Klaipėdos kariliono festivalis – pirmasis didelis renginys, kurį Klaipėdos koncertų salė organizuoja po ilgos pauzės.

Birželio 24-ąją Klaipėdos kariliono festivalis rengiamas jau septintąjį kartą – ilgiausią metų dieną vyks keturi koncertai.

Nors varpų muzika girdima visame senamiestyje, tačiau geriausia jos klausytis Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Koncertai bus transliuojami dideliame ekrane, tad visi klausytojai galės ne tik girdėti, bet ir matyti varpinėje grojančius atlikėjus.

12 val.  – Vidudienio varpai

Festivalio pradžią 12 val. paskelbs „Vidudienio varpai“, kalbinami klaipėdiečio karilionininko Stanislovo Žilevičiaus. Neseniai garbingą 70-mečio jubiliejų paminėjęs atlikėjas ištikimai tarnauja karilionui, skleidžia jo muziką jau daugiau nei 30 metų. Jis dalyvauja kariliono muzikos festivaliuose Lietuvoje, koncertavo Europoje ir JAV.

Savo programose atlikėjas dažnai jungia karilioną su kitais instrumentais, yra grojęs kartu su orkestrais, chorais ir elektronika. Karilionininko repertuarą sudaro muzika nuo baroko iki šių dienų. Jis taip pat yra skambinimo karilionu metodinių leidinių, originalių kūrinių karilionui ir aranžuočių autorius.

Nuo 2019 m. rudens Klaipėdos koncertų salė vykdė edukacinį projektą „Atrask karilioną“, kuris suteikė galimybę gabiausiam muziką studijuojančiam jaunimui iš arčiau pažinti karilioną ir išmokti juo groti. Užsiėmimus vedė karilionininkas S. Žilevičius. Projekto dalyviai Ignas Vydeika, Vilius Aleinikovas ir Gintarė Valionytė pirmąkart viešai pasirodys šiame festivalio koncerte. Vilniuje kompoziciją studijuojanti klaipėdietė Gintarė netgi parašė ir pati atliks savo kūrinį karilionui „Nerimas išnyks“.

15 val. – Popietės varpai

„Popietės varpų“ koncerte karilionu gros Gintaras Sodeika, dažnai koncertuojantis pačiu didžiausiu Lietuvoje – Vilniaus karilionu.

Jau keletą metų, bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga, plečiamas lietuviškos kariliono muzikos repertuaras. Šiemet festivalyje taip pat nuskambės kelios premjeros.

Šiame koncerte atliekamo naujo kūrinio autorius Vytautas V. Jurgutis dėl savo rafinuotai abstrakčių kompozicijų laikomas neabejotinu elektroninės muzikos lyderiu.

Specialiai Klaipėdos kariliono festivaliui Vytautas parašė kompoziciją „Afterbell“ karilionui ir elektronikai. Pasak autoriaus, „kūrinio rašymo laikotarpis sutapo su koronos viruso pandemijos eiga pasaulyje, tad jame (ypač varpų instrumento partijoje) fiksavosi ir kūrėsi garsinių virpesių struktūrinės būsenos, visgi kiek koreliuojančios tą stebėtinai keistą laikotarpį“.

Pastaraisiais metais daug koncertuojantis didžiausiuose Azijos, Europos ir JAV festivaliuose, kur pristatoma jo elektroninė ir audiovizualinė kūryba, V. V. Jurgutis atliks elektronikos partiją tiek savo kūrinyje, tiek kolegos Gintaro premjerinėje kompozicijoje „LEX NON SCRIPTA“. „Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia „NERAŠYTĄ ĮSTATYMĄ“, mums primenantį, kad muzika yra  laisvė“, – teigia G. Sodeika. „Karilionas turi teisę skambėti natūraliai! Laisvę karilionui!“ Jo naujojo opuso sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

18 val. –  Vakaro varpai

Vakaro varpus kalbins karilionininkas Kęstutis Kačinskas. Jis pažįstamas ne tik kaip ilgametis Klaipėdos kariliono atlikėjas, kasmet sugrojantis apie 50 koncertų šiuo instrumentu, bet ir kaip kompozitorius bei kūrinių karilionui aranžuotojas.

„Vakaro varpų“ programoje dalyvaus Klaipėdos brass kvintetas, vadovaujamas Sigito Petrulio, ir Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas ir diriguojamas Alfonso Vildžiūno. Perkusijos partiją atliks Ingrida Spalinskaitė-Kurienė.

Koncerto programos intriga taps trys naujos lietuvių autorių kompozicijos, sukurtos specialiai festivaliui.

Vaida Striaupaitė-Beinarienė savo kūrinį „Varpas“ paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui.

Antanas Kučinskas kūrinyje „Smerties šokis“ (Danse Macabre) panaudojo lietuviško liaudiško giedojimo – kantičkų – intonacijas ir tekstus, supindamas juos į augančios dramaturgijos polifoninį audinį bei papildydamas variniais pučiamaisiais ir varpais, taip pat turinčiais sakralinę simboliką.

Klaipėdietiškų vėjų išnešiota muzikos kūrėja Ieva Parnarauskaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šiemet baigianti bakalauro studijas, teigia, kad visad labai žavėjosi varpų skambesiu. Jos nauja kompozicija „Palaiminimas“ skirta varpams ir erdvėje judančiam chorui.

Koncerte dar skambės paties karilionininko K. Kačinsko ir užsienio autorių kūriniai karilionui solo.

21 val. – Nakties varpai

„Nakties varpai” jau temstant vainikuos festivalio programą. Kariliono partiją šiame koncerte atliks Monika Kaźimierczak, pažįstama iš ankstesnių Klaipėdos kariliono festivalių. Ši kūrybinga atlikėja yra kelių tarptautinių konkursų laureatė, aktyviai koncertuojanti Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, JAV. Ji dėsto Gdansko muzikos akademijoje, inicijuoja ir rengia kariliono festivalius Gdanske, kuriame, beje, yra net 3 varpų instrumentai.

Klaipėdos kariliono festivalį užveriančią programą karilionui ir džiazo trio M. Kaźimierczak pristato taip: „Šioje programoje improvizuosime seniau sukurtos muzikos temomis. Pasirinkome kūrinius, kuriuose daug vietos paliekama improvizacijai, pavyzdžiui, Geerto D’hollanderio etiudų ciklą karilionui „Ludus modalis“.  Improvizuosime populiarių lenkų ir lietuvių liaudies dainų temomis, improvizacijomis papildysime Loretos Narvilaitės kompoziciją karilionui ir atliksime Katarzynos Kwiecień-Długosz naują kūrinį, inspiruotą kompozitorės reakcijų į pandemiją“.

Nemokamus kariliono festivalio koncertus ves muzikologė Austė Nakienė.

Kviečia apžiūrėti ekspoziciją

Kasmet prieš festivalį organizatoriai kviečia aplankyti skirtingose uostamiesčio vietose eksponuojamą istorinę ekspoziciją „Klaipėdos karilionas“. Ekspozicija ragina klaipėdiečius pasitikrinti savo žinias apie galingąjį miesto balsą, o miesto svečiams – susipažinti su šio instrumento istorija, karilioninkais K. Kačinsku, S.  Žilevičiumi bei šiųmečio Klaipėdos kariliono festivalio programa.

Ekspozicija „Klaipėdos karilionas“ bus eksponuojama savaitę prieš festivalį aikštėje prie paminklo Herkui Mantui (H. Manto g. 38), o festivalio dieną – Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12).