P0

Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Už ąžuolus – dainomis ir parašais (20)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-05-22


Penktadienio pavakary Tauralaukyje susirinko kelios dešimtys klaipėdiečių, nepritariančių Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos projektui, kurio metu būtų kertami čia augantys ąžuolai.

Susibūrimo, pavadinto „Pasikalbėjimas su ąžuolais” metu skambėjo ir folkloro ansamblio dainos, ir buvo renkami parašai, kad būtų išsaugoti jau kirtimo ženklais pažymėti medžiai.

„Pagal projektavimo normas tą sankryžą dėl eismo saugumo reikia padaryti tvarkingą, keturšalę. Tada Skroblų gatvės trasa pasikeis ir jinai atsirems į Pajūrio gatvę ties ta vieta, kur ir Tauralaukio gatvė atsiremia”, – jau pradėtos rekonstrukcijos techninius niuansus šią savaitę aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus patarėja Vaida Lendraitienė.

Jos teigimu, toje vietoje dabar augantys medžiai taip pat trukdo ir čia klojamam lietaus tinklų kolektoriui, kuris iš gatvės surinks vandenį ir jį nuleis į Dangę.

„Jo trasa taip pat kerta medžių augimo vietą, kolektorius praeina labai giliai, iki 6 metrų, dėl to ir priimtas sprendimas kirsti medžius”, – sakė patarėja.

KREIPIMOSI  Į KLAIPĖDOS MERĄ, SUSISIEKIMO IR APLINKOS MINISTRUS, KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO DIREKTORIŲ TEKSTAS

Tvarkant Klaipėdos miesto Tauralaukio ir Klaipėdos gatves numatyta išpjauti šalikelės ąžuolus. Teigiama, jie trukdys kelio eismui ir numatytam įrengti aplinkinių teritorijų rajonų lietaus vandenų surinkimo vamzdynui. Apie planuojamas pertvarkas visuomenė sužinojo ženkliai pavėluotai. Lengvai gautomis lėšomis išskirtinėje Dangės slėnio aplinkoje daromos esminės pertvarkos pasižymi išskirtiniu nekūrybiškumu ir sustabarėjusiu požiūriu į miesto pakraščių plėtrą, sudarko istoriškai susiklosčiusį vietos vaizdą.

Pastebime, kad kryžkelė nepašalins atviroje nuokalnėje gatvių susiaurėjimo (butelio kaklelio efekto): ant kalno platus kelias ir automobilių aikštelė, ties nuokalne Klaipėdos gatvės susiaurėjimas (dvarvietė ir gyvenamieji namai), žemiau — planuojama sankryža ir vėl siaura atkarpa į tiltą. Įrengus tokią sankryžą, kokia suplanuota dabar, kalno papėdėje neišvengiamai susidarys eismo trikdžiai. Manome, kad kelių kilpų eismas išspręstų daugelį klausimų, pavyktų išsaugoti išskirtinį kraštovaizdį ir jų vertybę – ąžuolus.

Tauralaukio dvarvietė ir aplinkiniai želdynai išskirtinis upės slėnio gamtos ir XVII-XIX a. žmogaus kultūrinės veiklos darinys. Mažojo Tauralaukio dvarvietės apylinkių želdynai yra seniausias parkas Klaipėdoje, atvaizduotas 1613, 1757 ir 1910 metų žemėlapiuose. Ištisa senojo Klaipėdos miesto pramoginio ir pažintinio gyvenimo veikla buvo susijusi su istorinio Tauralaukio gamtine aplinka, o šių apylinkių ąžuolai mena ir Prūsijos karalienės Luizės ir visos karališkosios šeimos rezidavimo bei veiklos mieste 1807 m. laikus. Neatsitiktinai su tuo yra susiję ir karališkosios giminės atstovų atminimo ženklai Tauralaukyje. Čia auga karalienės Luizės ąžuolas, buvo, šiuo metu jau sunaikintas, atminimo akmuo, karališkosios šeimos ir dvaro pasivaikščiojimų takai ir pramogų vietos, gretimais esantis Velnio akmuo ir upės slėnio šimtametis ąžuolynas. Krašto kultūrinis ir gamtos paminklai išsaugoti ir puoselėti kaip ypatingi krašto praeities žymenys, naudojami miesto gyventojų kasdienai ir kaip gerbūviui ir įkvėpimo šaltinis. Į šią sistemą yra įsiintegravę ir numatyti naikinti ąžuolai.

Klaipėdos miesto Tauralaukio ąžuolų likimu susirūpinusi visuomenė reiškia visišką nepritarimą tam, kad Klaipėdoje prie Mažojo Tauralaukio dvaro (u.k. 34170) būtų kertami ąžuolai, kurie yra šios registrinės istorinės vertybės kraštovaizdžio elementas.

Teigiame, kad netinkamai paruoštu Klaipėdos g. tvarkymo projektu norima sunaikinti istorinės Tauralaukio ąžuolų alėjos fragmentą.

Martyno Vainoriaus nuotr.


    2020-05-22

    20 komentarai “Už ąžuolus – dainomis ir parašais”

    1. Skaudu, kad su bendruomene niekas nesidalina informacija apie projektus ( priekaištas ir seniūnaičiui, kuris turėtų viešinti tokius dalykus, nes bendruomenė yra aktyvi). Išdygusi ne vietoje perėja visada kėlė klausimą, kam su galva negerai ir kas už tokį projektą atsakingas. Kai pamatai pažymėtus kirtimui šimtamečius ąžuolus, suvoki, kad miesto ūkį valdo visiški bepročiai. Tauralaukis turi yptingą istoriją ir ąžuolų giraitę, kurios tuoj nei kvapo neliks, nes bepročiams svarbiau lietaus vamzdį po ąžuolais patiesti, ąžuolyno teritorijoje novadvariecą pasistatyti, o buvusio dvaro pastate butus įrengti ir parduoti. Ar taip istorija yra saugoma? Ar bendruomenė kalta, kad monkurtai miestą “tvarko”?

    2. tikintiems, kad giesmėmis sukurs ir alėjas ir Luizės parkus. Gal Jūs kurkite savo stiprią bendruomenę laiku domėkitės kokie projektai rengiami, teikite pastabas, pasiūlymus. Taip kaip Paupio bendruomenė, Melnaragės, Girulių -pasiekimai nedideli, bet jau akivaizdūs. Ar tingite dirbti, geriau giedoti ir lai gatvėse auto traiško vaikus?

    3. Atėjo laikas savivaldybių atsakingiems asmenims ir architektams keisti požiūrį į gamtą iš esmės. Projektas privalo būti draugiškas gamtai, Ypač pagarbos nusipelno ąžuolas. Tam architektui, kuris užsimoja kirsti ąžuolą, turėtų nesisekti. Vien pinigai mūsų neišgelbės. Reikia turėti sąžinę ir savęs paklausti, ar kito kelio nebuvo? Kai ieškai, tas kelias atsiranda. Jei visuomenė pastebi, kad kažkas negerai, architektas neturi teisės žeminti jos narių ir kelti konfliktinę situaciją. Architekto uždavinys- sukurti tokį projektą, kad vilkas būtų sotus ir avis liktų gyva… Kodėl žmonės pavėluotai sužino visas naujienas? Gal architektai neviešino spaudoje?

    4. Per medžiu kirtimus jis išplauna 5.5 mln
      Tai žalijosius plotus paverčia asfaltu . Kad per karsčius visi išdviesiotu

    5. Avatar Pagariau klaida iškirto Rumpiškės ir I ir II kvartalus parašė:

      Tai pavogė :Iškirsti ir želdiniai sudaro arti pusę tūkstančio sveikų ir brandžių 30-60 metų medžių bei 1114 m2 krūmų. Gyventojai netenka apie 90 % šio kvartalo želdinių

    6. Avatar grubiliauskas iš gy entoju pavogė Rumpiškės kvartalas parašė:

      , šiuo metu atlikti medžių kirtimo darbai I-ame kvartale. II ir III kvartaluose medžius dar kirs. Techninio projekto metu I-ame kvartale buvo numatyta šalinti 201 medį (115 vnt. iš jų nesaugotini, 86 vnt. saugotini) ir 436 m2 krūmų (nesaugotini), II-jame kvartale – planuojama šalinti 153 medžius (45 vnt. iš jų nesaugotini, 108 vnt. saugotini) ir 471,8 m2 krūmų (nesaugotini). III-jame kvartale iš viso planuojama šalinti 79 medį (22 vnt. iš jų nesaugotini, 57 vnt. saugotini) ir 207,5 m2

    7. Manau Neniskis arba Grubliauskas arba Javaitienė. Kurie pavogė iš Gyventoj Rumpiškės kvartalo medžius apie pusė šimto ir 10 000 m/2 krūmų. Jus apvoget gyventojuis

    8. Konstruktyviai nesusipratėliai apdainavo dilemą. Susirinko bobulytės ir diedukai (tokius vadinam Jonais) apraudoti tai ką reikėjo spręsti kai projektas buvo viešinamas.
      Ir diedukai su bobulytėm nesigaudo kokia yra projektų derinimo, viešinimo tvarka. Kada buvo galima raudoti, diskutuoti, melstis, su plakatais pastovėti.
      Ir tokių nesusivokėlių dėka pučiamas burbulas. Žinoma, neadekvatas Puteikis prisijungia rinkdamas bobulyčių dėmesį.
      Ir tie neadekvatai, linkę savo poziciją dėstyti prisirišdami prie medžių, rėkdami, dainuodami, su plakatais marširuodami, jie teigia atstovaujantys visuomenę.
      Kita gi visuomenės dalis (kuriai aš ir save priskiriu)- stebi ir mąsto, kad tik tie neadekvatai ko nepasiektų, nes mažą ką, koks politikas norės jų balsų. Mes suprantame, kad medis yra gėris ir jų gausa nėra blogai, o gerai, sodiname, puoselėjame ir nenorime jų naikinti. Bet suprantame ir miesto infrastruktūros raidą, ir naudą, suprantame, kad vaikų saugumas kelyje priklauso nuo kelio gerumo, kad kamščių buvimas/nebuvimas priklauso nuo sankryžų ir jų reguliavimo ypatumų, suprantame, kad infrastruktūros plėtojimas yra neišvengiamas.
      Akivaizdu, kad Pajūrio gatvei reikia rekonstrukcijos, danga bloga, šaligatvių nėra, gatvė per siaura. Pajūrio gatvės gyventojai laukė šios rekonstrukcijos, laukė visas Tauralaukis. Rekonstrukcijos projektas buvo ilgai daromas, ne kartą viešinamas. Atsižvelgta ir į gamtosaugininkus, buvo daroma poveikio aplinkai projekto dalis. Ir po ilgų diskusijų, randant kompromisą, patenkinant (ar nepatenkinant) įvairių grupių interesus projektas buvo patvirtintas. Prasidėjo darbai.
      Bet tada išlenda iš apkasų bobulytės ir diedukai (pasikartosiu, kad diedukas dažniausiai vardu Jonas). Bobulytės ir diedukai nevairuoja, nes neturi automobilio, jų vaikai jau dideli, jiems nerūpi mažametis pyplys einantis į mokyklą važiuojamąja kelio dalimi, o ne šaligatviu, jiems Palmyros horoskopas yra aktualiau nei projekto peržiūra. Ir jie turi misiją- viską sustabdyti. Ir stabdo, kuomet projekto viešinimas yra pabaigtas, rangovai pasamdyti, prasidėję darbai. Taip neturi būti. Yra aiškūs terminai išsakyti poziciją, bet jūs to nedarėte, negiedojote giesmių projekto derinimo stadijoje.
      Tad viliuosi, kad sveikas protas nugalės, rekonstrukcija bus sklandi. Bobulytėms ir diedukams siūlyčiau imtis kastuvų ir sodinti naujus medžius, rūpintis aplinka, neskleisti demagogijos.

      • Čia tikriausiai tamsta rašo architektas, kuriam egzistuoja tik viena nuomonė? Tiesiog įdomumo dėlei. Sėkmės.

      • Labai geras komentaras. Sutinku 100 proc ka parasete. 2 metus planavo tvarkyti Tauralauki ir visi tylejo. Kai pazymejo medzius visi pradejo verkti. Nesvarbu kad kiekviena diena vaziuojant islenda zmogus is situ medziu ir neimanoma saugiai ramiai sustoti prie perejos. O vat tokios bobulynes tai drasiai eina, jos nesustos. Situs medzius reikejo kirst ir be naujo projekto. Jie saugumo nesuteikia nei vairuotojui nei pesciajam. Jei mieste jum mazai medziu , niekas nedraudzia parduoti savo buta ir issikraustyti i miska .

