Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti biodyzelino gamintoja UAB „Mestilla“ planuoja užsiimti nauja veikla – biodegalus išgauti ir iš panaudoto aliejaus.

Tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje (PAV), kurią parengė UAB „Sweco Lietuva”, rašoma, kad dėl tokios gamybos atsirasinatys kvapai neigiamo poveikio visuomenės sveikatai nesukels. Tačiau kai kurie visuomenininkai jau siūlo kurti iniciatyvinę grupę ir pristabdyti įmonės plėtrą, „kol nesusitvarkys nuolatinės smarvės sklaidos”.

„Mestilla” nori per metus perdirbti iki 60 tūkst. tonų panaudoto aliejaus, iš jo pagaminant iki 40 tūkst. tonų biodyzelino.

„Mestilla“ gamybą Klaipėdos LEZ pradėjo 2007 m. – gamykloje perdirbdama aliejininius augalus gamina riebalų rūgščių metilo esterį (RRME), populiarai vadinamą biodyzelinu. Kasmet gamykloje pagaminama daugiau nei 100 000 t biodyzelino ir daugiau nei 120 000 t baltyminių pašarų priedų – rapsų išspaudų.

Dabar įmonė planuoja užsiimti nauja veiklos rūšimi – panaudoto augalinio aliejaus perdirbimu ir iš jo gaminti RRME (biodyzeliną). Dėl to planuojama esamos gamyklos rytinėje dalyje pastatyti panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo technologinę liniją, kuri leistų per metus perdirbti iki 60 tūkst. tonų tokio aliejaus, iš jo pagaminant iki 40 tūkst. tonų RRME. Liniją sudarytų ir naujos talpyklos žaliavoms bei pagamintam RRME.

Artimiausias gyvenamasis namas nuo gamyklos yra Lypkių g. 69. Jis nutolęs 380 m. Klaipėdos pietinis gyvenamasis rajonas yra už 770 m.

„Esamų oro teršalų valymo (nukenksminimo) įrenginių parametrai dėl PŪV nesikeičia. PŪV riebalų paruošimo metu ir panaudoto aliejaus talpyklų ūkyje susidarę teršalai (lakūs organiniai junginiai) bus nukreipiami išvalymui į projektuojamą biofiltrą. Atsižvelgiant į tai, kad atlikus išmetamų aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimą ribinių aplinkos oro užterštumo verčių viršijimo nenustatyta, aplinkos oro taršos mažinimo priemonės esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms nenumatomos. Riebalų paruošimo metu ir panaudoto aliejaus talpyklų ūkyje susidaręs dujų srautas su kvapais bus nukreipiamas išvalymui į projektuojamą biofiltrą. Biofiltro kvapų sulaikymo efektyvumas 95 %, kvapų koncentracija po valymo 1000 OUE/Nm3  nustatyta, kad PŪV sukeliami kvapai neviršys Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ reglamentuojamų kvapo koncentracijos ribinių verčių (8 OUE/m3; nuo 2024 m. sausio 1 d. – 5 OUE/m3). <…> Neigiamas poveikis visuomenės sveikatai nenumatomas”, – rašoma PAV.

Investicinis projektas yra suskirstytas į tris etapus. Pirmąjį su su 20 talpykų numatoma įgyvendinti jau šiemet. III etapą, kai jau būtų 32 talpyklos, planuojama užbaigti 2024 metais. Bendra investicijos suma siektų apie 17 mln. eurų.

PAV rašoma, kad po I projekto etapo kasdien į gamyklą važiuotų apie 35 sunkiasvorės transporto priemonės, įgyvendinus II ir III etapus – apie 41 vilkiką.

Tokie gamyklos plėtros planai žavi ne visus.

„Siūlau kurti iniciatyvinę grupę ir, išstudijavus paraišką, teikti pastabas ir pristabdyti įmonės plėtrą, kol nesusitvarkys nuolatinės smarvės sklaidos. Kiekvienas klaipėdietis turi įsisąmoninti, jog trys ar keturi aktyvistai neturi fiziškai laiko, jėgų ir finansų dirbti už visus. Niekas kitas, tik Jūs patys privalote rūpintis savo aplinka”, – socialinio tinklo „Facebook” paskyroje „Pietinė Klaipėda smirda” ragino visuomenininkė Raimonda Zaborė.

Su visu „Mestillos” planuojamos veiklos PAV galima susipažinti čia. 

INFORMACIJA

Viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita vyks tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos būdu birželio 10 d., 15 val. Prisijungimo nuoroda bus paskelbta čia.