P0

Politika, Svarbu

Geležinkelio klausimas trumpam užstrigo (23)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2020-06-17


Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje iš pirmo karto nepavyko sklandžiai pritarti numatytai Pauosčio geležinkelio mazgo, esančio tarp Klaipėdos ir Girulių geležinkelio stočių, rekonstrukcijai. Šio klausimo svarstymas Klaipėdos bendruomenės atstovo dėka atidėtas iki kitos savaitės.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Paaiškėjus, jog rekonstruojant Pauosčio geležinkelio mazgą būtų iškirsta nemažai rekreacinio Girulių miško, tam aktyviai ėmė priešintis klaipėdiečiai, išsiuntę raštus atitinkamoms institucijoms. Tiesa, pasak Vyriausybės posėdyje dalyvavusio architekto Edmundo Benečio, ne iš visų jų sulaukta atsakymų.

E. Benečio teigimu, prieš pajūrio zonos miško, kurį jis pavadino Klaipėdos plaučiais, kirtimą „Klaipėdos bendruomenė guls kryžiumi”. Jis ragino nutarimo projektui nepritarti ir nepradėti rengti projektavimo darbų, kol klausimas iki galo nėra išdiskutuotas.

„Niekas Vyriausybėj nesugriūs, jeigu mes susitiksim Klaipėdoje, aptarsim, pateiksim dar kartą pasiūlymus, išklausysim ministeriją ir priimsim normalų sprendimą”, – sakė E. Benetis.

Nors teikimą pristatęs susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič tikino, jog tai esąs tik procedūrinis sprendimas, kol kas nesukeliantis jokių pasekmių, visgi po neilgos diskusijos nuspręsta klausimo svarstymą atidėti iki kito pirmadienio.

Mat paaiškėjo, jog penktadienį uostamiestyje lankysis susisiekimo viceministras Gytis Mažeika, kuris susitiks ir su miesto bendruomene, tad, pasak premjero Sauliaus Skvernelio, „iki pirmadienio klausimas gali pakentėti”.

Posėdyje taip pat informuota, jog po konsultacijų su specialistais ir bendruomene nuo 50 iki 30 ha sumažėjo anksčiau numatyto iškirsti Girulių miško plotas, bei patikinta, jog iškėlus pramoninius geležinkelio srautus iš miesto centro, jame pagerės žmonių gyvenimo kokybė. Pasak J. Narkevič, tai irgi esąs vienas iš šio projekto tikslų.

INFORMACIJA

Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą numatyta iki 2030 m. laipsniškai mažinti Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties kelyną, paliekant šią stotį tik keleivių pervežimams. Tam būtina Pauosčio kelyno ir Draugystės geležinkelio stoties plėtra ir modernizavimas.

Vadovaujantis Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros strategija, iš Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties į Draugystės geležinkelio stotį planuojama perkelti lokomotyvų cechą, kuro bazę/terminalą, pagalbinio traukinio stovėjimo vietą ir susijusią infrastruktūrą, specialiųjų geležinkelių riedmenų priežiūros bazę.

Minėtoje strategijoje taip pat numatyta, kad infrastruktūros komplektavimo bazė iš Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties būtų iškelta į Kretingsodį, o skirstymo kalnelis su prekinių traukinių manevravimu – į Pauostį.

Preliminariais skaičiavimais, Pauosčio kelyno ir Draugystės geležinkelio stoties infrastruktūros plėtros ir modernizavimo projektams įgyvendinti reiktų apie 80 mln. eurų.

Teigiama, jog Klaipėdos geležinkelio mazgas yra reikšminga transeuropinio IX B koridoriaus jungtis, kuriai tenka apie 50 proc. visų Lietuvos geležinkeliais gabenamų krovinių.


    2020-06-17

    23 komentarai “Geležinkelio klausimas trumpam užstrigo”

    1. Tas Benetis pirma tegul pagal langus šaligatvį susitvarko…ir namas koks…o čia ginėjas

    2. Siandien jie sako kad reikia iskirsti 30h., o jau kai viskas pajudes, tada prie to paties iskirs dar 30h., ir kas suskaiciuos, o jei ir suskaiciuos, nu ir ka dabar padarysi…..atgal keloi nebera. Is tokiu visko galima tiketis, todel jokiu jiems nuolaidu negali buti, tegu kraustosi su savo gelezinkeliais kur tik nori, bet uz miesto ribu.

    3. Prieštarauju 100 % Sąžinės jie neturi. Lipa per žmonių galvas. Jau dabar dunda visą parą traukiniai, ypač naktimis girdisi, nors ir negyvename Giruliuose. Jų tikslas pilnos kišenės pinigų paprastų žmonių sveikatos sąskaita.

