Dažnas prisimename, kaip pervažiavę tiltą per Dangę ir pradėjus kilti į Tauralaukį, dešinėje kelio pusės pakelėje mus pasitikdavo šimtamečių ąžuolų vora. Su šiuo giliai atmintin įsirėžusiu Klaipėdos priemiesčio kraštovaizdžiu pirmiausia ir siejamas Tauralaukis.
Tačiau istorinės dvarvietės ąžuolų artimiausiu metu galime neišvysti. Įgyvendinamas planas sunaikinti miesto kultūros istorijai svarbų vietovaizdį.
Egidijaus Bacevičiaus nuotr.
Atsiras siaurėjimų platėjimų kliuvinių ruožas
Tiesiant Tauralaukio ir Klaipėdos gatvių kryžkelę numatyta išpjauti šalikelės ąžuolus. Teigiama, jie trukdys kelio eismui ir numatytam įrengti aplinkinių teritorijų rajonų lietaus vandenų surinkimo vamzdynui.
Apie pertvarkas visuomenei pranešta ženkliai pavėluotai.
Išskirtinėje Dangės slėnio aplinkoje lengvai gautomis lėšomis daromos esminės pertvarkos atsiduoda nekūrybiškumu ir sustabarėjusiu požiūriu į miesto pakraščių plėtrą, sudarko istoriškai susiklosčiusį vietos vaizdą.
Kryžkelė nepašalins atviroje nuokalnėje gatvių „susiaurėjimo (butelio kaklelio efekto): ant kalno platus kelias ir automobilių aikštelė, ties nuokalne Klaipėdos gatvės susiaurėjimas (dvarvietė ir gyvenamieji namai), žemiau – planuojama sankryža ir vėl siaura atkarpa į tiltą.
Įrengus tokią sankryžą, kokia suplanuota dabar, kalno papėdėje neišvengiamai susidarys eismo trikdžiai.
Manoma, kad kelių kilpų eismas išspręstų daugelį klausimų, pavyktų išsaugoti išskirtinį kraštovaizdį ir jų vertybę – ąžuolus.
Tauralaukio dvarvietės medžiai senoliai
Gegužės 16 dieną medžiai išmatuoti, atliktas bendras jų dendrologinis įvertinimas. Trylika paprastųjų ąžuolų pagal jų išorę yra 80–250 (320) metų amžiaus, išaugę kas 8-10 metrai, šaknynas, kamienai ir lajos gerai išsivystę. Medžiai pasiekę fizinę brandą, žievė sveika, ryškus rūšiai būdingas raukšlėtumas. Medžiai žydi ir brandina giles. Pražydo jie ir šį pavasarį.
Trijų medžių viršūnių po dvi tris šakas nudžiuvę. Ketvirto ąžuolo pažemėje nuo gatvės pusės yra žymūs sniego valytuvo ar žoliapjovės nubrozdinimai.
Bendrai vertinant medžių būklė gera. Tarp brandžių medžių pasodinti du (apie 45-50) metų amžiaus ąžuolai ir dvi mažalapės liepos (25-40 metų amžiaus).
Kairiojoje gatvės pusėje, palei dvarvietės kiemą auga 180 ir 280 metų amžiaus mažalapės liepos, paprastasis kaštonas (110 metų) ir 45-50 metų amžiaus vinkšna.
Kelių šimtų metų paveldas
Kairiajame Dangės krante per šiandieninio Mažojo Tauralaukio dvaro valdas jau XV a. ėjo pagrindinis kelias į Žemaitiją. 1648 m. dvarelių savininkas buvo Hansas Baumgartenas, jis gi miško prižiūrėtojas ir Memelio teismo narys.
1698 metais šį ir netoliese buvusį H. von Huelso dvarelį įsigijo Gerhardtas von Rönne, Gargždų dvaro savininkų giminės pirmtakas.
XVIII a. dvareliai minimi jau kaip Mažojo Tauralaukio valdos ir puoselėti karta iš kartos perduodami savininkų ir jų giminių atstovų.
Šiandieninis prieš dvejus metus atnaujintas dvaro pastatas statytas XIX a. pabaigoje, tačiau sienose ir aplinkiniuose želdynuose sugulę daugelio istorinių sluoksnių palikimas.
Istorinio miesto erdvių žymenys
Tauralaukio dvarvietė ir aplinkiniai želdynai išskirtinis upės slėnio gamtos, XIX a. pradžioje sodintų želdynų ir miesto kultūros istorijos darinys. Antro tokio išbaigto kraštovaizdžio Lietuvoje mažai kur aptiksime. Tik reik mokėti juos pastebėti ir deramai įvertinti ir branginti.
Savaiminiai ąžuolai yra Vakarų Lietuvos Dangės slėnio (Baltijos ledyno pakraštinių moreninių kalvų) miškų, pajūrio lygumos ąžuolynų liekana. Sodintieji ąžuolai senoliai yra dalis istorinio dvarvietės ir kelio į Memelį bei artimiausių priemiesčių ir pagrindinių gatvių ąžuolų tinklo dalis.
Ąžuolai ženklino miesto vartus, pagrindines gatvių ašis ir dvarvietes.
XVII-XIX a. gyvieji žymenys ryškus mieste, dalis jų nustelbti naujųjų gyvenamųjų rajonų statinių. Ryškiausi istorinio kraštovaizdžio dėmenys yra Klaipėdo miesto Herkaus Manto, Kūlių vartų ir Budsargių gatvėse. Kita ąžuolais ženklinta ašis nusidriekusi Minijos gatvėje iki Smeltės gyvenamojo rajono, ji taip pat ženklinta medžių senolių mažalapės liepos, paprastųjų uosių ir paprastų kaštonų.
Mažojo Tauralaukio dvarvietės apylinkių želdynai yra seniausias parkas Klaipėdoje, atvaizduotas 1613, 1757 ir 1910 metų žemėlapiuose.
Ištisa Memelio pramoginio ir pažintinio gyvenimo veikla buvo susijusi su istorinio Tauralaukio gamtine aplinka.
Puoselėtas Karališkosios šeimos atminimas
Tauralaukis Memelio krašto ir Rytprūsių kultūros istorijoje išskiriamas pirmiausia kaip ypatinga miestiečių atida atminimų ženklų gausa Prūsijos karalių šeimai ir jos lankymuisi ir gyvenimui 1807 metais. Su šiais vardais siejamos Dangės upės slėnio gamtinių vertybių pažinimas.
Karališkosios giminės atstovų atminimo ženklai Tauralaukyje buvo karalienės Luizės/ Karalių ąžuolas, sunaikintas atminimo akmuo, karališkosios šeimos ir dvaro pasivaikščiojimų takai ir pramogų vietos, gretimais esantis Velnio akmuo ir upės slėnio šimtametis ąžuolynas.
Krašto kultūrinis ir gamtos paminklai išsaugoti ir puoselėti kaip ypatingi krašto praeities žymenys, naudojami miesto gyventojų kasdienai ir kaip gerbuviui ir įkvėpimo šaltinis.
Praradęs Tauralaukio ąžuolynų vientisumą seniausias Lietuvos miestas nustos karališkosios miesto istorijos praeities ir dalelės želdynų apsaugos istorijos liekanų.
Išskirtinė galimybė kūrybinei raiškai
Atvira Dangės slėnio erdvė, pakankamas lėšų kiekis istoriniame kraštovaizdyje atveria galimybes įgyvendinti kūrybingus, išskirtinę aplinką tausojančius sprendinius. Gaila, kad iki šiol universitetinis miestas neišsiugdė miestą mylinčių ir kūrybingai ir dėmesingai aplinką kuriančių kraštotvarkos ir miesto planavimo žinovų, į kurių balsą įsiklausytų Klaipėdos miesto savivaldybės bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, kelių projektavimo tarnybos atstovai.
Dangės upės slėnis ir kelias į Tauralaukį yra galimybė įgyvendinti kūrybiniam sumanymui, ir visa tai už tas pačias Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas tiesti keliams ir gerinti jų būklę. Nesunkiai galima išsaugoti istorinius ąžuolus, nutiesti saugią kryžkelę, lietaus vandenų nuotekio vamzdyną, atskiromis kilpomis perskirti automobilių juostą nuo dviračių tako.
Esamoje erdvėje išsitektų poilsio ir vietos apžiūros aikštelę, atšakos į Dangės slėnio parką ir priešingoje gatvės pusėje į prekybos centrą.
Išsaugotas Rykantų Viktoro Bergo ąžuolas
Lietuvoje turime kelis ąžuolų išgelbėjimo pavyzdžius.
Primintinas įvykis iš Lietuvos gamtosaugos praeities 1965-1970 m. tiesiant kelio A1 Vilnius–Kaunas atkarpą (1988 m. baigta tiesti kelio dalis į Klaipėdą) skiriamojoje juostoje ties 22-uoju kilometru augo paprastasis ąžuolas. Pagal projektą medį reikėjo pašalinti– respublikinės ir sąjunginės svarbos kelias. 1971 m. kreiptasi į gamtosaugos komiteto pirmininką Viktorą Bergą (1906-1983), skirta nemažai pastangų medžiui išsaugoti. Medžiu paskelbtas gamtos paminklu, padaryta apsauginė juosta šaknims, o 1987 m. medis paskelbtas respublikinės reikšmės Gamtos paminklu.
Ne visi važiuojantieji žino, kad išskirtinis ąžuolas (200 metų amžiaus) vadinamas Rykantų arba gamtosaugininko V. Bergo ąžuolu.
Prano Lideikio gatvės „želdynų salos“
Kitas pavyzdys iš Klaipėdos. 1985 metais buvo tvarkoma Prano Lideikio gatvės kryžkelių ir aplinkinių apvažiavimo juostų tinklas.
Naujai įrengtame greitkelyje žaliosiose salelėse buvo pasodintos šiandien jau 40 metų amžiaus išlakios paprastosios pušys ir mažalapės liepos. Pastebėtina, eismas čia didesnis nei į Tauralaukį, pagrindinis kelias į Melnragę, Palangą ir Kretingą.
Tauralaukio ąžuolus nekartą pavyko išgelbėti ankstesnių kelio pertvarkų metu. Išskirti į salelę jie pasiekė brandą. Gretimais pavyko išsaugoti prie „Norfos” esantį ąžuolą senolį ir jo aplinką.
Nematau kliūčių, kad vykdant numatytas kelio pertvarkas, atlikus nedideles pataisas projekte, būtų galima išsaugoti ąžuolus ir nesunaikinti vertingo istorinės ir gamtinės aplinkos kraštovaizdžio.
INFORMACIJA
Tauralaukio pakelės medžių (ąžuolų, liepų, kaštonų) matavimai [2020 05 16, Tauralaukis, Klaipėdos gatvė 2-5, medžiai matuoti einant iš apačios į pakalnės viršų). Matavimus atliko Liudvika Kuzminčiūtė ir Egidijus Bacevičius]
1. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 224 cm, viršūnė trys postorės šakos apdžiuvusios, vertinant išorę – apie 120 (150) metų amžiaus;
2. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 180 cm, būklė gera, viršūnėje dvi postorės šakos apdžiuvę. Vertinant išorę amžius 120 (150) metų.
3. Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 114 cm, būklė gera, laja nustelbta, Vertinant išorę medis 40 metų amžiaus.
4. Paprastasis ąžuolas kamieno apimtis (h 140 ) 214 cm, būklė puiki, vertinant išorę amžius 120 (150) metų; Pažemės žievėje sniego valytuvo pažaida (nuobrozda).
5. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 256 cm, būklė puiki, vertinant išorę amžius 250 (280 (300) metų.
6. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 156 cm, būklė puiki, vertinant išorę amžius 100-120 (120) metų.
7. Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 73 cm, nustelbta. Gera. Amžius 25 metai.
8. Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 85 cm, nustelbta, gera. Amžius 30 metų.
9. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 133 cm, būklė puiki, vertinant išorę amžius 75-80 m.
10. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 183 cm, viršūnė 2 šakos padžiuvę, vertinant išorę amžius 185 (200) metų.
11 Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 128 cm, nudžiuvęs, vertinant išorę amžius 85 metai.
12. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 205 cm, būklė gera, vertinant išorę amžius 180 (190 (300) metų.
13. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 200 cm, būklė puiki, vertinant išorę amžius 180 (190) metų.
14. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 220 cm, būklė puiki, vertinant išorę amžius 185 (190-300(?) metų.
15. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 145 cm, būklė gera, amžius vertinant išorę 85 metai.
16. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 184 cm, būklė patenkinama, amžius vertinant išorę 175 (180) metų.
17. Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 190 cm, viršūnė nudžiuvusi. Amžius vertinant išorę 80 (90) metų.
18. Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 92 cm, nors nustelbta, pavargusi, bet būklė gera. Amžius vertinant išorę 35 (40) metų.
19. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 210 cm, būklė gera, amžius vertinant išorę 180 (190) metų.
Kitoje tos pačios Klaipėdos gatvės pusėje:
20. Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 340 (327), gumbuotas stiebas, būklė gera, amžius vertinant išorę apie 180 (200) metų.
21 Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 232 cm, būklė gera, amžius vertinant medžio išorę apie 100-120 metų.
22. Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 130 cm (vienas iš trijų pirminio kamieno (augimo židinių), išaugų, atskiras stiebas 75 (80) metų; visas medis (pirminis kamienas (trys stiebai) vertinant išorę apie 120 (150) metų.
23. Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 180 cm, būklė gera, amžius vertinant medžio išorę apie 90-120 metų. Klaipėdos gatvė 5.
24. Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 169 cm, būklė gera, amžius vertinant išorę 90-120 metų.
25. Mažalapė liepa, kamieno apimtis (h 140 ) 187, būklė gera, amžius vertinant medžio išorę 180-190 metų.
26. Paprastoji vinkšna. Kamieno apimtis (h 140 ) 124 cm, būklė gera, amžius vertinant medžio išorę 60-75 metų.
27. Paprastasis ąžuolas, kamieno apimtis (h 140 ) 143 cm, būklė gera, amžius vertinant išorę 120 metų.
28. Paprastasis kaštonas, 214 cm, būklė gera, amžius vertinant išorę 90-110 metų. (Peri paukštukas, Liudvikos Kuzminčiūtės pastaba:).
29. Paprastasis ąžuolas [Tauralaukio 2, prie „Norfos”]. Bendra kamieno apimtis ( h1- 0,9 cm )– 314 cm; Atsišakojimai (h 2-140 cm aukštyje ): 1) kamienas 206 cm ir 2) kamienas 202 cm. Būklė gera (smarkiai apgenėtos pagrindins lajos šakos, iki pat žievės, žaizdos užsitraukę sukamštėjusiais randais). Vertinant išorę medžio amžius 280-300 (320) metų. Medžio augimo aikštelė aptverta betono tvorele, padengta žvirgždu ir juodais baltais akmenėliais).
202-230 300 cm kamieno apimties sveikų paprastųjų ąžuolų yra giliau miške 15 vnt. (dviračių takas palei Dangės kairįjį krantą) ir gyvenamame rajone Tauralaukio gatvėje (trys įspūdingos kamieno ir lajos medžiai). Privačios valdos.
Tikrai skaudu skaityti kad norima tokią gražiai ir istorinė vieta sunaikinti ir palikti dar viena plynę ir platesnį kelią. Negalima naikinti mieste tiek žalumos, gamta gerina gyvenimo kokybę, išskiria deguonį, duoda šešėlį (taip mušant temperatūra per karščius), atpalaiduoja be žvelgiant ir pan.
Projektai turėtų orientuotis ne tik į vairuotojo gerovę tam pravažiavome momentui bet ir aplinkos naudai bei grožiui.
Jeigu miesto kursas yra kokybiška aplinka ir sveiki gyventojai, tai bet kurio infrastruktūrinio projekto tikslas turi būti SVEIKA ir KOKYBIŠKA aplinka. Vadinasi į prpjektavimo sąlygas turi būti įtrauktas punktas „išsaugoti esamus patenkinamos ir geros būklės želdinius, apsaugant jų šaknis”.
Tai kad apskritai pasirodo tokie brokuoti projektai, kurie naikina prielaidas gyventojų sveikatai rodo prastą projektų užsakovų ir projektuotojų pasirengimą.
Gal dar galima ką nors padaryti, kad istorija nebūtų sunaikinta. Kur tarybos nario Taraškevičiaus, gyvenančio Tauralaukyje iniciatyva?
Pas mus kaip visad po laiko rekt ir aiskint ka ir kaip daryt.Kodel nei vienas toks gamtos saugotojas ir entuziastas kai pristatinejo projekta neatejo ir neuzprotestavo pries tokius projektuojamus kirtimus.Sedet dabar sofos lygoi ir aiskint kaip daryt daug proto nereikia.
Šita ųaika iš savivaldos baigia išnaikimti ir išvogti visus miesto medžius. Plauna pinigus per projektuspvz Rumpiškės išvogė medžius.
LAUL ŠAIKA DUDORIAUS IR KNENKIŠKIAI LAUK IŠ SAVIVALDYBĖS
Gyvenu Debreceno rajone, kieme pjovė medžius. Galiu pasakyti, kad paliko jų užtektinai, saulės ir šviesos daugiau. Ne dabartinė valdžia, kad savo laiku susodinti medžiai buvo, bet kur, per arti namų ir per tankiai. Užtai dabar juos ir tenka pjaut.
Geras požiūris, sveikinu. Jei medis užstoja šviesą mano langui ar mašinai, tai nukirskim jį, o ne genėkim ir prižiūrėkim. Mankurtas esate ir tiek.
Jei medžiai taip tankiai susodinti jog po jais net žolė neauga ir nuolat susidaro purvynas ir dulkių debesys vistiek negalima kirst? O kas jei medžiai susodinti taip arti lango kad esant vėjui daužosi į langus? Čia namas turi pasislinkti gal?
Statydami autostrada sugebėjo ąžuolą išgelbėti, paliko skiriamojoje juostoje. Gali ir čia. Tik noro reikia. Visuomenė priešinama priešpastatoma plėtra ir želdiniai, apsimetant jog plėtra negalima be želdinių išsaugojimo, o tai netiesa. Gali būti ir kiemų tvarkymas ir kelių rekonstrukcijos su želdinių išsaugojimu.
Tai ne savivaldybe vykdo projekta, o Lietuvos automobiliu keliu direkcija
Dabar kiekvienas šuakiantis už medžių išsaugojima pripažinkit sau kiek viešose erdvėse pasodinot medeliu ???
Marco,
Pasodinta kelios dešimtys medelių, ir ką?
Ar tai keičia ką nors, sodino ar nesodino kritikuojantys tokius barbariškus veiksmus medžius? Juk tuos kertamus šimtamečius medžius niekas iš mūsų nesodino, tuo labiau kertantys.
Miestas apskritai nenori kūrybiškai žiūrėti į esamus senus želdynus. Suprantu, kai medžiai yra gerokai pažeisti, suluošinti. Bet daug kur kirtėjai nušienavo senus, bet sveikus medžius, o netoliese paliko aplaužytomis šakomis medžius. Tokių vaizdų mačiau ir Naujakiemio ir Debreceno rajonuose, kur prasisuko tų nemokšų rankos.
Projektui naudojamos viešos lėšos, tačiau pažeidžiamas viešas interesas – želdynų ir želdinių apsauga, kuri tiesiogiai veikia gyventojų sveikatą.
Nėra baisu paimti ir perdaryti projektą – kur kas blogiau galutinai save diskredituoti, stumiant tanku prastą, klaidingą, darnaus miesto nuostatas neatitinkantį projektą.
Reikia medžių – važiuokit į mišką. Pagaliau sutvarkys tą kelią, piko metu pravažiuot darosi vis sunkiau.
Ar jūs neskaitot straipsnio? Iškirtus medžius butelio kaklelio efektas nepasikeis. Ir yra kitas būdas sutvarkyti eismą nekertant medžių.
Bus sutvarkyta probleminė sankryža, kuri iš esmės jau neatitinka esamų eismo srautų, todėl pagerės transporto pralaidumas, ko pasekoje sumažės oro tarša. Kitas būdas sutvarkyti eismą, jeigu būtų buvęs, būtų iš anksto numatytas projekte. Šiuo atveju kitų variantų nėra, sankryžos rekonstravimas duos didesnę naudą nei 4 medžių išsaugojimas.
Jeigu tau neina pravažiuoti, kraustykis į laukus, galėsi dėti laukais į visas puses! 😀
Joks tribunolas vėliau nepadės. Šimtamečiai ąžuolai bus iškirsti. Ši valdžia ir šis laikmetis įeis kaip pats juodžiausias į Klaipėdos istoriją. Tuos bejausmius nusikaltėlius betonžmogius gali sulaikyti nebent ypatingai stipri jėga.
Tai juos pačius iš postų reikia iškirsti. Užgrobė valstybės valdymo vairą padugnės, ir niekas nieko….
Kad išsaugoti medžius mums visiems reikia atssisakyti savo automobilių. Rajonas plečiasi, žmoniu, namu ir automobiliu daugeja, srautai dideja. Nieko nepadarysi. Išaugs dar tu medžių. I kitus dalykus reikia atkreipti dėmesi ir nestabdyti progreso.
Kur čia progresas? Kad užterštumas katastrofiškai didėja? Ar progresas, tavo manymu, yra medžių išnaikinimas? Ir kur tu toks ” tūpas” mokeisi? Matyt, Klaipėdos univere.
Aš tas „tupas” kuris ten pat prie to „butelio kaklelio” gyvena. Ir nereikia man čia aiskinti apie automobilių pralaidūmą ir visas kitas pasekmės.
labai norėtųsi. kad Tauralaukyje būtų išsaugota gamtos dovana. Nustokim balinti gamta
Kažkas naudojasi proga toliau naikinti želdynus. Gyvenam progreso amžiuje, bet vis dar nesugebame vertinti visuomeninio turto. Tikriausiai, dėl karantino ir kažką pakeist galinčių žmonių abejingumo, šie ąžuolai bus prarasti. Gaila
Gal dar galima ką nors padaryti, kad istorija nebūtų sunaikinta. Kur tarybos nario Taraškevičiaus, gyvenančio Tauralaukyje iniciatyva?
Nieko neišsaugosite, kol nebus paleisti perku parduodu bukiai tarpininkai parsidavėliai miegančių piliečių sindromo dėka užgrobę valstybės valdymą. Kito kelio nėra. Vienybė laisvė rinktis, gyventi arba amen. Sunaikins viską kas dar liko, juk tam ir sumesti jie ten… Šiukšles išmesti reikia, tai per ilgai jau užsibuvo, dvokti pradėjo. Visada sprendžia dauguma. Vienybėje jėga. Kol to nebus, niekas nieko nepadarys. Jie tik vieno bijo, tvirtos pilietinės visuomenės. Jiems tik vienas klausimas per streikus: kiek? Ar daug žmonių? Štai ko jie bijo. O visuomenė naivi, nežino kas yra pilietinė galia.