Antrą ratą teismų sistemoje sukančioje byloje, kurioje Vokietijos draudikai siekė iš „Lietuvos geležinkelių” (LG) prisiteisti dalį nuostolių, esą patirtų dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL) bankroto bylos iškėlimo, tašką jau padėjo ir Apeliacinis teismas.

Draudimo bendrovė „Lampe & Schwartze K. G.“ teismuose aiškino, kad nuotolių patyrė dėl to, jog gelbėjo LJL laivą „Venta“, kuris pakrautas jų apdraustu kroviniu dėl įsiskolinimų degalų tiekimo bendrovei buvo areštuotas Kamdene (Naujasis Džersis, JAV). LJL neturėjo finansinių galimybių padengti laivo skolų, todėl draudikai jos prašymu ir vardu sumokėjo 785 000 JAV dolerių skolą ir taip išsaugojo laivą nuo pardavimo aukcione užsienio valstybėje už mažesnę nei rinkos kainą.

„Venta“ prieš jį parduodant stovėjo Klaipėdoje. Gena Anfimov (marinetraffic.com) nuotr.

2015 m. rugsėjo 2 d. draudikai ir LJL sudarė atsiskaitymo sutartį, kurioje susitarė dėl skolos grąžinimo, tačiau „Laivininkystė” to taip ir nepadarė. Vokiečiai aiškino, kad dėl jų nuostolių solidariai yra atsakingi ir LG, kuriems buvo įkeista „Venta“, nes ir LJL, ir šios bendrovės atstovai susitikimo metu buvo patvirtinę, kad reikiama suma bus išmokėta pardavus šį laivą. Tačiau laivui grįžus į Klaipėdą, LG esą atsisakė bendradarbiauti ir apmokėti tokią sąskaitą. Anot draudikų, LG derėjosi nesąžiningai, į susitarimo projektą „sąmoningai įtraukė siurprizinę sąlygą dėl valdybos pritarimo ir neįvykdė pažado operatyviai sušaukti valdybos posėdį”.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalį nutraukė bylos dalį dėl draudikų reikalavimų LJL, nes įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas toks jų finansinis reikalavimas, o pretenzijas LG atmetė kaip nepagrįstas – esą šį įmonė nėra atsiskaitymo sutarties šalis ir neprisiėmė pagal ją jokių įsipareigojimų. Visgi bylai nukeliavus iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jo teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės instancijos teismuose esmė nebuvo atskleista, ir grąžino ją į pirmą instanciją.

Vėl prasidėjus bylinėjimuisi vokiečiai dar ėmė tvirtinti, kad LG esą nepagrįstai praturtėjo, nes išsaugojus laivą, jis bankroto procedūros metu iš varžytinių buvo parduotas už 1,6 mln. dolerių ir geležinkeliai kaip hipotekos turėtojai gavo pinigines lėšas. Tačiau bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis kovo mėnesį konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė LG ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai. Teismo vertinimu, sąlygos dėl valdybos pritarimo įtraukimas į susitarimą negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, nes tokia nuostata yra įtvirtinta įmonės įstatuose.

Anot teismo, draudikai pinigus už laivą sumokėjo savo rizika ir įgijo teisę reikalauti tokią sumą iš LJL, ką ir padarė jos bankroto byloje. O LG pardavus laivą atgavo tik tik skirtos paskolos ir nepraturtėjo „Lampe & Schwartze K. G.“ sąskaita.

Klaipėdos teismas priteisė draudikams sumokėti LG 16 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau vokiečiai pasinaudojo galimybe tokį sprendimą skųsti Apeliaciniam teismui.

Savo skunde draudikai tikino, kad pirmos instancijos teismas esą padarė iš esmės tą patį, ką ankstesni teismai ir dėl ko nesutiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – formaliai įvertino LG pateiktus dokumentus, bet nenagrinėjo, kad „bet kuris protingas asmuo tapačioje situacijoje, turėjo pagrindą manyti susitikimo metu besiderantis ir galimai susitariantis su asmeniu, turinčiu teisę sudaryti tokį susitarimą“.

Vokiečių nuomone, teismas turėjo nagrinėti tuometinio LG vyr. finansininko pavaduotojo Aleno Gumuliausko bei teisininkės elgesį.

LG nesąžiningumas esą pasireiškė ir tuo, kad sutarties tvirtinimo klausimas niekada nebuvo perduotas įmonės valdybai.

Tačiau Apeliacinio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Vilija Mikuckienė, Gintaras Pečiulis ir Vytautas Zelianka, konstatavo, kad visi šie argumentai yra nepagrįsti. Esą draudikų atstovas, būdamas pakankamai rūpestingas, didelės ir profesionalios įmonės derybininkas, negavęs ir nepareikalavęs patvirtinimo, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad A. Gumuliauskas yra tinkamas atstovas prisiimti sutartinius įsipareigojimus LG vardu.

„Buvus sudarytą tokią sutartį teigia tik apeliantas, tačiau jokie kiti bylos duomenys to nepagrindžia. Priešingai, byloje nustatyta, kad kitą dieną po tarp šalių atstovų įvykusio susitikimo apeliantui buvo išsiųstas susitarimo projektas, kurio apeliantas taip ir nepasirašė. <…> Teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog jokia (žodinė) sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, o vyko tik derybos dėl jos sudarymo”, – rašoma nutartyje, kurioje pabrėžiama, kad draudikai neįrodė jokių nesąžiningų LG ikisutartinių veiksmų, lėmusių nuostolių atsiradimą.

Tad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas liko nepakeistas.

INFORMACIJA

Paskutinį kartą teigiamą veiklos rezultatą LJL buvo demonstravusi 2007 m. Ją pradėjo klampinti iš SEB banko paimtos paskolos laivams įsigyti. Teigta, kad ypač padėtį pablogino prieš pat pasaulinę ekonominę krizę įsigyta „Venta”.

2015 m. kovą buvo paskelbta, kad socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ketina svarstyti LJL kapitalo didinimą maždaug 8 mln. eurų – už gautas lėšas esą būtų perkama pora „Handy size“ dydžio laivų, kurių amžius – apie 10 metų. Tada tokius valdžios planus Investuotojų asociacija buvo pavadinusi valstybės pinigų švaistymu.

Liepą didžiausias LJL kreditorius SEB bankas suteikė įmonei 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) trumpalaikę paskolą, tačiau pinigų neužteko išpirkti už skolas areštuotus laivus – užsienio uostuose buvo sulaikyti penki laivai, kuriuose buvo apie 100 jūrininkų. Įmonė darbuotojams buvo skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekė apie 20 mln. eurų.

Liepos gale Susisiekimo ministerija, vadovaujama socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą LJL, tačiau jau po kelių dienų ji buvo premjero A. Butkevičiaus įpareigota nutraukti bankroto inicijavimo procedūrą, nes buvo suręstas planas, jog įmonė bus gelbėjama 3 mln. eurų paskola, kurią suteiks LG.

Šį planą netruko sukritikuoti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tų pačių metų rugpjūtį dėl tokios paskolos suteikimo į Generalinę prokuratūrą kreipėsi tuometinis Seimo narys, liberalas Eligijus Masiulis. Jis prašė ištirti, ar LG finansinė parama ir įmonės atleidimas nuo dalies dividendų neturėjo būti suderinti su Europos Komisija kaip valstybės pagalbos priemonė. Rudenį prokurorai konstatavo, kas tokia paskola buvo suteikta teisėtai.

Kai 2015 m. rugsėjį 500 tūkst. eurų LJL paskolino ir kita Susisiekimo ministerijos valdoma įmonė – „Smiltynės perkėla”, Investuotojų asociacija tokį sprendimą ironiškai pavadino įmonės noru išplaukti į platesnius vandenis.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi LJL buvo iškelta bankroto byla, o 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

Prezidentė D. Grybauskaitė, 2016 m. skaitydama metinį pranešimą, LJL istoriją pavadino „tarptautinę gėdą jau kainavusia bankroto pamoka”.

Klaipėdos apygardos teismas pernai birželį priėmė sprendimą, kuriuo patenkintas LJL bankroto administratoriaus Daliaus Volskio prašymas pripažinti, kad įmonės veikla pasibaigė. Teismas nutartimi taip pat patvirtino, kad lieka nepatenkinta 17 194 028,7 Eur kreditorių reikalavimų. LJL iš viso „ant ledo” paliko 144 kreditorius. Iš jų daugiausiai pinigų neteko SEB bankas (9,11 mln, eurų), „Lietuvos geležinkeliai” (2,59 mln. eurų), „Lampe & Schwartze K. G.“ (899 407 Eur), Turto bankas (489 309 Eur), „Sodra” (263 356 Eur).