Klaipėdos uosto direkcija savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook” tęsia pažintinį ciklą „Kryptis – jūra! ŽMONĖS“. Šįkart ji supažindina su žmonėmis, kurių rūpestis – prižiūrėti uosto akvatorijos gylį ir teikti apie ją duomenis.

Prieš dvidešimt metų Klaipėdos uosto akvatorijos didžiausias gylis siekė tik aštuonis metrus, tad į jį galėjo įplaukti tik žymiai mažesnės grimzlės laivai nei dabar, kai giliausia vieta laivybos kanale yra 15,5 m, o prie krantinių – 14 m gylis.

Prieš valant ar gilinant uosto akvatoriją savo darbą atlieka Uosto direkcijos gylių matavimo laivas „Lotas”, turintis modernią įrangą (echolotą, GPS, judesių jutiklį, garso greičio zondą) ir jo įgulą sudarantys hidrografai.

„Hidrografas yra toks žmogus, kuris matuoja gylius akvatorijose – vandenynuose, jūrose, visur. Visą uosto akvatoriją nuo jūros vartų iki Malkų įlankos mes turime išmatuoti vieną kartą per ketvirtį”, – sako Uosto direkcijos Uosto hidrografijos vadovas Raimondas Daukša.

Pagal hidrografų atliktų matavimų duomenis Uosto direkcijos Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus specialistai tikrina rangovų atliktų gilinimo ar valymo darbų kokybę ir apimtis. Planiniai batimetriniai matavimai atliekami uosto kapitono poreikiams, kad jis galėtų operatyviai reaguoti į dugno pokyčius. Gylių matavimo paklaida – tik 1-2 cm, „Loto” įranga vienu metu leidžia matuoti 512 taškų.

Sunkiausias hidrografų darbas vyksta grįžus į krantą – reikia aptikrinti terabaitus duomenų ir pateikti atsakymus, ar kokybiški atlikti gilinimo arba valymo darbai. Tai užima nepalyginamai daugiau laiko nei patys matavimai.

Beje, hidrografo specialybė įgyjama darbo metu – tokių specialistų neruošia jokia Lietuvos aukštoji mokykla. Dabar uoste dirba keturi hidrografai.