Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad iš Danijos laboratorijos, kurioje buvo ištirti šiaurinės miesto dalies dirvožemio mėginiai, gautas atsakymas, jog sveikatai kenksmingo chromo rasta tik viename mėginyje. Ir – labai mažai.

Praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Užsienio laboratorijoje nustatyta Klaipėdos dirvožemyje aptikto chromo charakteristika. Anot pranešimo, Lietuvos akredituotose laboratorijose nėra galimybės nustatyti toksiško šešiavalenčio chromo koncentracijos bendrame dirvožemyje aptikto chromo kiekyje.

„Gautas atsakymas – viltinga žinia, kad gyvename pakankamai saugioje aplinkoje. Nors ši situacija visiems sukėlė daug nerimo ir sumaišties, galiausiai paaiškėjo atsakymas, kurio savivaldybė negavo nė iš vienos šalies sveikatos, aplinkos apsaugos, mokslo ar verslo institucijos – kad ne visas chromas yra pavojingas žmonių sveikatai. Paaiškėjo, kad Lietuva neturi galimybių išskaičiuoti kenksmingo metalo, tačiau tai gali padaryti didelę patirtį šioje srityje turinti šalis – Danija, kurios kompetencija ir nešališkumas nekelia jokių abejonių. Džiaugiuosi, galėdamas nuraminti klaipėdiečius, kad nustatyta dirvožemio tarša chromu nekelia pavojaus miestiečiams“, – pranešime cituojamas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Dirvožemio tyrimus atliko atvirą konkursą laimėjusi UAB „DGE Baltic Soil and Environment“. Jos specialistai ėmė dirvožemio mėginius iš devynių teritorijų šiaurinėje miesto dalyje.

Ekogeologinis tyrimas apėmė Klaipėdos Vitės progimnazijos, gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18, Klaipėdos universiteto (Sportininkų g. 13), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (J. Janonio g. 13), Klaipėdos valstybinės kolegijos, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos (Sportininkų g. 11), Klaipėdos lopšelio-darželio „Bitutė“ (Švyturio g. 14A), Klaipėdos lopšelio-darželio „Traukinukas“ (S. Daukanto g. 39), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (Dariaus ir Girėno g. 8) teritorijas.

Tik vienoje teritorijoje prie gyvenamųjų namų Švyturio g. rastas nežymus šešiavalenčio chromo (tirpus, judrus, koroduojantis, toksiškas chromas, kuris yra sudedamoji chemijos pramonės produktų dalis) kiekis (0,7 mg/kg), visose kitose teritorijose minėto cheminio elemento nerasta.

„Danijos laboratorijos tyrimų rezultatai yra atsakymas, kad pavojingo sveikatai šešiavalenčio chromo dirvožemyje nėra arba jo yra tiek mažai, kad neverta dėl jo labai išgyventi. Žinoma, dar turime sulaukti galutinių tyrimo išvadų, bet jau dabar norisi čia gyvenančius, dirbančius, auginančius vaikus, taip pat miesto svečius nuraminti – Klaipėdoje gyventi yra saugu”, – pranešime cituojamas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Kai bus gauti visi tyrimų rezultatai, bendrovė paruoš tyrimų ataskaitas ir pateiks vertinti Lietuvos geologijos tarnybai, kuri savo ruožtu savivaldybei pateiks išvadą, ar kurią nors iš tirtų teritorijų reikia tvarkyti. Tuomet Klaipėdos savivaldybė ketina peržiūrėti ir bendrąsias rekomendacijas dėl gyventojų apsaugos.

Praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų. Didžiausi viršijimai buvo nustatyti ties uosto teritorija, einant toliau nuo uosto, koncentracijos palaipsniui mažėjo. Mėginiai buvo imti praeitų metų rugpjūtį ir perduoti tirti laboratorijai, savivaldybė sulaukė pirminių rezultatų, o tyrimus atlikusi bendrovė VšĮ „Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“ spalį patvirtino – tarša bendru chromu yra.

Geologijos tarnyba savivaldybei rekomendavo atlikti teritorijos, kurioje rasta chromo ekogoeloginius tyrimus.

Šešiavalenčiam chromui Lietuvos dirvožemiuose nėra nustatytos oficialiai galiojančios ribinės vertės. Jos nustatytos tik bendram chromo kiekiui. Lietuvos geologijos tarnybos turimais duomenimis, tik kelios ES šalys limituoja šešiavalenčio chromo kiekį dirvožemyje (ribinės vertės mg/kg: Šveicarija – 100, Serbija – 100, Bosnija ir Hercegovina – 50-80, Belgija – 40, Slovėnija – 25, Danija – 20; be to, vienose šalyse nurodomas ribinis chromo kiekis žemės ūkio dirvožemiui, kitose – ganykloms ir ariamai žemei, dar kitur – sodų, parkų ir žaidimų aikštelių gruntui).