beveik kiekviename kastos trasos pjūvyje.

„Net viešai savivaldybės skelbiamoje informacijoje apie šį projektą yra skiltis „Tyrimai-Archeologija,Istorija ir triuksmo vertinimo ataskaita”, kur yra pilnai paaiškinama, jog šioje vietoje po karo bombardavimų buvo lyginamas paviršius, visos griuvenos sulyginamos, toliau įrengiamas parkas, pridėta vizualinė medžiaga. „Sensacingi” vaizdai sukelia problemą ten, kur jos nėra. Apmaudu, kad skelbiamos tokios melagingos žinios“, – sakė archeologė.

Skvero rekonstrukcijos darbus atlieka konkursą laimėjusi UAB „Plungės lagūna”. Ji, veikdama jungtinės veiklos pagrindu kartu su Latvijos kompanija AB „A. C. B.”, darbus įsipareigojo atlikti už 10,7 mln. eurų. Iš jų 3,5 mln. eurų atsieis krantinių rekonstrukcija.

Darbai turi būti atlikti per 18 mėnesių nuo statybvietės perdavimo, kuris įvyko sausį. Terminas gal būti pratęstas pusmečiui, jei keistųsi esminiai savivaldybės reikalavimai, dėl išskirtinių gamtinių sąlygų.

XVIII a. mūras. Viktorijos Ziabrevos nuotr.