Pirmadienį per šalį praslinkus kontrastingam šaltajam atmosferos frontui, oras pirmiausia atvėso pajūry, o iki vakaro atšalo ir didžiojoje šalies dalyje.

Antradienį iš šiaurės vakarų ir toliau plūs šaltas oras, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Antradienio naktį dar daug kur palis, o pietrytinėje šalies pusėje lietus gali pereiti į šlapdribą ir net sniegą. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, vietomis gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra nuo 0 iki 4 laipsnių šilumos, kai kur šalnos iki 1 laipsnio šalčio. Dieną daug kur lankysis trumpi krituliai, daugiausia lietus, tačiau pajūry lietaus nebelaukiama, nors dieną čia tesušils iki 10 laipsnių.

Trečiadienio naktį daugiausia vakariniuose, dieną daugelyje rajonų trumpi krituliai, vyraus lietus. Vėjas naktį pietų, pietvakarių, dieną vakarų, 8–13 m/s, naktį pajūryje, dieną daug kur gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį 1–6, dieną – vos apie 9 laipsnius šilumos.

Ketvirtadienį ir penktadienį Klaipėdoje lietaus nenumatoma, bus saulėta, bet vėsoka. Vėjas vakarų, 8–13 m/s, naktį kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai, dieną – apie 9–12 laipsnių šilumos.

Savaitgalį pajūry lietaus irgi neprognozuojama, vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 1–5 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos, dieną vyraus apie 12 laipsnių šiluma.

LHMT duomenimis, trumpalaikiai šios savaitės lietūs vargu ar apsaugos šalį nuo galimos sausros. Kaip ir pernai, taip ir šiais metais pavasarį vystosi ankstyvoji sausra, kuri formuojasi esant kritulių stygiui vegetacijos pradžioje. Nuo kovo trečio dešimtadienio šalyje stebimas kritulių stygius.Paveiksle pavaizduota, kokia kritulių normos (SKN) dalis iškrito balandžio mėn.

„Mažiausiai kritulių balandį sulaukė pietvakarinė Lietuvos dalis (iki 10 %), todėl čia formuojasi meteorologinė sausra. Jei gegužės mėn. 1 dešimtadienį kritulių taip pat sulauksime nedaug – meteorologinė sausra apims didesnę teritoriją. Jei ir 2 dešimtadienį – galime tikėtis ir stichinės sausros susiformavimo“, – LHMT  tinklapyje cituojama klimatologė Viktorija Mačiulytė.

Jos teigimu, 2019 ir  2020 m. pavasarį kritulių stygiaus poveikį dar pastiprina žiemos metu nesusiformavusi sniego danga. Sniegas pavasarį atlieka papildomą funkciją – žiemos metu akumuliuotas kritulių kiekis ištirpdamas prisotina dirvožemį ir gruntinius vandenis bei suformuoja hidrologinį potvynį. 2018/2019 m. žiema pasižymėjo nedidele sniego danga, kuri ištirpo dar iki vasario vidurio, o 2019/2020 m. žiema – pirma per istoriją, kai nesusidarė pastovi sniego danga ilgiau nei kelias dienas. Toliau tęsiantis kritulių stygiui, galima sulaukti ir hidrologinės sausros.