    4. kodėl vadžia pirma rūpinasi ne savo žmonomis, jų sveikata o užsiima lobizmu kad įtikti oligarchams dėl jų noro kuo daugiau pralobti? Valdžios argumentas kad žmones turės darbą, pajamu tipo ji rūpinasi klaipėdiečiu gerove ir tt. yra tiesiog sovietu lozungas „Mes už gerove“., mūsų laikas tai vadinasi blefas. Kam tiems žmonės darbas jei visos tos valdžios iniciatyvos tai kelias i klaipėdiečių onkologinius susirgimus. Prieš 15-20 metu kada dėl Klaipedos naftos krovos galingumo didinimo buvo plečiamas Pauosčio geležinkelio mazgas ir kertamas miškas, to pasėkoje mazutu pradėjo kvėpuoti Miško kvartalas bei mazutas atėjo iki miesto centro. Tad kiek valdininkeliai besakytu jog užterštumas neviršija normų yra blefas. Ar ne blefas pasakytas ministro Jaroslav Narkevič? jog Klaipėdos geležinkelio centrines stoties rekonstrukcija bus tik klaipėdiečiams i nauda. Kuo ta nauda pasireikš? gal vagonai su kroviniais į Draugystes geležinkelio stoti papuls oru ar požeminiu tuneliu? Juk visi kroviniai vakar , šiandien ir ryt vežami per Klaipedos miestą, nesvaru kak jie važiuoja miesto rytine dali bet per miestą. Tad po „reorganizacijų“ Klaipeda dar daugiau apjuos užterštumas – iš vakaru nuo maru pusės, uosto įmonės su trečių šalių keistomis krovomis o iš rytu traukiniais su 24val. dundėjimu Galima daryti tik prielaida kodėl reikalinga plėsti Pauostes mazgą šiandien? Greičiausiai šis poreikis atsiranda dėl Klasco kroviniu. Kiek galima pastebėti Klasco per savo krantines Vitės kvartale tik ir stengiasi didinti krovinių pervežimą. Kad ir ta angli kurios taršą jaučia didžioji miesto dalis, jau nekalbant apiejų pervežamus šviesiuosius naftos produktus, kurie yra dar pavojingesni nei mazutas. Šiaip kai Klasco darbuotojas po 20 metu lojalaus darbo toje įmonėje tampa Juru direkcijos vadu ir ta konkursą J Narkevič palaiko tai visi šio ministro veiksmai dėl Klaipedos miesto tampa aiškus. Kažkada eks. direkcijos vadovas p. Vaitkus yra pasakęs kodėl geri specialistai bėga iš direkcijos i privačias įmones tai yra ta pačia Klasco, Jo fraze buvo tokia – mes valstybe negalime mokėti tokio atlygio koki moka privačios įmonės. O kaip šiuo atveju? I direkcija eina vedami altruizmo??? Gražus gestas. Šiaip kol valstybe nepatvirtins raštu , nes kitaip valstybe dažniausiai meluoja, savo piliečiams kur statys išorinį uosta tol miestiečiai turėtu prieštarauti prieš bet koki uosto ar geležinkelio infrastruktūros plėtrai Klaipėdos mieste. Šiaip pagal viešą informacija apie uosto krovų apimtis, išorinio uosto mums nereikia, nes uostas nėra aptraukas pilnai.

    5. Ministerija manipuliuoja informacija ir elgiasi nekorektiškai. Atskleidžiama, kad manevrinės stoties perkėlimui bus kertama 30Ha Girulių miško, tačiau yra nuslepiama, kad ten pat bus statomas multimodalinis geležinkelių terminalas tuo pat metu, kai bus betonuojamas išorinis giliavandenis uostas Melnragėje. Yra meluojama, kad neva tai dar nenuspręsta kur bus išorinis uostas. Pagal LR Bendrojo plano SPAV ataskaitą abi alternatyvos įvertintos ir Melnragė jau yra parinkta kaip išorinio uosto vieta. Tai faktas. Ten pat nurodyta, kad geležinkelio terminalai turi būti plėtojami priemiestyje tarp Kopūstų km ir Kretingalės, nors Pauostis paminėtas kaip irgi galima vieta. Kiek papildomai bus iškirsta Girulių miško statant g/ž konteinerių terminalą – šiuo metu nėra atskleidžiama. Mes, miesto bendruomenės ir KBA reikalaujame manevrinę stotį ir multimodalinį g/ž terminalą vystyti už miesto ribų. Klaipėda niekada nesitrauks nuo šio reikalavimo. Dar pasikalbėsim penktadienį.

