P0

Mums rašo, Svarbu

Kas Klaipėda Susisiekimo ministerijai? Patiklus kalakutynas (16)

Gintaras Ramašauskas, Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas
2020-05-27


Kai reikėjo pudrinti smegenis klaipėdiečiams ir prastumti tiesiog genialią išorinio giliavandenio uosto statybų idėją Melnragėje, projekto entuziastai paplonintais balsais suokė apie suplanuotus transporto stebuklus. Magija – mes net nepastebėsim, kaip tiesiog per miestiečių gyvenamus rajonus į tą kuriamą krovos rojų Melnragėje atvažiuos po 58 pilnus geležinkelio sąstatus kasdien, o Liepų, Lideikio gatvėse ir Šiaurės prospekte mus džiugins apie 2940 vilkikų per dieną.

Na, šiandien neplėtosim temos, kad naujo krovinio tam išoriniams augliui pamaitinti nėra, kad nėra investuotojo, sutinkančio į ten su savo krova ateiti, kad jau rimti veidai Uosto direkcijoje rutulioja planus statyti, pasibetonuoti viską „iš biudžeto“ ir, tik įsirengus visą infrastruktūros kraitį už savus, Lietuva sėsianti kaip nuotaka prie gryčios lango ir, pakėlusi uosto konkurso vėliavą iš pačių skaidriausių „apatnykų“, ims laukti to paties labiausio ir turtingiausio operatoriaus-jaunikio.

Šiandien kalbėsim apie tai, kad jūs, mieli, patiklūs ir ramūs klaipėdiečiai, būsite eilinį kartą laisvu stilium apvynioti apie pirštą.

Realybėje centrinės geležinkelio stoties iškėlimas visai natūraliai bus transformuotas į didžiulio multimodalinio geležinkelio terminalo statybas Girulių miške ir numatomo sunaikinti miško plotai šiandien yra sąmoningai nutylėti. Martyno Vainoriaus nuotr.

Vieni pažadukai prieš beveik tris metus jums Mėlynąjį Proveržį žadėjo, nors patys juo nebetiki. Kiti mušėsi į krūtinę, kad vos tik pastačius išorinį uostą būtent Melnragėje, bus sukurta dešimtys tūkstančių naujų darbo vietų.

Ir tada, prieš trejus metelius, užkleketavo visas patikliųjų laisvu stilium nuolat maustomų klaipėdiečių kalakutynas – norim proveržio, ir išorinio uosto mes norim, Būtingė mums konkurentas, jokio karo tarp uosto ir miesto nėra, o kam nepatinka – lai kraustosi į kaimą!

Tas mūsų, klaipėdiečių, palaikymas, išreikštas akivaizdžiai Klaipėdos ateitį žalojantiems ministerijos planams, patvirtino planuotojams – taigi su šitais patikliais kvailiais gali daryti ką tik nori, nes jie viską iškentės!

Šiandien pasveikinkim vieni kitus – mes turim naują pažadų karalių. Ankstesnieji jau gavo iš mūsų ką norėjo, todėl šiandien scena atitenka AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Žiūrėdami mums tiesiai į akis, jie sakė, kad krovinių stotį iškels iš miesto centro, kai tik prasidės pasirengimas išorinio uosto statybai ir veiklai, o miško beveik nesunaikins, na gal tik truputį. Net į Lietuvos Respublikos bendrojo plano strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą niekieno neverčiami, laisva valia savo pačių pažadus įrašė.

Tiksli citata iš SPAV ataskaitos (paryškinimas mano):

„PRIEIGA GELEŽINKELIAIS

Geležinkelis kirs valstybinį mišką ir Melnragės vakarinę dalį, dėl to rengiant išorinio uosto jungties specialųjį planą turės būti paimti visuomenės poreikiams į susisiekimo jungtį patenkantys sklypai (jų dalys) ir pastatai. Remiantis UAB „Smart Continent“ atlikta galimybių studija, laikoma, kad būtų patenkinti maksimalūs poreikiai, 2040 m. geležinkeliu pravažiuos 58 traukiniai (3 279 vagonai) per dieną abejomis kryptimis. Jungiamoji linija su Melnragės išoriniu uostu prasidėtų prieš įvažiavimą į Pauosčio kelyną.

Numatomas jungiamosios linijos ilgis –1 600 m dvikelio ruožo, bendras bėgių ilgis –3 200 m. Jungiamoji linija turi:

Kirsti Klaipėdos mišką (1 100 m).

Kirsti Lideikio gatvę (būtina viaduko statyba).

Kirsti Pamario gatvę, kuri naudojama sunkvežimiams įvažiuoti į „Klaipėdos naftą“.

Pamario gatvė turi būti sujungta su Lideikio gatve naujuoju Melnragės uosto keliu. Remiantis UAB „Smart Continent“ galimybių studijos duomenimis, manevrinė stotis, aptarnausianti išorinį Melnragės uostą, gali būti tarp Kopūstų kaimo ir Kretingalės. Bendras išorinio Melnragės uosto geležinkelio kelių ilgis –apytiksliai 37,2 km, įskaitant manevrinės stoties bėgius. Visgi, reikia pažymėti, kad šiame LR BP koncepcijos rengimo etape sprendiniai nėra konkretizuojami. Tai turėtų būti daroma kitame LR BP sprendinių konkretizavimo etape. Ten galėtų būti numatyta ir tikslesnė manevrinės stoties įrengimo vieta (t.y. taip pat galėtų būti svarstomi argumentai dėl Klaipėdos prekinės stoties iškėlimo į Pauosčio kelyną).”

Paaiškinu: manevrinė stotis yra vieta, į kurią turi būti iškelti krovinių sąstatai iš Klaipėdos centro ir kur bus vykdomas sąstatų ar vagonų jungčių formavimas padavimui tiksliai reikiamu metu į krovos zonas uoste, kur bus sukaupiami tušti vagonai ir išvykstančio krovinio partijos, ir atitinkamai formuojami sąstatai išvykstantys iš uosto. Lokomotyvų švilpukai, krovinių smarvė, vagonų triukšmas ir kiaurą naktį ten bus šviesu kaip dieną – tikra Klaipėdos puošmena, ar dar vienas mordoras mieste?

Viena aišku – darbo ten bus daug, jis vyks 24/7 režimu. Dirbsim su įsivaizduojamu kroviniu, kurio šiandien net horizonte nėra, bet kas ten žino – gal Gdynė, ar rusų uostai užsidarys ir tada jau korta mums paeis.

Taigi, buvo paliktos dvi galimybės – manevrinė stotis ties Kopūstų kaimu netoli Klaipėdos, arba Pauosčio krovinių stoties plėtra Girulių miške, t.y. pačiame mieste, tiesiog jo plaučiuose.

Viskas logiška – išorinis auglys Melnragėje, su metastazėm į gyvenamus rajonus ir Girulių mišką – viskas pagal ligos planą.

Be jokios diskusijos su visuomene, su klaipėdiečiais – jau yra nuspręsta, kad visa geležinkelio veikla bus palikta mieste, Pauosčio geležinkelio stotis bus praplėsta Girulių miško dalį pašalinant ir į ten perkeliant geležinkelio veiklas iš miesto centro.

Tačiau jums, mieli patiklūs klaipėdiečiai, mūsų miesto bendruoju planu yra suokiama, kad toje pat vietoje, t.y. Melnragėje ir Giruliuose bus vystoma kurorto infrastruktūra su visokiais geoterminiais SPA, viešbučiais, restoranais, Mėlynos Vėliavos paplūdimiais – ir visas kitas gėris.

Mordoras, skysta buferinė juostelė miško – ir kaimynystėje vien ištisinis gėris, tarptautinio kurorto rojus.

Šiandien mūsų miesto svetainėje yra viešinami už jus, be jūsų dalyvavimo ir neatsiklausus jūsų nuomonės padaryti sprendimai: jokio Kopūstų kaimo, nes visas geležinkelis lieka mieste.

Su klaipėdiečiais niekas nesitarė, jų nuomonės šiuo svarbiu klausimu neklausė – bet už jus jau nuspręsta, kad visa geležinkelio veikla vyks čia, maksimaliai išplečiant Pauosčio ir Draugystės geležinkelio stotis.

Kaip planavimo teritorijos yra nurodomas visas Girulių miškas, miesto ir rajono teritorijos apie Draugystės stotį, Smeltės gyvenamas rajonas.

Čia nuoroda į labai svarbų dokumentą, kurį būtina perskaityti visą, jeigu save laikai neabejingu ir dalyvaujančiu klaipėdiečiu, savo miesto šeimininku, o ne kalakutyno gyventoju, nuolat į bet kokį jiems įmetamą melą atsakančiu žvaliais sparnų plojimais ir burbuliavimu „kam nepatinka – varykit į kaimą”.

Na, nedidelė naujiena – klerkai vėl žino „kaip geriau”, vėl bando neįtraukti suinteresuotos visuomenės į savo planų svarstymą, eilinį kartą bruka mums jau padarytus kažkur savo kabinetuose sprendimus, be jokios diskusijos su klaipėdiečiais. Nebestebina.

Pabandė kaip įpratę, bet šiuo atveju bus kiek kitaip – dar ne vėlu, todėl mes, klaipėdiečiai, savo nuomones ir pasiūlymus suformuluosim ir pateiksim planavimo organziatoriui. Nors mūsų miesto savivaldybės administracija mūsų visų vardu šiam Vyriausybės nutarimo projektui tyliai, ramiai pritarė 2020 m. balandžio 30 dieną, kol mes visi karantine tupėjom.

Padorūs žmonės bent viešai paaiškintų kodėl tokią nesąmonę padarė. Tiesiog iš paprastadūšinio uolumo ir noro įsiteikti „centrui”, ar iš klausimo nesupratimo?

Gal dėl klausimo – o kas jau čia blogo, kad truputį miško (1100 m ilgio linija) iškirs ir kelis naujus geležinius kelius įsirengs?

Nieko gero, žinokit, nes va čia ir atsiskleidžia mums brukamo melo technologija.

Viešinamas Vyriausybės nutarimo projektas mums sako, kad reikia stengtis kaip įmanoma sparčiau uosto generuojamą konteinerių srautą perkelti nuo automobilių kelių ant geležinkelio. Paskaitykit nutarimo projektą įdėmiai – ten viską rasit.

Tikrai teisingas ir logiškas siekis – juk konteineris yra viso transporto ateitis ir būsim ženkliai „žalesni”, jeigu ne kiekvieną konteinerį tampysim vis atskira „fūra”, o visu sąstatu šimtus jų vešime gavėjams, esantiems toli nuo kranto.

Kaip dėl tokio tikslo nepaaukoti truputį Klaipėdos plaučių, nedidelis ruoželis 1,1 km ilgio, taigi nesunku bus kitur atsodinti? Šitaip mums aiškins gudragalviai.

Kalakutų fermai, kuo mus visokie planuotojai jau įprato laikyti, toks paaiškinimas yra tiesiog puikus. Tačiau save gerbiantis, savo miesto ateitį kuriantis klaipėdietis juk žino kiek daugiau apie uosto veiklas, negu koks Vilniaus klerkas, ruošęs ponui Narkevič tą nelemtą Vyriausybės nutarimo projektą.

Gal jis, tas nabagas klerkas, pamiršo įrašyti, kad jau suplanuotame išoriniame uoste nėra numatoma pakankamai vietos, kad jame įrengti intermodalinį geležinkelio terminalą. Nes konteinerių partijų kaupimas didžiuliais kiekiais šalia krantinių krovai į laivus, ar transšipmentas, kai konteineris atvyksta į uostą ir išvyksta laivu ant žemyno „net kojos nepadėjęs” – tai yra veikla, kuriai tas išorinis nesusipratimas ir buvo projektuotas. Uosto konteinerių terminalas ir yra numatytas uoste, kur jam ir vieta.

Tačiau konteinerių paskirstymas, rūšiavimas, grupavimas ir krova vienu metu ant daugelio geležinkelio sąstatų – yra visai kita veikla, tai nebe uosto, o geležinkelio verslas ir jis vyksta jau atskirame geležinkelio terminale, kuris yra vystomas uosto prieigų zonoje. Ir tam reikalingi dideli žemės plotai.

Uosto žemė tam yra per brangi ir jos per mažai, ypač jeigu giliavandenis uostas įrengtas už pasakiškas investicijas įsirengiant pusiasalį jūroje, kažkur 15 metrų gylyje. Tačiau tos prieigos Klaipėdoje yra tirštokai apgyventos, jei tiksliau – ištisa Melnragės gyvenvietė.

Griauti negalima palikti – ką, vėl kablelį patiems pasidėti?

Ne, tai garantuotai ne ministerijos klerko klaida – tai sąmoningai nutylima sekanti didžiulės plėtros fazė. Tai bus ne tik jungiamoji dvikelė linija į Melnragę, kaip mus šiandien sako. Tai bus šimtus kartų didesnis projektas. Juk po Pauosčio geležinkelio stoties kelyno plėtros bus pradėtas vystyti ir Pauosčio intermodalinis geležinkelio terminalas, be kurio išorinio uosto konteinerių terminalo veikla neįmanoma.

Miške turės atsirasti didžiulės konteinerių aikštelės su visai kitokiais konteineriniais kranais, nei dirba uoste, transporto priemonės keitimo zonos, tuščių vagonų kaupimo ir sąstatų formavimo zonos, konteinerių remonto dirbtuvės ir visa tai aptarnaujanti infrastruktūra.

Ir tam bus paaukota jau nebe 1,1 km ilgio miško juosta jungčiai į Melnragę nuo Pauosčio stoties, kaip mums šiandien tvirtina planavimo entuziastai – o šimtai hektarų Klaipėdos plaučiais vadinamo miško.

Taip kad realybėje tas centrinės stoties iškėlimas visai natūraliai bus transformuotas į didžiulio multimodalinio geležinkelio terminalo statybas Girulių miške ir numatomo sunaikinti miško plotai šiandien yra sąmoningai nutylėti. Žinoma, vien tik saugant klaipėdiečių sveikatą ir ramybę, taigi visos ligos – nuo streso.

Labai aptakiai, be tautą gąsdinančių detalių Susisiekimo ministerijos planų apimtys yra paminėtos šiame Vyriausybės sprendimo projekte: “… turi būti skatinamas konteinerių terminalų ir intelektinių transporto sistemų sprendinių įgyvendinimas Klaipėdos uosto prieigose, kur būtų sutelkiami srautai iš visų terminalų…”

Tiesiog terminalų terminalas atsiras prieigose. Visiems terminalams terminalas.

Mes, Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA) apie tai jau kalbėjom, kai dar prieš pora metų pradėjom dalyvauti uosto bendrojo plano svarstymuose ir sakėm, kad šiuolaikiška būtinos uosto periferijos infrastruktūra yra galima tik Būtingėje, bet tikrai ne Melnragės išoriniame uoste – tačiau Lietuva nusprendė kitaip.

Lietuva nenori vystyti šiuolaikiško 4-tos kartos uosto su visa būtina infrastruktūra tiesiog šalia krantinių ir terminalų, kažkur Būtingės laukuose. Uosto, integruoto ne tik į kaimyninių uostų tinklą, bet ir į vietinę didžiulę susijusios pramonės ekonominę zoną visame šiandien merdėjančiame Šiaurės-Vakarų regione, kur verslui investuoti, augti ir kvėpuoti netrukdytų šimtai apribojimų; o jie tik griežtės pasilikus mieste.

Sakėt visuomenei, visaip įtikinėjot, kad Kopūstų kaime savo multimodalinį geležinkelio terminalą darysit, kai nuo 2017 m. uosto viliotinį šokot – tai matyt, teks jums tesėti kas buvo žadėta, o mes jums visaip padėsim ryžto neprarasti savo pažadus vykdant.

Taigi, šiandien vėl laikas apsispręsti kiekvienam klaipėdiečiui – ar esi miestui svarbių klausimų svarstyme dalyvaujantis miesto pilietis, ar tik dar vienas nesusipratęs ir vien savo buityje paskendęs, bet gerai visokiom strategijom ir proveržiais atšertas kalakutas.

Mes, KBA, tikrai neliksim nuošaly ir inicijuosime klaipėdiečių diskusiją su planavimo organizatoriais, vykdytojais ir miesto valdžia šiais geležinkelio veiklų plėtros mieste klausimais. Ir mums labai pravers palaikymas ir dalyvavimas kiekvieno klaipėdiečio, neabejingo mūsų miestui ir jo žmonių gyvenimo kokybei.

Sekite KBA paskyrą „Facebook” – ten informuosime apie mūsų tolimesnius veiksmus ir jūsų dalyvavimo galimybes.


2020-05-27

16 komentarai “Kas Klaipėda Susisiekimo ministerijai? Patiklus kalakutynas”

  1. O gal butu galima daugiau sio projekto iniciatoriu pavardziu paviesinti? Butu labai idimu miesto bendruomenei suzinoti, kas is uosto direkcijos jais taip rupinasi.

  2. Gelezinkeliai, tai tokia galinga ir korumpuota transporto saka kad daugumas net neisivaizuoja kokios jegos uz ju stovi. Ju kiseneje sedi ne tik politikai, bet ir teismai…. Na jei visuomenei nepavyksta paaiskinti graziuoju, kad miestas to nenori, belieka akcijos ir protestai tol kol bus aisku.

  3. Klaipėdos savivaldybės BP rengėjai atmetinėja pasiūlymus padaryti uostamiestį darnų ir ekologišką, meras tyli į krūmus sulindęs, dabartinis tarybos narys Arvydas Vaitkus Melnragės bendruomenę puolė už šmeižtą, kad meluojama dėl planuojamų iškirsti miškų, o dabar pats žaliu ir ekologišku dedasi. Narkėvič laikosi savo kėdėje iš paskutiniųjų, kol neįvykdė savo misijos. Viskas eina pagal planą.

  4. Tai grubiliauskas su nekniška jau iškirto visa Rumpiškės kvarta .ir kitos misto gatvės

  5. Skaitau, ir negaliu patikėti. Kai KBA valdžių klausė, kodėl nenumatytos ,nei miesto , nei uosto BP, transporto arterijos uosto kroviniams gabenti, buvo tiesiog nutylėta ir štai dabar tiesa paaiškėjo- pasirodo, kad ta transporto arterija taps visa Girulių giria. Kokia klasta ir melas. Tai tada ir Labrenciškė,ir numatomas Medelynas, ir Dragūnai, Mažasis Kaimelis gyvens intermodalinio geležinkelio terminalo patvory, o tokios I ir II Melnragės ir Giruliai bus nušluoti nuo žemės, arba patys nunyks.Supylus į jūrą milijonus tonų betono ir sunaikinus Girulių girią bus sukelta ekologinė katastrofa ir niekas nežino, kaip , šitaip nuniokotą teritoriją paveiks klimato sąlygos, kas bus su gruntiniais vandenim, ar nebus grunto erozijos, kaip bus paveikta gyventojų sveikata. Tokiom sąlygom kalbėti apie kurortus yra tiesiog ciniška. Kam tarnauja valdžios, negi jie nemato, kad pasaulis keičiasi-merdi ar miršta daugybė verslų, profesijų- jie tampa nereikalingi, nunyks verslai, gaminantys “šiukšles”ir vežiojantys jas po pasaulį ten ir atgal, ir žaliavų nebevežios per aplinkui, kaip Baltarusiai naftą, tai ką veiks tas išorinis uostas ir intermodalinis terminalas- gal plaus pinigus?

    • Na, viso Girulių miško iki Medelyno ir Dragūnų tikrai nereiks iškirsti, tiek vietos tam Dry Port terminalui, apie kurį ministerija kalba, tikrai neprireiks. Bet krovinių sandėliavimui, partijų konsolidavimui, krovos darbams ant/nuo vagonų ir treilerių, reeferių aikštelėms, muitinės kontrolės zonai, konteinerių remonto barui, rinktinių krovinių apdorojimo sandėliams, terminalo technikos parkui – visam multimodaliniam, pilnaverčiam dry port tikrai labai daug hektarų prireiks.
      Pirmu etapu, kad bangų visuomenėje nekelti, padarys vien centrinės stoties perkėlimą į mišką, o paskui vienintelė logiška vieta dry port vystymui liks vėl tas pat Girulių miškas. Visa ta veikla paprasčiausiai netilps išoriniame uoste, kur pagrindinis dalykas yra kuo greitesnė apyvarta per krantines, nes didieji konteinervežiai aptarnaujami labai tiksliu grafiku. Tiesiog nuostabu kaip jie paaiškins, kodėl tai veiklai reikia tokią dalį (turės paaiškinti kiek hektarų) Girulių miško paaukoti. Juk tam puikiausiai tinka ir laukai nuo Kretingalės iki Kopūstų kaimo Klaipėdos pašonėje.

