Rekonstruotame istoriniame Klaipėdos dujų fabrike jau planuojama ir veikla – vienoje iš saugyklų numatoma įrengti senovinių automobilių ekspoziciją. Ją norėta atidaryti dar iki šiųmetės Jūros šventės, tačiau sutrukdė koronavirusas.

Projektuotojų vizualizacija

Šiuo metu siekiama pakeisti dujų fabriko pastatų, esančio Liepų g. 47, paskirtį – iš gyvenamosios į paslaugų ir suderinti kapitalinio remonto projektą. Jo projektiniai pasiūlymai, kuriuos parengė MB „Altitudės“ (projekto vadovas Rolandas Rakevičius), šiuo metu ir yra paviešinti.

Juose numatoma, kad kapitaliai remontuojama bus mažesnioji dujų saugykla. Esama pastato architektūrinė išraiška nekeičiama, sprendimai numatomi tik pastato interjere.

Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, jog pastate projektuojamas neeksploatuojamas techninis aukštas bei cokolinis aukštas, kuriame ir bus įrengiama ekspozicijų erdvė, sanitariniai mazgai.

„Pastato centre projektuojamas hidraulinis automobilių keltuvas, besisukantis aplink savo ašį (360 laipsnių). Keltuvo nenaudojant jo platforma veikia kaip cokolinio aukšto grindys. Keltuvo darbo metu pastate dirba tik apmokytas techninis personalas. Keltuvo darbo metu lankytojai į pastatą neįleidžiami“, – teigiama projektiniuose pasiūlymuose.

Juose rašoma, jog automobilių ekspozicinis stelažas įrengiamas iš surenkamų metalo konstrukcijų. Stelažą sudarys 10 platformų, sujungtų laipteliais. Platformų perdengimai bus įrengti iš ažūrinių metalo grotelių. „Stelaže numatoma laikyti automobilius. Automobiliai neeksploatuojami, degios ir sprogstamos medžiagos iš automobilių pašalinamos prieš talpinant pastate. Į pastatą automobiliai patenka ne sava eiga“, – tvirtinama projektiniuose pasiūlymuose.

Projektuotojų vizualizacija

Remontuojamas pastatas priklauso regioninės reikšmės nekilnojamo kultūros paveldo objektui – Klaipėdos dujų fabriko pastatų kompleksui. Remontuojant pastatą bus išsaugotos visos jo vertingosios savybės.

„Niekada neslėpiau ir viešai kalbėjau, jog Dujų fabrike bus eksponuojami senoviniai automobiliai, dabar tik einama sprendimų link. Norėjome, kad ekspozicija veiktų jau per šią Jūros šventę, bet ta korona išlindo. Ir dar konstruktorius ne visai tinkamas pasitaikė, nebekelia ragelio, o jis turėjo visą konstruktyvą sudėlioti. Daug sudėtingų reikalų yra, todėl nebežinau, kada galima tikėtis, jog ekspozicija pradės veikti“, – teigė istorinio dujų fabriko pastatų savininkas Augustinas Jankevičius.

Paklaustas, kas planuojama didžiojoje saugykloje, pašnekovas teigė, jog norai yra dideli: „Ateities planai bus žinomi vėliau. Turime labai gražų kultūrinį norą, bet kol kas valdžios galvos laužo galvas, kaip čia sau į kišenę įsidėti, kad žmonėms neduoti. Turiu omenyje, kad pagaliai į ratus labai kaišiojami, sunkus tas biurokratinis aparatas. Tik su Girulių mišku sprendimai yra priimami greitai ir neadekvatūs“.

Projektuotojų vizualizacija

ISTORIJA

Dujų fabrikas buvo pirmas miesto lėšomis pastatytas pramoninis statinys po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Jis pradėjo veikti 1861 m. Fabriko kompleksą sudarė 14 skirtingų statinių: garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai.

Iki šiol išlikę raudonų plytų statiniai su arkiniais langais – tai dujų saugyklų „kiautas“ – pačios dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose šių statinių viduje.

Klaipėdos dujų fabrike pagamintomis dujomis buvo apšviečiamos gatvės, vėliau dujos pradėtos naudoti ir viryklėms, pramonės įmonėse.

Dujų fabrikas buvo ne kartą rekonstruotas ir nuolat plečiamas. Nors atsiradus elektrai dujų pramonė susidūrė su didele konkurencija, tačiau 1936 m. jo kompleksą sudarė net 28 statiniai.

1947- ųjų birželio 17 dieną Klaipėdos vykdomasis komitetas kreipėsi į LTSR Ministrų Tarybą prašydamas skirti lėšų fabriko veiklai atnaujinti. Buvo teigiama, kad po karo išliko keturi penktadaliai buvusio fabriko vertės. Tik 1954 m. LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą atkurti įmonę ir padidinti jos pajėgumą daugiau nei dvigubai.

Pokariu ilgai niokotas Klaipėdos dujų fabrikas galutinai buvo nugriautas 1972-1974 m. statant viešąją miesto pirtį. Išliko tik trys pastatai: dvi saugyklos ir namas. 1996 metais kompleksas buvo įregistruotas į Kultūros paveldo nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

2018 m. A. Jankevičiaus individuali įmonė pradėjo jai dabar priklausančių išlikusių buvusių saugyklų rekonstrukcijos darbus, kuriems paramą skyrė ir Klaipėdos savivaldybė.