    6. neatitikimus įstatymams BP bet nešti rankas iškirsti 30 ha mišku

    7. Pradėjo nuo kito galo. Nežino ar bus kroviniu apskritai. Bet balsuoja iškirsti 30ha pajurio mišku

    8. Nežino kur bus išorinis uostas. Nežino kur geležinkelio keliai nueis ar į Rusija ar Baltarusija. Bet ji žino kad reikia iįkirsti 30ha miško

    9. Grupelei asmenų, save vadinančiais visuomenininkais, amžinai viskas negerai. Praplėtus Pauosčio stotį gi žadama iškeldinti Klaipėdos centrinę geležinkelio stotį. Klaipėdai tai didžiulis pliusas. Girulių miškas vadinamas “Klaipėdos plaučiais”. Didesnio blefo nesugalvosi. Ką tie plaučiai vėdina? Ar nuo jūros atsklindantį gryną orą? Klaipėdoje vyrauja Vakarų ir oras eina nuo jūros. Netgi jei jis eina ir nuo miesto į jūrą, tier, neva, “plaučiai” išvalo ir tolyn į jūrą išsiunčia per Klaipėdą jau praėjusį nešvarų orą. Girulių miškas kaip Klaipėdos plaučiai yra grynas blefas, “kąsnelis” naivuoliams. Tegul valdžia greičiau iškelia Klaipėdos geležinkelio stotį ir dėl to negailai keliasdešimties apykreivių Girulių miško pušų.

      • Eik, tu mankurte, žinai kur! Giruliai – vienintelis Klaipėdos gamtos kampelis, atgaiva siela ,akiai ir smegenims šitame neįdomiame ” bliūdo” landšafte

      • Ar dzebi..lll. ar savivaldybės darbuotojas? Ny manau tikras nepilno prot….

      • Blefas yra šita, jokiais svariais argumentais neparemta Jūsų nuomonė. Ir kvailam aišku, jog naikinti suinteresuoti tie, kurie gauna iš to naudos ir daugiausia finansinės. Dar vienas blefas veikimas visuomenės labui.

      • Jei neteko girdeti, atkreipčiau Jūsų dėmesį į tai, kad Baltijos jūra yra viena iš “žiauriausiai” užterštų jūrų pasaulyje.

      • Taip persitvarkant, miestiečiai vykst ilsėtis ne į Girulius, bet į dabartines geležinkelio stoties teritoriją. Čia jau juokas pro ašaras.

    10. Kam reikalinga ta gamtą…
      Reikia iškirtsti visus medžius ir išparduoti. Vietoje jų sukurti promzonu…
      Gieda….
      Pasimokykite iš kitų klaidų ir pažiūrėkite į kitas europos šalis.
      Turbūt piliečiams reikia irgi riaušių ir streiką.

    11. Taip ir neradau paaiškinimo, kodel
      reikia ta mišką kirsti. Visos rekonstrukcijos draugystė ir pauoscio dalyse.
      Viena šneka, o kita daro, arba atvirkščiai.

    12. Šalin rankas nuo Klaipėdos plaučiù!Taip jau mieste nebėra kuom kvėpuoti!Smarvė per visà miestà. Vienintelė rami ir be smarvės vieta, kur grynas ir švarus oras, tai šalia Giruliù miško!

    13. Girulių giria – tai itin svarbi vieta. Giria saugo miesto teritoriją nuo Baltijos jūros vėjų, sulaiko kopų pustymą, gamina būtina žmonėms deguonį.
      Kirsti girią dėl geležinkeluo mazgo – nevalia. Mūsų krašto gyventojai – tiek klaipėdiečiai, tieg giruliškiai, tiek melnragiškiai, tiek atvykstantys pailsėti prie jūros – kategoliškai pries girios sunaikinimą. Mes šventai įsitikinę, kad geležinkelio klausimas turi būti sprendžiamas ne uostamiesčio gyventojų sveikatos sąskaita. Jeigu norima kažką ten plėsti – tai turi būt keliama tiek toli, kad visiškai nepaliestų girios ir kad visa pajūrio zona išliktų rekreacinė. Ten reikia vystyti sanatorijas, o ne naikinti miškus. Taipogi Klaipėdai vienareikšmiškai nereikia papildomo gilavandenio uosto – esamo uosto pajėgumai vos per pusę neišnaudojami, todėl nėra jokios būtinybės papildomai švaistyti milijardines lėšas. Juk tokiuose projektuose suinteresuoti tik tie, pro kieno rankas praeis šiems planams skirti pinigai. Visi puikiai suprantame, kodėl. Todėl – NE. Miesto bendruomenė sako – NE! Šių planų nereikia ne tik Klaipėdai, Giruliams ir Melnragei, bet ir visai Lietuvai. Nes pradėjus gilinti Kuršių marias, būtų suardyta visa Lietuvos pabaltijo eko sistema, pasikeistų jūris srovės, vanduo išplautų ir Palangos bei Šventosios pajūrio smėlį – netektume visos šalies kurortinės zonos prie Baltijos jūros. Todėl – jokiais būdais. Jokių miškų naikinimų, jokių gilavandenių uostų.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt