„Veikiam.Lt“ nariai tapo pirmosios „Forelle“ iškylos dalimi

Mums rašo

Virginija Laurinaitienė
2020-06-03

Komentarų: 0

Paskutinį gegužės mėnesio savaitgalį pramoginis, aštuoniasdešimt keleivių talpinantis laivas „Forelle“ pradėjo plaukiojimo sezoną. Šiemet laivybos sezonas atidarytas gegužės pabaigoje, jis vėlavo dėl visame pasaulyje plintančios pandemijos.

Draugijos „Veikiam.Lt“ nariai taip pat mielai prisijungė prie iškylos. Tapome pirmojo šių metų reiso dalimi.

Laivo „Forelle“ kapitonas prasitarė, kad šiemet jis tikisi išskirtinai lietuviškos vasaros.

„Šią vasara įsivaizduojame labai lietuvišką, daugelis atostogas leis Lietuvoje, tad rečiau girdėsime užsienio kalbų tarp atostogaujančių. Kaip ir daugeliui turizmo paslaugų teikėjų šis karantinas tapo tikru iššūkiu, apie apyvartų kritimą negalima net kalbėti, jų tiesiog nebuvo, bet manome artimiausiu metu galėsime visi grįžti prie įprasto gyvenimo, tiek dirbti, tiek atostogauti be suvaržymų“, – atviravo jis.

Šis laivas atsirado Lietuvoje 2004-aisiais. Jo pavadinimas nesikeitė, ir turi labai įdomią reikšmę. „Forelle“ – vokiečių kalba reiškia upėtakį. Su šiuo pavadinimu laivas plaukioja net 86-erius metus ir niekada jo nekeitė. Buvo pastatyti tik du tokie laivai.

Istorinis 1934 m. Vokietijoje pastatytas 24 metrų ilgio, 80 vietų laivas „Forelle“ siekia užpildyti vandens transporto Kuršių mariose trūkumą, pasiūlydamas lėtesnę, tačiau malonią ir puikiai suplanuotą kelionę iš Klaipėdos į Juodkrantę ir atgal.

Pačioje miesto širdyje, XIII amžiaus istorinės piliavietės teritorijoje, įsikūręs mažųjų pramoginių laivų ir jachtų Klaipėdos pilies uostas akį traukia savo išskirtinumu, galima apžiūrėti čia prisišvartavusias jachtas. Į laivą „Forelle“, norint patekti iš senamiesčio pusės tenka pereiti unikaliu istoriniu pilies tiltu, kuris yra keliamas pasitikti atplaukiančius ir išlydėti išplaukiančius laivus pagal tvarkaraštį, o vėliau pasukamas pėstiesiems.

Pirmuoju šių metų maršrutu plaukė „Veikiam. lt“ draugijos narių būrelis, kurie karantino izoliacijos metu pasiilgo gaivaus vėjo, marių bangų supimo, saulės ir gamtinės aplinkos. Išvykę iš Kruizinių laivų terminalo, keleiviai grožėjosi Kuršių marių pakrantėmis. Stebėjome praplaukiančius grakščius burlaivius, jachtas, nenuilstančius kirų būrius, dumblo lizdams ieškančias kregždes ir čiurlius, antis ir grakščias, besisupančias ant marių bangų gulbes, matėme praskrendančius kormoranus.

Praplaukėme pro didingą laivą – suskystintų dujų terminalą, saugyklą – „ Independence”. Nepaprastą vaizdą kūrė saulės žybsniai, šokantys nuostabų šokį ant marių paviršiaus, susižavėjimo verta vienur ar kitur pasirodanti gulbių bendrija, nusišypsoti privers energingos judrios antys, kažką klegėdami įrodinėjantys kirai. Kopų juosta primins gamtos galių didybę, kuri skaudžiai baudžia už įžūlumą gamtoje.

Iškylautojams patartina įsidėti į kelionę sumuštinį, nes Juodkrantėje juos pasitiks ar tik ne viena vienintelė kavinė, kurios komandai, sunkoka greitai aptarnauti svečius, o 16 eurų kainuojanti rizota ar už 10 Eur iškepti bulviniai blynai gerokai patuštins kišenes.

Juodkrantėje, kol laivas stovi krantinėje, galima apžiūrėti Raganų kalno medinių skulptūrų ekspoziciją, pamatyti įdomius liaudies meistrų fantazija įkūnijančius medžio dirbinius, kuriose lyg gyvos atgimsta raganos ir velniai.

Senaisiais miško takais galima nužingsniuoti iki jūros išsimaudyti ir pasidžiaugti saule plačiuose balto smėlio paplūdimiuose arba nerti į Juodkrantės sengirę, atrasti įspūdingą trijų metrų aukščio gamtos garsų gaudyklę, įrengtą dendrologiniame take, arba stebėti kormoranų ir garnių koloniją.

Juodkrantės gyvenvietę gyvina turistai, pirmyn atgal po centrą skubantys išnuomotais dviračiais, egzotiškai atrodo akmens skulptūrų parkas, smėlio skulptūros išliko atlaikiusios gamtos išbandymus.

Apie 10 km nutolusį nuo gyvenvietės negyvųjų kopų masyvą patogu apžiūrėti, praplaukiant laivu. Kopos primena seniai pamirštas legendas, Kuršių Nerijos istoriją, jaudina savo grožiu. Marios kupinos gyvybės, klegesio. Visa tai, kas matoma, girdima, jaučiama nuskaidrina sielą, teikia ramybės ir poilsio, leidžia įkvėpti gaivaus pajūrio oro.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Regionas

Kelionės laivais: nuo žvejybos iki vėjaračių varžybų

Artėjant šiltajam metų laikui, pamaryje siūlomos kelionės laivais, kurių metu galima išbandyti ne vieną pramogą. Daugiau nei 70 įvairaus dydžio ...
2023-04-06
Skaityti daugiau

Kultūra

„Malonės valandą“: kad eilėraščiai neliktų stalčiuje

Ketvirtadienio popietę Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta poetės Ritos Bijeikytės-Gatautės knygos „Malonės valandą“. Į ją sudėti eilėraščiai apima ...
2022-08-19
Skaityti daugiau

Bibliotekos istorija, Svarbu

Kaip biblioteka įsikūrė Herkaus Manto gatvėje

Paminklinis pastatas Herkaus Manto g. 25, į kurį biblioteka buvo atkelta iš Turgaus (P. Cvirkos) gatvės 5-ojo numerio – savo ...
2021-02-27
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This