P0

Miestas, Svarbu

Istoriniams Klaipėdos pastatams – daugiau dėmesio ir pinigų (5)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-05-14


Klaipėdoje esantys istoriniai pastatai turėtų būti tvarkomi sparčiau. Uostamiesčio politikai laimina tvarką, jog į savivaldybės paramą galėtų pretenduoti daugiau istorinių pastatų valdytojų. Be to, norima padidinti ir tokiai paramai skiriamą sumą.

Didelė dalis savivaldybės paramos atiteko sutvarkyti Dujų fabriką. Martyno Vainoriaus nuotr.
Žvilgsnis į Smiltynę

Jau trijuose miesto tarybos komitetuose buvo svarstomi Saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos aprašo pakeitimai. Anot Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, pakoreguoti tvarką reikia, kad būtų platesnės ir sklandesnės galimybės tvarkyti paveldo objektus, pasinaudojant savivaldybės parama.

V. Juška akcentavo, jog nauja bus tai, kad papildomi balai, parenkant objektus, kuriems skiriamas finansavimas, bus skiriami, jei bus tvarkomi daugiabučiai pastatai.

„Papildomi balai bus skiriami ir už tai, jei tvarkomo pastato estetinė būklė yra prasta, jei itin bloga yra atraminių konstrukcijų būklė. Tvarkoje bus atkreiptas dėmesys ir į sakralinio paveldo tvarkymą. Klaipėda per karą neteko beveik visų bažnyčių, todėl aktualu tai, kad numatoma galimybė finansuoti sakralinio paveldo taikomuosius tyrimus. Tai ypač aktualu, siekiant tvarkyti ar atkurti miesto sakralinius objektus, taip pat ir Šv. Jono bažnyčią. Numatomas finansavimo intensyvumas iki 100 proc., o dydis – iki 30 tūkst. eurų“, – kalbėjo V. Juška.

Jo teigimu, naujuoju tvarkos aprašu išplečiamas sąrašas objektų, kurie gali pretenduoti į paramą. Tvarkos aprašo nuostatai bus taikomi ir Smiltynei bei Klaipėdos senamiesčio ir istorinės miesto dalies, vadinamos Naujamiesčiu apsaugos zonoms.

„Smiltynėje reikia tvarkyti istorines vilas, aišku, kurhauzą. Gal parama paskatins savininkus tvarkyti savo objektus. Ypač tikimės, kad pajudės kurhauzo reikalai, nes jo būklė yra prasta. Tvarkomų pastatų teritorija išplečiama, nes esam gavę ir gyventojų prašymų. Pavyzdžiui, gyventojai nori sutvarkyti buvusią Luizės vaistinę, esančią Minijos g. 1, tačiau šiam objektui iki šiol negalėjome skirti paramos, nes jis yra periferijoje, o ne senamiestyje“, – aiškino V. Juška.

Rezervavo beveik visą sumą

Jis nurodė, jog pateikus tvarką, pagal kurią skiriama parama tvarkomiems paveldo objektams, potencialiai gauti finansavimą papildomai galėtų 39 objektai, o bendras jų skaičius išaugtų iki 278.

V. Juška teigė, jog Klaipėdos savivaldybė paramą tvarkomiems paveldo objektams dalija jau trečius metus. Pirmaisiais metais paramos suma buvo 100 tūkst. eurų ir visa ji buvo skirta Dujų fabriko restauravimui. Antraisiais paramos metais buvo išdalyta 127 tūkst. eurų, kurių didžioji dalis taip pat atiteko Dujų fabrikui, o dar buvo finansuotas ir pastato, esančio S. Šimkaus g. 6, sutvarkymas.

„Šiemet turime 200 tūkst. eurų, sulaukėme 11 paraiškų, iš jų 9 buvo be klaidų, todėl buvo nagrinėtos. 6 objektams buvo skirta parama, jau pasirašyti ketinimų protokolai, darbai šiemet turi būti įvykdyti. Šiemet buvome sulaukė paraiškų už 314 tūkst. eurų. Daugelis projektų yra tvarkoma etapais, tad kitiems metams jau yra rezervuota 150 tūkst. eurų tolimesniems darbams ir liks tik 50 tūkst. eurų naujiems objektams. Tad matyčiau, jog tikrai yra poreikis papildomai skirti 100 tūkst. eurų kitiems metams“, – skaičius vardijo V. Juška.

Gynė senamiestį

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams užkliuvo tai, jog vertinant objektus, kuriems skiriama parama, atsižvelgiama į tai, kur jie yra, ir pirmenybė teikiama senamiesčiui. Politikai siūlė atsisakyti zonavimo principo. Tačiau V. Juška aktyviai gynė savo poziciją.

„Negalime miesto traktuoti kaip vientiso ir plokščio objekto, nes taip nėra. Klaipėdos senamiestis yra istorinis miesto centras, vietovė, saugoma valstybės, tad mes sutvarkome ne tik konkretų objektą, bet ir patį senamiestį. Tikrai nesutikčiau, kad periferijoje esantys paveldo objektai gali būti tokios pat svarbos kaip pastatų grupė senamiestyje. Ir miesto pakraštyje esančų objektų savininkai gali dalyvauti programoje. Gal tiems objektams daugiau balų bus skiriama, jei pastato būklė yra avarinė“, – aiškino V. Juška.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Ir Miesto plėtros ir strateginio planavimo, ir Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai siūlė bei iškart pritarė, jog kitais metais paveldo objektams sutvarkyti būtų skirta ne 200, o 300 tūkst. eurų. „Ši programa realiai keičia mūsų miestą į gerąją pusę. Ir sumos, skirtos tvarkyti paveldo objektus, tikrai nėra tokios didelės. Ta papildoma 100 tūkst. eurų suma tikrai padėtų mūsų miestui gražėti“, – kalbėjo Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narė Nika Puteikienė.


2020-05-14

5 komentarai “Istoriniams Klaipėdos pastatams – daugiau dėmesio ir pinigų”

  1. Mes visokių pseudo vizijų kūrimui negailime gerokai solidesnių sumų, o tai, kas būtina miestui, vos vos iškrapštome ašarėles. Kiek tenka stebėti savivaldybės posėdžius per jutubą(stebėjau ir šį), tai tos Simonavičiūtės per patrankos šūvį negalima prileisti prie miesto tvarkymo reikalų. Apgailėtina ciocė, tiek ilgai svarbi ponia mieste išlikusį. Rezultatas akivaizdus. Priminsiu, Kaunas fasadų tvarkymui šįmet skiria 800 000, Klaipėda-200 000 eurų.

    • Sveiki. Šiek tiek aritmetikos. Kaunas turi apie 800 statinių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą. Klaipėda – apie 330. Realiai kiek mažiau, nes statistiką iškreipia įrašai dėl kompleksų (kompleksas – “virtuali” sąvoka). Tam, kad pavyti Kauno miesto finansavimo intensyvumą, Klaipėdai reikia padidinti skiriamą sumą iki 300 000 eurų. Manau, taip ir bus (jei ekonomika nesmuks dėl koronos). Kaunas irgi ne nuo milijono pradėjo. Kitas svarbus akcentas – neužtenka vien tik numatyti finansavimą. Reikia, kad savininkai norėtų ir galėtų prisidėti prie pastatų tvarkybos. Tam reikia pastangų. Iš patirties pasakysiu – tai sunkiausias finansavimo proceso momentas.

  2. Piktam komentatoriui. Augustinas Jankevičius ( fondas AUGUSTUS) įsigijo buvusį dujų fabrikėlį ir investuoja savo asmenines lėšas. Savivaldybė padengia tik labai menką jų dalį. Todėl darbai juda ne taip spėriai kaip norisi. O svajonę jis turi padaryti miestui istorinių automobilių muziejų. Gal net ir dirbtuvėles su auksinių rankų meistrelių. Galėsi ateiti, susipažinti, pasitarti. Dar norėtų ir jaunimą šiame muziejuje šio amato mokyti ir daug kitų gražių dalykų ten svajojama, bet nežinau ar galiu paslaptis visas išduoti. https://www.facebook.com/752298468141571/posts/1393549474016464/

  3. Ir kas tie laimingieji kurie tą paramą gaus? Privatus dujų fabriko savininkas jau bemaž 200 000 € gavęs, smiltynės kurhauzas irgi privatus, viešbutuką įkurs už valdiškus pinigius!! …o dar kažkas rezervavosi 150000€, …. o jei jie gavę paramą taip nieko ir nepadarys!!….kitiem gi geriaisiu atveju trupiniai nubyrės.

  4. Buvę policijos pastatas, Baltijos kino teatro, komendantūros, aibė apleistų, griūvančių pastatų, bet kai kuriems nevykėliams bokšto reik.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt