P0

Draugas su uodega

Augintiniams reikia žmogaus: prieglauda prašo padėti keturkojams

Denis Kišinevskij
2020-06-04


Skelbiama, jog dėl COVID-19 pandemijos ribojimų JAV ir Didžiojoje Britanijoje ištuštėjo gyvūnų prieglaudos. Daugeliui pasivaikščiojimas su šuneliu tapo prabanga, kadangi nemaža dalis gyventojų panoro karantino metu įsigyti augintinį.

Tuo metu Klaipėdoje situacija yra priešinga – čia rūpintis mūsų mažaisiais draugais tapo kur kas sunkiau.

„Atvira Klaipėda“ aiškinosi, kaip per karantiną pasikeitė beglobių keturkojų priežiūra.

Gyvūnų prieglaudos „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė jau daugelį metų gelbsti paliktus beglobius gyvūnus – juos šeria, suteikia pastogę. Kalbėdama su mumis ji neslėpė, jog Vyriausybės sprendimas paskelbti visuotinį karantiną skaudžiai smogė jos įstaigai.

Prieglaudai ir anksčiau buvo reikalinga pagalba, trūko finansavimo bei papildomų darbo rankų, tačiau dabar situacija tapo dar sudėtingesnė.

„Šiuo metu mūsų finansinė padėtis dar pablogėjo, žmonės ėmė mažiau aukoti. Be to, mes bendradarbiavome su kavinėmis ir restoranais, juose buvo įrengtos aukų dėžutės, kuriose lankytojai galėjo palikti kažkiek pinigų, taip palaikydami prieglaudą, padėdami gyvūnams, tačiau, kaip suprantate, iki pastarojo meto buvome atskirti nuo šio pagalbos šaltinio“, – pasakojo direktorė.

Prieglauda užsiima aktyvia veikla ir socialiniuose tinkluose, vadovybė ir  savanoriai nuolat organizuoja susitikimus, seminarus ir pristatymus, kuriuose klaipėdiečiams pasakoja apie tai, kodėl yra svarbu rūpintis beglobiais gyvūnais.

Paskelbus karantiną, darbuotojai prarado galimybę rengti gyvus susitikimus, o tai irgi neigiamai paveikė ir lėšų rinkimą, ir labdarą, ir lankytojų, kurie anksčiau pasiimdavo globotinius į namus, srautus. Iki karantino žmonės buvo kur kas aktyvesni.

„Mes laikomės tik nuolatinių savanorių, kuriems nebaisios jokios ligos ir virusai, dėka, bet dirbti, žinoma, tapo sunkiau, kadangi per karantiną negalime vykdyti švietėjiškos veikos“, – sakė pašnekovė.

Klaipėdiečiai – kačių mylėtojai

Paklausta, ar mūsų žmonės nepasidavė pasaulinei madai, nusprendę pandemijos metu įsigyti keturkojų globotinių, prieglaudos direktorė sako, jog gyvūnus žmonės ima, tačiau to negalima vadinti masiniu reiškiniu, būdingu kad ir toms pačioms Jungtinėms Valstijoms.

„Mes visada atiduodavome daug gyvūnų, o per karantiną pastebėjome įdomią tendenciją – žmonės labiau pradėjo imti kačiukus. Jie – ryškūs lyderiai”, – tvirtino Galina.

Viešoji įstaiga „Būk mano draugas“ įsikūrusi Klaipėdos rajone. Ji buvo įkurta prie 9 metus, tačiau iki pat 2013 metų pabaigos prieglauda neturėjo nei adreso, nei konkrečios gyvenamosios vietos. Gyvūnus gelbėjo įvairiais būdais: juos apgyvendindavo, gydė, sterilizavo bei prižiūrėjo įvairiose vietose – sodybose, vadinamuosiuose kolektyviniuose soduose, ūkiuose. Tai padėjo išgelbėti ne vieną gyvybę.

G. Kučinskienė primena, jog svarbiausias jų prieglaudos veiklos principas liko nepakitęs – čia gyvūnai nemigdomi ir nežudomi, o tai esąs retas reiškinys tarp panašaus tipo gyvūnų centrų.

„Mes visada buvome prieš eutanaziją, nemigdėme ir nemigdome gyvūnų ir šios principinės taisyklės laikysimės ir ateityje”, – kaip kirviu nukirto Galina.

Jos teigimu, miestiečiai dažnai skundžiasi, kad kiemuose priviso daug beglobių kačių, tačiau jie nesupranta, jog gyvūnai atlieka svarbią socialinę funkciją – jie palaiko tvarką, kovoja su graužikais, kurie yra pavojingi senų namų gyventojams. Bet svarbu ne tik tai.

„Atsakingos tarnybos kovoja su žiurkėmis, naudoja nuodus, tačiau ne visada supranta, kad graužikai labai greitai prisitaiko prie rūsčios kasdienybės, nes jie yra gudrūs, todėl antrą kartą jų nuodai neima – vėl reikia naujų. Tuo metu katės išgaudo visus mažus žiurkiukus, tarp jų ir laukinius, neleisdamos jiems daugintis ir paplisti mieste. Katinai ir katės atlieka sanitarų vaidmenį. Kviečiantieji užmigdyti kates turėtų suvokti, jog be jų neilgai trukus Klaipėdos centrą okupuotų žiurkės. Aš pati ne kartą esu mačiusi senamiestyje šmirinėjant didžiules žiurkes. Žmonės neretai guodžiasi, kad katės saulėje šildosi, užsilipusios ant jų mašinų, tačiau argi mes pykstame ir reikalaujame, kad prieglaudos pasiimtų visus balandžius ar varnas, kurios irgi gali netyčia nutūpti ant automobilių?” –  retoriškai klausė prieglaudos direktorė.

Džiaugiasi bet kokia pagalba

G. Kučinskienė tikina, jog prieglauda yra pasirengusi priimti bet kokią pagalbą – pinigais, maistu, darbo rankomis, savanoriais – sveikintinos visos pozityvios ir nuoširdžios žmonių pastangos.

„Žinoma, finansinė pagalba išsprendžia visas problemas. Būdamas finansiškai stabilus, gali pasisamdyti žmonių, o mums nuolat trūksta darbo rankų. Mums  reikalingos lentos, reikia naujos tvoros, visada laukiame vyrų, mokančių dirbti ūkiškus darbus – kažką pastatyti, pataisyti. Taip pat būtinas pašaras gyvūnams. Įprastai lankytojų, kurie siūlosi nupirkti skanėstų, prašome pirkti premium klasės pašaro – geriau mažiau, bet kokybiškesnio. Esame visiems, kurie atveža bet kokio maisto, labai dėkingi, bet visgi geriau būtų pirkti geresnės kokybės maistelį. Kartais sakau – galima pataupyti naminio augintinio sąskaita, tačiau prieglaudų augintiniams visada reikalinga ypatinga globa, nes jiems gyventi nėra lengva”, –  įsitikinusi direktorė.

„Būk mano draugas“ tikisi valstybės pagalbos, kadangi karantino ribojimai tiesiogiai paveikė prieglaudos veiklą ir jos darbuotojus.

„Kadangi mes per karantiną nukentėjome, kreipėmės pagalbos į Vyriausybę, tačiau net jei ir gausim subsidiją, ji neišspręs mūsų problemų, tai bus tik parama. Aš pati dirbu be išeiginių ir seniai pamiršau, kas yra įprasta 8 valandų darbo diena. Šiuo metu šaliname uragano, kuris nusiaubė mūsų namelius, pasekmes, o dar ir pandemija papildomai smogė. Džiaugiamės bent tuo, kad per audrą nenukentėjo mūsų augintiniai, nors nauji voljerai ir buvo apgadinti”, – pasakojo visuomenininkė.

Durys atviros visiems

Dėl pandemijos daugelis visuomeninių organizacijų susidūrė su savanorių trūkumu, ne išimtis ir gyvūnų prieglauda.

Prieglauda savanorių labiausiai laukia šeštadieniais nuo 13 iki 17 val., kai būna didžiausi žmonių srautai. Kad įstaiga galėtų normaliai funkcionuoti, jai be etatinių darbuotojų, gaunančių simbolinį atlyginimą, būtina turėti bent 4 savanorius.

Pokalbio metu G. Kučinskienė palietė dar vieną problemą, apsunkinančią ir taip nelengvą įstaigos darbuotojų veiklą – tai kaimynystėje įsikūrę benamiai.

„Šalia mūsų apsigyveno benamiai, kurie, švelniai tariant, visai suįžūlėjo, truko prieglaudos veiklai – lipa per tvorą, nuolat bando ką nors nugvelbti. Mes jiems ne kartą siūlėme padirbėti, bet jiems pavogti yra kur kas paprasčiau. Būtų gerai turėti vaizdo kameras bei teritoriją atverti aukštesne tvora”, – rūpesčiais dalinosi Galina.

„Mane žeidžia, kai siūloma mūsų miestą išvalyti nuo beglobių gyvūnų, kurie dėl to, kad atsidūrė lauke, nėra kalti. Dėl to juk dažniausiai kalti būna patys žmonės. Jei aš imčiausi švarinti miestą, pirmiausia jį išvalyčiau nuo „bomžų” , – apibendrino pokalbį pašnekovė, turėdama omeny, kad žmogus privalo pats atsakyti už savo poelgius, o naminiai gyvūnai yra priklausomi nuo žmonių.


2020-06-04

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt