Susisiekimo ministerija vidaus audito metu įvertino AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomus geležinkelio elektrifikavimo projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis. Nustatyta, kad trijų projektų įgyvendinimas ruože Vilnius–Klaipėda (Draugystės stotis) atsilieka nuo terminų, yra rizika jų laiku neįgyvendinti ir nepanaudoti ES investicijų.

ES finansuojamų valstybės projektų sąraše geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės stotis) elektrifikavimui numatyti trys projektai, apimantys Vilniaus geležinkelio mazgą bei ruožus Kaišiadorys–Radviliškis ir Radviliškis–Klaipėda, pastarieji du sujungti į vieną projektą.

Palmiros Mart nuotr.

Audito metu nustatyta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ už 0,6 mln. eurų įsigijo Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektavimo paslaugas, tačiau vėliau priėmusi sprendimą sujungti visų trijų projektų pirkimus, šio ruožo projektavimo paslaugas nupirko iš naujo.

„Nustatyta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ strigo su paprastesniu projektu „Ruožo Kena–N. Vilnia elektrifikavimas“, tačiau kitiems trims projektams ruože Vilnius–Klaipėda (Draugystės stotis) pasirinko dar sudėtingesnį būdą – skelbiamas derybas, sujungiant visų šių projektų projektavimo paslaugas ir rangos darbus. Šis būdas pailgino elektrifikavimo projektų viešųjų pirkimų procedūras nuo 6 mėn. iki 2 metų ir neužtikrino pakankamos konkurencijos”, – teigiama Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime.

Audito išvados pažymi, kad dėl riboto laiko ES projektams įgyvendinti „Lietuvos geležinkeliai“ projektavimo paslaugas ir rangos darbus įsigijo brangiau nei planuota iš abejotinos reputacijos Ispanijos ūkio subjekto. Jo atžvilgiu Ispanijoje vykdomas ikiteisminis tyrimas ir priimtas Ispanijos Nacionalinės rinkos ir konkurencijos komisijos sprendimas dėl kartelinių susitarimų, kuris, apskundus teismui, dar neįsiteisėjo, todėl auditoriai įžvelgia papildomą riziką dėl sutarties tinkamo ir savalaikio vykdymo.

„Pirkimo objekto sustambinimas, pirkimo dokumentuose nustatyti itin aukšti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir griežtesnės sutarties sąlygos užkirto kelią daugeliui tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonių dalyvauti pirkime. Derybų metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutarties sąlygose atliko apie 60 supaprastinimo pakeitimų, kurie turėjo sumažinti dalyvių pasiūlymų kainą, tačiau po derybų laimėtojo galutinio pasiūlymo vertė, lyginant su pirminiu pasiūlymu, padidėjo 40 mln. eurų”, – skelbia ministerija.

Teigiama, kad vidaus audito metu „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė vidaus auditą atliekantiems specialistams visų dalyvių ir laimėtojo paraiškų ir pasiūlymų, todėl jie negalėjo pasisakyti dėl pirkimo kainos padidėjimo, pirkimo rezultatų ir laimėtojo pasirinkimo tinkamumo.

Geležinkelio elektrifikavimo projektų vidaus audito ataskaita pateikta susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Ekonomikos komitetui, dėl nuomonės pateikimo – Viešųjų pirkimų tarnybai, Konkurencijos tarybai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai. Dėl nustatytų faktų įvertinimo ši ataskaita taip pat pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Generalinei prokuratūrai.

Susisiekimo ministerija kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą su prašymu įvertinti vidaus audito ataskaitoje nurodytas reikšmingas aplinkybes ir faktus.