Uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos vanduo“ skelbia, kad siekdama mažinti kvapus, pasitelkė dar vieną technologinę priemonę – į miesto nuotekų vamzdyną pilama cheminė medžiaga geležies chloridas (FeCl3).

Teigiama, kad nemalonius kvapus neutralizuojančio preparato įterpimas jau pradėtas pagrindinėje miesto nuotekų siurblinėje Senosios Smiltelės gatvėje. Cheminė medžiaga specialiu dozatoriumi nuolat lašinama į nuotekų srautą ir joms tekant vamzdynu vyksta cheminė reakcija: geležies chloridas neutralizuoja supuvusio kiaušinio kvapą primenantį sieros vandenilį.

Ši technologija pasirinkta remiantis užsienio vandentvarkos įmonių patirtimi bei pačios AB „Klaipėdos vanduo“ 2019-ųjų pabaigoje atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatais. Tęsiant bendrovės vykdomą kvapų mažinimo programą, netrukus geležies chloridą planuojama įterpti ir į Dumpių nuotekų valyklos dumblo susimaišymo talpą.

Tai bus jau trečioji iš 7 numatytų priemonių, kurias Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamas „Klaipėdos vanduo“ ketina įgyvendinti šiais metais.

Pasak specialistų, nuotekose susidarančių nemalonių kvapų intensyvumas susijęs su gamtinėmis sąlygomis – lauko oro temperatūra, iškrentančių kritulių kiekiu. Vasaros laikotarpiu, esant aukštai oro temperatūrai ir mažėjant nuotekų kiekiams, jose greitėja puvimo procesai.

„Kalbant apie kvapų kilmę, labai svarbus faktorius yra vartotojų įpročiai. Jei į kanalizaciją pilamos maisto ar kitos organinės atliekos, puvimo procesai gali prasidėti jau iš namo išeinančiame vamzdyne ir dėl to nemalonūs kvapais formuojasi miesto nuotekų tinkluose. Savo bendrovės padaliniuose kvapų mažinimo procesus mes galime valdyti ir tai darome, tačiau to, kas vyksta miesto gyvenamųjų namų, maitinimo ir kitų paslaugų teikimo vietų vamzdynuose, deja, ne“, – pranešime spaudai cituojamas „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas,

Skelbiama, jog per dešimtmetį Dumpių nuotekų valykloje iš atitekančio nuotekų srauto surenkamų atliekų kiekis išaugo daugiau negu dvigubai: nuo 130 iki 270 tonų per metus. Tai esą įrodo, kad vartotojai į kanalizaciją išmeta vis daugiau to, ko ten neturėtų būti – puvimą skatinančių atliekų.