    • Taip, Gintarai, visos Girulių girios neiškirs, bet tos likusios po invazijos draiskanos, juostos, atskiri medžiai tarp išbetonuotų plotų- tai jau ne giria, kuri kaip vienas gyvas organizmas glaudžia po savo laja ir žolę, ir medį, ir žvėrelį,žvėrį ir paukštį ir tam žmogui teikia prieglobstį ir džiaugsmą, atgaivą., bet Jūs tai suprantate, bet štai mūsų valdžios tiesiog organiškai negali pakęsti žalios spalvos, bent menkiausią jos užuomazgą turi būtinai sunaikinti-kaip tai daroma ir pačiame mieste, jų planetoje matyt nėra žalios spalvos ir nėra gyvybės.

  6. Daug kur jie naglai meluoja ir žmonių sveikata jiems nerūpi. tik miestiečiai tokie naivūs kvaileliai, kad šiomis pasakomis patikėjo.

  7. Na nežinau, Klaipėdoje yra darbo. Daugiau darbų – geriau visiems. Faktas, kad kažką reikės aukoti. Gal įmanomi kompromisai? Nepalaikau miesto teršimo ir niokojimo, bet kaip atrodytų padėtis mieste, jei iš jo visas transportas ir pramonė išsikraustytų? Mosuotume bedarbio pažymėjimais švariame ore? 🙂 Nežinau, ar tai gera alternatyva. Tapsime IT centru? Vargu. Tebūnie kompromisai!

    • Puiku, savo matomus kompromisus, ar susižavėjimą šiuo projektu tamsta siūlykit ne kažkam abstrakčiai į eterį, o štai šiais adresais. Tiesiog surašykit savo pasiūlymus ir perduokite adresatams, nes jie patys to pageidauja:

      ” “Pasiūlymai dėl sprendimo pradėti rengti ypatingos valstybinės svarbos projekto Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) transeuropinio IX B transporto koridoriaus ruožo – Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus projekto ir planavimo tikslų planavimo organizatoriui aukščiau nurodytais kontaktais teikiami raštu.” Galima siųsti savo nuomonę šiais adresais: Planavimo organizatorius – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, tel. 8 5 261 2363, el. p. sumin@sumin.lt, interneto svetainė: http://www.sumin.lrv.lt).

      Kontaktiniai asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (l. e. vadovo pareigas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. paštas vidmantas.tamulis@sumin.lt, vyriausioji patarėja Eglė Vyšniauskaitė, tel. 239 3930, el. p. egle.vysniauskaite@sumin.lt) patarėja Vaida Ubartaitė (tel. 239 3986, el. p. vaida.ubartaite@sumin.lt). “

    • Aukok savo kiemu savo sodu …tik ne Klaipėda …nuo savo 60 m. qimimo man net qėda čia qyventi …mariū nėra …jūros nėra…klaipėdos nėra Lietuvoj…vemti verčia nuo to putino kalbos po ruski…jūs tik dėl rusū stenqiatės …bailiai …subinlaižiai…

  8. Na nežinau, Klaipėdoje yra darbo. Daugiau darbų – geriau visiems. Faktas, kad kažką reikės aukoti. Gal įmanomi kompromisai? Nepalaikau miesto teršimo ir niokojimo, bet kaip atrodytų padėtis mieste, jei iš jo visas transportas ir pramonė išsikraustytų? Mosuotume bedarbio pažymėjimais švariame ore? 🙂 Nežinau, ar tai gera alternatyva. Tapsime IT centru? Vargu. Tebūnie kompromisai!

    • Imk lopetą ir eini į KLASCO geležies rūdos kasyklas kompromiso ieškoti. Galimos ir kitos kompromiso paieškų vietos: pradedant nuo Birių krovinių terminalo, Begos, iki Klaipėdos naftos. Blogiausiu atveju – tiks ir Grigeo.

  9. Tiesiog naiviam reikėjo būti, kad dėti viltis į savivaldybės užtarimą. Juokas ėmė kai meras kumščiais į stalą trankė gindamas miestą nuo uosto plėtros pasekmių. Akivaizdi vaidyba.

  10. Kam miestui mainyt gabaliuką nestuvarkytos žemes stoties teritorijoj į girulių mišką…..

  11. Klaipėdoje jau nebestebina niekas. Pats savivaldybės administracijos direktorius, patvirtintas miesto tarybos narių duoda sutikimą. Galėtų nors dėl vaizdo pasimaivyti kartu su meru. Ne , o kam ? Pritariam. O kai ateis su benzopjūklais darbininkai pjauti Girulių miško B.Valodzka pasirišęs tautinę juostelę kvies Tautą giesmių giedoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt