Naujo penkių pastatų komplekso, iškilsiančio Kruizinių laivų prieigose, projektuotojai penktadienį surengtame viešame svarstyme turėjo atlaikyti skeptikų kritiką. Tačiau ji buvo paremta beveik tik tuo, jog projektui parinkta netinkama vieta.
Architektūros studijos „Plazma” vizualizacija
Statys vilniečiai
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad Vilniuje registruota bendrovė „Puiki investicija” plynėje tarp Dangės upės ir „Lindenau” laivų statyklos elingo ketina statyti penkių naujų pastatų kompleksą, kurį sudarytų komercinės patalpos ir butai. Projektu taip pat numatoma išsaugoti esamą pastatą Priešpilio g. 6, nors Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pernai gruodį jam ir nesuteikė teisinės apsaugos.
Projektinius pasiūlymus parengė paėjusių metų pavasarį architektūrinį konkursą laimėjusi architektūros studija „Plazma“.
Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad kompleksas formuojamas iš penkių naujai projektuojamų tūrių, kuriuos „vizualiai ir funkciškai jungia pirmas aukštas – dengta galerija“.
Numatoma, jog pirmajame komplekso aukšte būtų įrengiamos visuomeninės – komercinės, maitinimo paskirties – patalpos, pavyzdžiui, įvairios kavinės, restoranai, galerijos ir pan.
Antrame ir trečiame aukštuose projektuojami 75 įvairaus ploto 2-4 kambarių butai. Viršutiniame 4-ajame aukšte įrengiami didesnio ploto butai – apartamentai su mansardiniais aukštais. Kiekviename bute numatyti balkonai, prancūziški balkonai ir arba terasos.
Sklype numatyta įrengti požeminę automobilių saugyklą. Įvažiavimas į ją – sklypo rytinėje dalyje, iš Žvejų gatvės. Požeminėje automobilių saugykloje numatytos 85 vietos automobiliams – perpus mažiau nei reikalauja reglamentai, bet jų sumažinti leidžia dar 2015 m. spalį priimtas Klaipėdos miesto tarybos sprendimas.
Architektūros studijos „Plazma” vizualizacija
Erdvė renginiams liks
Projekto vadovas, architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis viešame svarstyme aiškino, jog numatyta vystyti teritorija visada buvo vienaip ar kitaip užstatyta. Ir dažniausiai tas užstatymas buvo tankus. Paskutinis užstatymas, anot R. Mikulionio, buvo Lindenau laivų remonto ir statyklos pastatas, kurio aukštis siekė 25 metrus.
Pristatydamas projektą R. Mikulionis dėstė, jog trečdalis numatytų pastatyti patalpų (apie 2600 kv. m) bus komercinės, o du trečdaliai (apie 5500 kv. m) – gyvenamosios.
„Matėme pasisakymus viešoje erdvėje, kad esą dėl šio užstatymo nebeliks vietos viešiems renginiams. Galime visus nuraminti, jog pastatai bus dabar nenaudojamoje dykroje, o erdvė renginiams tikrai bus išsaugota“, – tvirtino R. Mikulionis.
Jis pabrėžė, jog tikrai įvertinta vietos, kurioje naujas kompleksas projektuojamas, svarba miestui, todėl itin atsakingai pasirinkta ir pati architektūra, ir medžiagos. „Komplekso architektūroje ieškojome darnos tarp naujo ir seno, Klaipėdos identiteto, Hanzos sandėlių. Statiniai turi ir šiuolaikiškų statinių bruožų, ir yra aliuzija į fachverką“, – teigė projekto vadovas.
Butai – atostogoms
Viešame svarstyme, vykusiame internetinėje erdvėje, visuomenei buvo teisė suteikta klausimus užduoti raštu. Nemažai klaipėdiečių nepasivargino paklausti to, kas jiems rūpi.
Gintaras Ramašauskas teiravosi, ar naujuosiuose pastatuose apsigyvensiantiems žmonėms tikrai netrukdys greta vykstantys renginiai.
„Ar gyvenamas būstas kaip vystymo objektas pasirinktas vien dėl greito atsipirkimo, nevertinant kitų galimybių?“ – klausė klaipėdietis.
R. Mikulionis tvirtino, jog toks klausimas yra bene dažniausiai užduodamas.
„Akivaizdu, kad tokioje vietoje pirkdamas būstą žmogus supranta, jog greta bus ir renginių. Tačiau miestui tikrai per didelė prabanga turėti dykrą tokioje svarbioje vietoje. Be to, yra didelė tikimybė, jog žmonės butus čia pirks ne nuolat gyventi, o kaip atostogų būstus. Sunkiai įsivaizduoju, kad čia būtų gyvenamasis rajonas plačiąja prasme“, – kalbėjo R. Mikulionis.
Klaipėdiečiai bandė apeliuoti į tai, jog gyvenamiesiems pastatams tokia vieta yra netinkama, nes esą gyventojai gali uždrausti greta vykstančius viešus renginius – tokia žmonių teisė tylos valandomis, anot G. Ramašausko, numatyta triukšmo prevencijos taisyklėse.
„Reikia prisiminti, kad turime visą Lindenau teritoriją, kuri tikrai bus išvysta, taip pat ir „Memelio miestas“ juda į priekį. Visoje Europoje miestų centruose vyksta renginiai ir nemanau, kad gyventojai gali juos uždrausti. Tik dėl to, kad per metus vyksta keli renginiai, juk negalima uždrausti viso projekto“, – kalbėjo projekto vadovas.
Architektūros studijos „Plazma” vizualizacija
Pasiūlė statyti tik 3 pastatus
Viešame svarstyme aktyviai reiškėsi Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė. Ji projektą įvertino prastai: „Jokio išskirtinumo, originalumo, kūrybinės minties. Eiliniai daugiabučiai. Tik išskirtinėje auksinėje vietoje. Gaila, kad neturėjote ambicijos sukurti projektą, atitinkantį pagal vertę šios vietos – piliavietės – kokybę, nuėjote lengviausiu – tankiausio užstatymo ir m2 keliu. Tai – ne architektūrinis, o NT vystymo projektas“.
Į tokį pasisakymą R. Mikulionis reagavo pažadu, jog ateityje projektas dar bus koreguojamas.
„Dabar yra tik projektiniai pasiūlymai. Projektuojant toliau, gal ir fasadams pavyks suteikti daugiau šarmo. Pasistengsime, kiek galėsime. Tikiuosi, jog kada nors ir skeptikai pasakys, jog projektas nėra toks blogas“, – vylėsi R. Mikulionis.
Architektas Romas Gailius viešo svarstymo metu išdėstė savo pasiūlymą: „Mažinti užstatymo intensyvumą paliekant tik tris pastatus ant Dangės kranto – vienas senas ir du nauji. Tuo būdu būtų išsaugotas pagarbus atstumas nuo Lindenau elingo, prioritetas teikiamas viešai erdvei ir galimiems masiniams miesto renginiams“.
Tačiau R. Mikulionis pabrėžė, jog toks pasiūlymas turėjo būti išsakytas architektūrinio konkurso pradžioje, o ne dabar, kai jau parengti projektiniai pasiūlymai.
Viešame svarstyme projektas sulaukė ne tik kritikos, bet ir palaikymo. Keli klaipėdiečiai pasidžiaugė, jog toks projektas Klaipėdoje bus įgyvendintas ir projektuotojams bei investuotojams linkėjo sėkmės.
Bendrovės „Puiki investicija“ vadovas Žydrūnas Andriukaitis teigė, jog šiuo metu tikslas yra pabaigti techninį projektą ir gauti statybos leidimą. Tada ir bus aišku, kada bus galima pradėti statybas, kurios planuojamos vienu etapu.
„Tikrai viską paviešinsime“, – teigė Ž. Andriukaitis.
Jei kas iš komentatorių pasigilintų, tai pamatytų, kad tai teritorijai yra galiojantis detalusis planas, kuriame atitinkami rodikliai ir nustatyti. Manau, kad tai puikus projektas, suteiksiantis galimybę išvystyti centrinę miesto dalį, kurioje atplaukia kruiziniai laivai ir kuri yra tarsi miesto veidas. Šaunuoliai architektai, pelnytai laimėję konkursą ir toliau kuriantys grožį. Kodėl niekam nekyla estetinių minčių dėl šiuo metu ten esančios BAKŪŽĖS? Ar ji labai puošia miestą? Neatsistebiu tokiu priešiškumu, kai stengiamasi plėtoti ir vystyti užleistas dykynes. Imkit pavyzdį į Gdanską – ten ir paveldas, ir nauja architektūra šalia, pilna turistų, miestas gyvybingas. o Klaipėdoje? merdesiena (nuo žodžio „merdi”) kažkokia..
Pritariu „šiaip” komentarui. Tiesiai į dešimtuką.
kokie galingi komentarai ! vietiniai ir ne vietiniai prakištukai labai jau stengiasi dėl savo honoraro, jaučiasi plaukuotos rankos dosnumas, Nieko čia nepadarysi kai lietuviai neturi smegeninės kaip galima kitaip užsidirbti, tenka prakištukais pabūti. Įdomu ar ir savo vaikus to moko?????
Kompleksuojate dėl gebėjimų mąstyti? Nepastebėjote, kad be priekaištų kitų mąstymui neapsieinate? Mokome vaikus ir sąžinės, ir savanaudžiais nebūti, doros, pakantumo ir, aišku, taisyklingos lietuvių kalbos. Gaila, kad tamstos to niekas ir nepramokė.
:[…Numatoma, jog pirmajame komplekso aukšte būtų įrengiamos visuomeninės – komercinės, maitinimo paskirties – patalpos, pavyzdžiui, įvairios kavinės, restoranai, galerijos ir pan. Antrame ir trečiame aukštuose projektuojami butai.]- jau užprogramuotas konfliktas tarp gyventojų ir knaipių dėl kvapų, triukšmo. [Sklype numatyta įrengti požeminę automobilių saugyklą.]- sklype kur? Požeminę kaip Vilniuje? Dangės žiotyse, durpyne. Ir potvynių nebūna?
Bet gerai, kad konkursas uždaras buvo, įsivaizduokit, Gailiaus lygio „architektų” darbus reiktų vertinti-kiek tuščiai laiko sugaišta būtų.
Vel Puteikienė bamba, kad viskas blogai. Stagnatorė siautėja.
Niekam ta isterikė niektauza nebeįdomi, bando vis amžinai protestuojančių rinkėjų balsus parankioti, bet jos tas katėjimas nieko nebežavi.
Virginija yra profesionali žurnalistė, tačiau pastaruoju metu pastebiu, kad nesugeba išlaikyti etiškai žurnalistinei veiklai būtino objektyvumo. Neutralus, be vertinimo, pavadinimas būtų DAUGIABUČIŲ KOMPLEKSUI PRIE PILIAVIETĖS – KRITIKA. Įterotas žodis BEPRASMĖ rodo asmeninę, subjektyvią autorės nuomonę. Tokiu atveju siūlau parašyti šalia Virginijos Spurytės pavardės, kad ji buvo Grubliausko rinkimų komitete. Visiems bus aiškesnė autorės pozicija. Beje, tai, kad gali būti pažeistas Architektūros įstatymas, nes nebuvo atviro architektūrinės idėjos konkurso, straipsnyje net ne pažymėta. O kad kritika ne beprasmė, rodo ir projekto autoriaus pasiteisinimas, kad projektuojant toliau, gal pavyks ir fasadams suteikti šarmo. Tai skamba, kaip prisipažinimas, kad projektas galėjo būti, švelniai tariant, ir geresnis.
p. Nina, gal galite tiksliai pacituoti kur architekturos istatymo 13 str. rasoma apie atvira konkursa? Kiek ziurejau niekaip nerandu, gal ka praleidau?
Gerbiama Nina Puteikienė, man jau atrodo, kad gali būti nutikti taip, kad vieną dieną atsidarysit šaldytuvą – o ten Vytautas Grubliauskas ir „What a wonderful world” melodija 🙂 Taip, jei aš būčiau rašęs, tikriausiai nebūčiau panaudojęs šio žodžio, tačiau AK žurnalistai yra laisvi rašyti tokias antraštes, kokias nori. Koreguojam jei nebent koks netikslumas. Ir ar tikrai šiuo atveju kritika dėl to, kad čia nereikia nieko statyti arba ne daugiabučius yra ne beprasmė? Ar neturėjo būti ji reiškiama, kai buvo viešinamas teritorijos detalusis planas? Supratu tokius siūlymus, kaip, kad Romo Gailiaus mažinti užstatymo intensyvumą, mažinti aukštingumą, dėl fasado, medžiagiškumo ir t.t., o ne aiškinti investuotojui, kuris įsigijo teisę nuomoti sklypą, kur leistina daugiabučių statyba, kad gal žinai tu statyk čia viešbutį ar restoraną. Tai gal lai susimeta visi tokie kritikai, perperka nuomos teisę, pasikeičia detalųjį planą ir palieka plynę arba stato, tai, kas, jų nuomone, čia gali būti.
Jau bene 40 metų miestas investuoja ir puoselėja viltį sutvarkyti tvirtovės teritoriją ir pirmąsias miesto atkovotas iš sovietinės pramonės marių krantines. Tokioje vietoje, tokio lygio klausimas miestui ir formalus 1val. procedūrinis svarstymas!!! GĖDA. Gėda miesto merui, gėda visai miesto tarybai. Ir ypač Klaipėdos architektų sąjungai kuri viešino kažkieno užsakytas ir sukurtas sąlygas viešam architektūriniam konkursui. Teikiau ir joms pastabas, raginau platesnei diskusijai dėl užstatymo, tankumo, intensyvumo, zonos – tas pačias kaip ir viešo aptarimo metu. Vyliausi, kad taip ir bus, kažkas kažko nežino, senai buvo, gal? Tada konkursas, be jokių paaiškinimų ir atsiprašymo konkursas tapo uždaru ir kviestiniu. O pastabos buvo suformuotos ne mano, o Klaipėdos Architektų sąjungos ekspertų tarybos, t.y. visos eilės architektų tuo metu įvykusio architektūrinio konkurso priziniam darbui. Jeigu jis būtų tęsiamas. Po dešimties metų, dirbtinai sukuriamas precedentas, įvelkamas į architektų sąjungos marškinius, o po to aiškinama, kad jau per vėlu, reikėjo anksčiau ir pastaba netinkama, nes reikės išmesti darbą. Taip pritariu, ne reikės , o reikia ir už tai atsakinga Klaipėdos AS valdyba ir pirmininkė asmeniškai.
O gal, Gailiau, galite kokią nuorodą į savo nuveiktų darbų pavyzdžius galite? Nes dabar tik kritika visur visiems liejasi laisvai. Aj, vienas šedevras tamstos neseniai interneto platybėse išjuoktas buvo. Esat su A. Karaliumi, kurio šedevras Kaune-kepyklėlė su tokia kepurėle, vienas kito verti architektūros „genijai”, tiesa, tik sau ir tepatinkantys architektuomenės riteriai.
įdomu kas joris? architektas ar statybų vystytojas? jei architektas tai intelektas ….. o jei statybu vystytojas tai palinkėjimas gyventi ne tik noru pralobti ir tik šiandien, o pamąstyti kuo gyvensi ryt ar poryt ar po dešimt metu, nes pinigines storis kaip nekeista dažniausiai nebuna pats svarbiausias išgyvenimo rodiklis. siaip namuose galima ir deganti mazuto katilą pasistačius but patenkintu ir niekas nebadys pirštais tačiau viešoje erdvėje ne vienas esi o tai gali buti karti moraline našta.
Nei vienas, nei kitas. Esu klaipėdietis.
Su tokia gausybe gramatinių klaidų postringauti apie intelektą tik tikras „intelektualas” ir tegali…
Ką reiškia dykyne? Ta dykyne buvo tame sklype kur dabar bando prakišti ši provincini projektą. O ta dykynė yra privati ir nei miestas nei kažkas kitas negalėjo sutvardyti kol tas sklypas keliavo iš ranku į rankas. O sklypas su pastatu pirma priklausė žymiai Klaipedos įmonei, kuri greičiausiai ji pardavė kai pinigus i kita bizni nutarė nukreipti. Galima daryti prielaida jog per ta laika miesto taryba patvirtino visus reikiamus nutarimus kad galima butu statyti ką papuola. Kas truputi pasidomės , juk sužinos kad tas sklypas prieš pora metu buvo parduodas ir prasidėjo aktyvus pinigėlių išspaudimas iš nekilnojamo turto kvadratinio metro Ir tai daro išsilavinę žmonės architektai. Geda. Suprantamas to sklypo savininkas , nusipirko ir jam kad tik pinigus daugiau išlupt iš sklypo, bet architektai??? Tik nutylėti galima,. Jau mes turime Žveju gatvėje pastatytus negrabius monstrus. O tai miesto centras su įdomia išskirtinę architektūra. Provincija pas mus miesto centre kuriama o ne graži architektūra. Suprantama kad tokie projektai turės net miesto tarybos nariu užtarimą , nes reikia toki reikalą prastumti , juk tai lietuviu pagrindinis biznis – prastūmiau – uždirbau – švariu protu nemokama švariai uždirti. O ar investuotojas to sklypo gyvens čia , greičiausiai ne, pasidarys pinigus ir keliaus toliau kur pinigai daromi per prastūmimus, kad ir i kaimynine Baltarusija. Kaip sakoma ten kur plaukuota ranka galioja. Ir svarbiausia kad ta plaukuota ranka mūsų vietiniai labai garbina. Ir dar , o kur miesto valdžios vieši pasisakymai? Jie tyli? Gal ir plaukuota ranka veikia?
Pabandykite suprasti ką rašote. Minčių tryda, ir tiek.
tai pirkit sklypa ir statykit sedevra, niekaip nesuprantu kodel to nedarote?
Kad jau taip cituojate mane kaip beprasmę kritiką – tai ten buvo tik užduodami klausimai, kurių pateikimui tas viešas renginys ir buvo skirtas. Kritikos iš mano pusės tikrai nebuvo – tik klausimai. Kaip sako, bijai vilko – neik į mišką. Tinkamų klausimų sąrašas nebuvo paskelbtas, tai gavosi taip, kaip gavosi, atsiprašau labai. Tačiau mano grynai subjektyvia nuomone užstatyti tą miesto širdies vietą keliaaukščiais daugiabučiais – tai idėjų prasme yra labai skystokoka. Kad kokie nors visuomeninės paskirties pastatai ten turėtų atsirasti – tai tikrai taip, būtinai, gal net panašaus stiliaus – na, bet kad daugiabučiai su dar keliom batų parduotuvėm apačioje – tai gal ačiū, bet ne. Iš vienos pusės akcentuojama, kad tai dykrai reikia įpūsti gyvybės, bet tuoj pat paneigiama, nes tik antrieji/atostogų būstai ten bus, neva tai todėl daugiabučių gyventojai miestiečiams pasiausti netrukdys. Kokiu būdu tai sureguliuos – kad tik antro būsto ir ramių nervų pirkėjas ten tinkamas būtų – neaišku. Kai žmonės ten susikraustys, tai nebe jie, o mes prie jų prisitaikysim, nes jų reikalavimai bus visiškai teisėti. Kai pradedama postringauti kur po statybų Piliavietėje klaipėdiečiai turėtų savo šventes perkelti – buvo tikrai pertekliniai pamąstymai.
Greičiausias atsipirkimas, greitesnis pelnas – todėl ir projektuojamas ekonominės klasės būstas. Kiek mes patys tą vietą vertinam – tiek ir gausim. Ir kai atvažiuoja vyrukai ir sako, kad jūs čia miestelėnai, nes esat tik miestelis, o ne miestas ir miestiečiai – na, bet čia kultūros ir supratimo reikalas. Kokie atvažiavo, tokie išvažiuos ir jei greičiau – tai gal geriau. Ne mūsų darbas juos auklėt.
Cia kaip zveju g. klubai prie gyventoju prisitaike? 🙂 Manau, kad jusu baimes yra perdetos, visam pasaulyje renginiai vyksta centrinese aikstese ir bedos nera.
Ežy, kalba eina apie idėjų skurdą. Būtent toje vietoje chruščiofkių dydžio daugiabučiai yra per silpnas dalykas, idėjų biednystė tiesiog nukertanti. Jau žinau, kad lipu ne į savo daržą, ne architektas, ne urbanistas – bet įsivaizduok – tu esi kruizinio laivo keleivis, ir atplaukdamas į mūsų miestą pirmą ir gal paskutinį kartą savo gyvenime, pamatai toje vietoje kažką ypatingo. Kažką tokio, kad išlipti į krantą ir eiti miestą žiūrėti, o ne autobusu išvažiuoti iš pilko, nuobodaus miesto. Bet nuo laivo tu pamatysi tik džiūstančius rankšluosčius balkone. Net nežinau ar tu supranti apie ką kalbu. Memelio miestas gal ir susuks kokį waterfront objektą, o šitoj pusėj antro šanso po šitų atostogų bendrabučių jau nebebus, kad su Memeliu pasivaržyti turisto akyse. Čia ne buitinė, o reprezentacijos vieta. https://mymodernmet.com/oodi-library-helsinki/
replika dėl Gintaro R. perdėtų baimių . Skirtingai nei pats, Gintaras prisistato savo tikruoju vardu kai tuo tarpu bebaimis visąžinys ežys slepiasi :), tai pirma. Antra manai, kad mes tokie pat kaip „visas pasaulis” nes tame visame, tokių UOSTŲ CŪDŲ su karakumais ir t.t. NĖRA. Ir trečia, Gintaras kalba apie unikalios architektūros darbą, o ne šiaip eilines trobeles kurios jau šiandien abejonių kelia, o kol pastatys jau bus naivios – ir visa tai piliavietės teritorijoje. Susipainiojome tarp vertybių, prioritetų ir nuoseklumo. Tvarkome piliavietės teritoriją, jungiame prie senamiesčio, kas, kaip ir kada bus niekas nežino, bet kalame daugiabučių kompleksą ir bokštą -reikia babkių ir paminklo ( rinkimams). Tuo pačiu kuriame precedentus ateičiai viešos erdvės ir renginių panaudojimui. Kasdien, o ne du kart per metus. Gal žinai kur dėsis komercinių plotų (1a. kavinių restoranų) lankytojų automobiliai ir kas liks iš tos viešos „renginių erdvės”?
Gintarai, antras argumentas yra antras – cia skonio reikalas ir manau, kad visi norime, kad butu kuo geriau, bet jei lauksite to idealaus projekto, kuri cia padarys pasaulinio garso architektas, kruiziniu laivu keleiviai vietoje situ namu (ar jus tikrai manote, kad cia architektura chrusciovkiu lygio?) ir toliau grozesis pustomu zvyru ir atsiprasau, bet man sitas projektas milijona kartu geresnis uz tai kas yra dabar. Beje jei sita Helsinkio biblioteka senamiestyje pabandytu kas statyti, tai garantuoju, kad tikrai ne visi patenkinti butu 😉
>>>Eziui. Laisva salis, kodel tureciau pasirasineti jei nenoriu? Gintaro komentaras buvo del triuksmo ir del architekturos, mano replika del triuksmo, tad jusu replika visiskai beprasme.
o kas del automobiliu – tai pozemineje aiksteleje, kuri suprojektuota po siulomais pastatais 😀 Taip pat yra aikstele prie elingo kur vakarais dabar jaunimas kebabus valgo ir zole ruko.
Pritariu Ramašausko pasisakymui. Ir straipsnio autorė ir kai kurie komentatoriai („jūra”) bando sumenkinti ir pasityčioti iš aktyvių miesto piliečių užduodančių esminius klausimus dėl šio „projekto”. Kaip atrodo ta „dykvietė” dabar: kruizinis terminalas, atplaukia 800-1000 turistų, išlipa iš laivo, ir „sugreitintai” sėda į 5 žvaigždučių autobusus ir važiuoja, kas į Vilnių, kas į Kuršių neriją. Pastačius ekonominės klasės namus kas pasikeis? Turistai plūs apžiūrėti daugiabučių? Kitas dalykas, aš matau užprogramuota priešpriešą tarp tų, kurie ten „gyvens” ir tų kurie „pirmo aukšto terasoje” pramogaus. Tokia priešprieša jau seniai egzistuoja Turgaus gatvėje. Turgaus gatvės gyventojai išsireikalavo, kad po jų langais vėlai vakare niekas nevyktų, jie nori ir aišku turi teisę į ramybę gal nuo 22 val. Džiazo festivalis eilę metų vyko Teatro aikštėje, buvo tam tikra aura šios erdvės, festivalis turėjo savotišką šarmą. O dabar ką turime? Mano supratimu tai ką paminėjau dėl Turgaus gatvės gyventojų ir „pramogautojų” ir yra pagrindinė priežastis, kodėl senamiestis merdi. Su ekonominės klasės namais bus lygiai tas pats, ta erdvė ims paprasčiausiai merdėti. Nežinau kaip ten Vilnius, ar Kaunas ar yra „priaugę” prie rimtų miesto tvarkymo sprendimų, bet Klaipėdos miestelis lieka toli toli kažkokioej migloje. Ir dar, ar yra Lietuvoj nors keletas tokio mąsto architektų kaip broliai a.a Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai?
Kad nupirkti ta ”ekonomines klases” busta, gali paciam tekti nemenkos gimines butus, o Nasvyciams Gailius prilygt negali, tai ir paciam, matos, aisku.