Praėjusiąją savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė pirmąjį metinį pranešimą. Buvo nuoširdžiai gaila, kad įvairių TV kanalų veiksmo komentuoti surinkti politikos apžvalgininkai spaudė iš savęs paskutines fantazijas, stojant stipriam įspūdžiui, kad jie neturėjo ką pasakyti.

Ir aš neturėčiau, ką apie tai pasakyti. Bene svarbiausia, kas ano pusvalandžio metu man pasirodė: p. Nausėdai patinka būti šalies prezidentu. Ir tai galbūt net svarbi žinia tiems, kurie spėjo suabejoti, ar Ekscelencija nesigaili iškeitęs komercinio banko prezidento patarėjo kabinetą į kitą – Simono Daukanto aikštės rūmų antrajame aukšte.

Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Ko gero, galime tikėtis, kad pamažu mūsų prezidentas visiškai susigyvens su savo naujuoju vaidmeniu, o kiti metiniai pranešimai skambės sklandžiau, užtikrinčiau, įgaus daugiau prasmingo turinio.

Kas kita – vaidmuo kaip vaidmuo, tačiau p. Nausėda gebės susigyventi su teisės normomis apibrėžiamomis pareigomis? Ir, jei susigyvens, tai kaip?

Panašiai kaip ministras pirmininkas Saulius Skvernelis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu? Ar taip, kaip iš tikro derėtų ambicingos šalies lyderiui?

Politinės kultūros būklės dugno įvardijimas dugnu ir mįslingos „gerovės valstybės“ projekto kočiojimas kiekviena proga tam nepadės.

Kolega Arūnas Milašius iš portalo „Delfi“ negailestingai konstatuoja: „Išmokų didiesiems ūkininkams mažinimo idėja tyliai numarinta: Karbauskis ir grupelė stambiųjų išsaugojo įspūdingas sumas; Žemės ūkio ministerijos duomenimis 5 proc. didžiųjų ūkių susirenka 50 proc. visos paramos.“

Sveiki atvykę į p. Karbauskio gerovės valstybę! O prezidentas kalbėdamas su ES lyderiais dar kelia šurmulį, esą parama šalies žemės ūkiui yra nepakankama.

2018 m. ta pati Europa reikalavo, kad būtų įvestos išmokų lubos, kurios neviršytų 150 tūkst. eurų per metus vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Gudrieji Seimo bebrai su kurmiais sugebėjo tąją idėją apeiti.

Ponas Karbauskis sako – aš ne prie ko, kada parlamente kyla balsavimas žemės ar žemės ūkio tema, ištraukiu balsavimo kortelę ir jį ignoruoju. Išvertus į normalių žmonių kalbą – „trijų rusiškų arba penkių lietuviškų raidžių kombinacija jums visiems į akį, o ne socialinė regionų atskirtis, parama jaunoms ūkininkų šeimoms ir panašūs rinkimų laikų lozungai“!

Kas nors abejotų. Beigi imtų spėlioti, kurioje aplinkoje tie klausimai yra išsprendžiami ir sutvarkomi – balsavimo Seime metu ar neoficialiose diskusijose Kultūros komitete arba LVŽS frakcijoje.

Labiau netikėta, kad praėjusiąją savaitę skandalingojo susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus vadovaujama susisiekimo ministerija atsisakė paasfaltuoti keletą kelelio į Naisius – Karbauskių tėvoniją – kilometrų. Mat tų keistų kelelių asfaltavimas gerovės Lietuvoje pamažu virsta kažkokia patologija.

„Vsio zakono“ (liet. „viskas teisėta“), jei kas pamiršo. Premjeras demonstratyviai nieko nežino apie tai, kad asfaltuojamas keliukas į jo namus. Tačiau kada randasi koks pasipiktinęs aktyvus pilietis, nitroemalės dažais ant to keliuko užrašantis tai, ką apie tai galvoja, p. Skvernelis ima stačiai putoti apie baudžiamąją teisę.

Valstybė, mokesčių mokėtojai sukūrė tam tikrą tarnybinę gerovę savo valdžiai: keliukai į Turniškes yra tvarkingi. Tačiau po šiai dienai niekaip neįsikerta, kad mūsų valdžiažmogiai nori „šiek tiek“ asmeninės gerovės. Tiksliau – „asmeninės gerovės valstybės“.