      • O jums neatrodo keistas argumentas, kad ąžuolai, kurie auga 200 metų trukdo perėjai, kuri atsirado prieš 1-2 metus? Ar perėja yra nepajudinama konstanta? Gal visgi problema, kad perėja padaryta ne vietoje. Taip infrakstruktūra tobulintina. Tačiau mieste matomos tendencijos su ne visiems priimtinais prioritetais. Tame ir yra problema. O dėl viešinimo ir pavėlavimo su reakcija, taip, tai irgi problema. Bet gal vis dėlto informacijos sklaida nėra pakankama? Jei visuomenė susivokia paskutinėje stadijoje, tai problema su visuomene ar su informavimu? Ne visi nuolat seka konkrečios srities atnaujinimus ar kasdien tikrina savivaldybės puslapį. Gal visgi viešinimas šiuo atveju yra tik formalumas? Padarius, kad viešinimo funkcija būtų konkrečiai plačiai informuoti visuomenę (o ne atlikti formalumą), tokių reakcijų būtų ženkliai mažiau. O pirmojo komentaro autoriui pasakysiu, kad su tyčiojimusi iš tam tikros visuomenės grupės jis labiau pasirodo kaip naujas rusas arba budulis ir pats iš savęs padaro parodiją.

      • Juk galima pasodinti ąžuoliukų ir kitoje vietoje….

      • Kas negerbia savo tevu bobulyciu ar dieduku, tam nesiseka gyvenime. Sis jaunuolis turi dideliu auklejimo spragu.

    9. Klaipėdos Grubliauskui ir jo liberastams nėra nieko švento! Atėjo į valdžią jis tik todėl, kad klaipėdiškiai ant tiek nusivylę valdžia, kad tiesiog iš apmaudo ir pykčio boikotavo savivaldybės rinkimus. Dėl gyventojų abejingumo liberastai pasijuto visagaliais ir ėmė sau naudą spausti iš gražiausių medžių kirtimų. Beveik visa Klaipėda – barbariškai iškirsta! Greitai prie kelių dar išlikusių senų medžių bus vedamos moksleivių ekskursijos, kad parodyti juos kaip muziejinius eksponatus. Skverus, kiemus, kelius viską galima modernizuoti išsaugant brandžius medžius – mūsų žaliuosius plaučius. Bet
      merui ir taip vadinamiems ” architektams” to nesuprasti.Jiems brandus medis – tai nužudžius jį – pinigai, pasodinus neužaugą sodinuką vėl pinigai. Judai jūs, juk į tuos 2 metrus Judo pinigų su savimi nepasiimsite…

    10. Kaip tik gerai kad išpjaus, rudenį miesto tarnyboms mažiau valymo, mažesnė rizika dėl užvirtimo audrų metu, kelias taps saugesnis. Gretimai galima pasodinti naujų, gražesnių.

      • Dvasios ubagai nesuvokia dviejų-trijų šimto metų ąžuolų naudos, reikšmės, išskirtinio grožio… Svarbiausias argumentas :”Pasodins naujų…”

      • Sunku suprasti, kaip žmonės nesuvokia brandaus medžio vertės ir viską vertina per kažkokią vartotojišką prizmę. Ką reiškia naujų, gražesnių? Kaip suprast – miesto tarnyboms mažiau darbo? Ar prioritetas – sterili aplinka, kurią labiau vertina”euroremonto” gerbėjai? Ar tikrai neįžvelgiate šių istorinių medžių vertės kaip dalies miesto identiteto? Kaip dėl oro valymo, taršos mažinimo, šešėlio sukūrimo? Kaip minėjo urbanistikos antropologė – dažniausiai būtent kaimo žmonės miestą suvokia kaip sterilų, trinkelėmis grįstą tverinį, žmonės, kupini provincialumo kompleksų. Ir su tuo pilnai sutinku. Mentalitete problema. Kuomet pažangūs vakarų Europos miestai stengiasi rasti tvarius, žalius urbanistinius sprendinius saugoti kuo natūralesnę aplinką, Lietuva seka atgyvenusias madas – kloja trinkelių plynes, brandžius medžius naikina arba keičia “naujais, egzotiškais”, žalių plotų mažėja. Suprantu argumentus dėl eismo saugumo, bet panašu, kad rengiant šį projektą buvo ieškota lengviausių, patogiausių būtent rangovui, pigiausių sprendimų, be kažkokio tolimesnio matymo. Kažkaip nėra padorios miesto koncepcijos. Liūdna.

      • Aha, zinai kiek vienas medis sugeria co2 i diena? Kazi kiek masina uzmeta co2 arba kiek sena troba krosnyje degindama dazyta langu stakta ismeta co2?

    11. Klounai ir tiek. Tegul i miška važiuoja kur hektarais sveiki medžiai yra pjaunami. Piaras ir tiek.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt