Už beveik 8 tūkst. eurų nusipirkus Sporto infrastruktūros vystymo Klaipėdos mieste galimybių studiją uostamiesčio valdžia sužinojo, jog būtina statyti naujus sporto objektus. Galimybių studija šią savaitę buvo pristatyta ir Klaipėdos sporto bendruomenei.

Vienas naujausių sporto objektų uostamiestyje yra Klaipėdos baseinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Galimybių studiją atliko Vilniuje registruota mažoji bendrija „Begra“, kurios direktorius yra Marius Matulaitis. Jis yra ir šios galimybių studijos autorius.

„Akivaizdu, kad Savivaldybės administruojamiems objektams reikalinga atsinaujinti, kadangi didžiosios dalies objektų eksploatavimo kaštai skiriasi kartais (iki 4 kartų) nuo naujos statybos analogiškų objektų. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad miestui reikalingi šiuolaikiški ir efektyvūs daugiafunkciniai sporto centrai, atsisakant mažiausiai efektyvių dabartinių“, – teigiama galimybių studijoje.

Be to, jos rengėjas nustatė, jog didžioji dauguma Klaipėdos sporto bazių valdymo centro sporto bazių net neturi leidimo veiklai – higienos paso, o mokyklų salės taip pat neatitinka daugelio reikalavimų.

Galimybių studijoje taip pat konstatuojama, jog nemažai uostamiesčio sporto bazių jau yra maksimaliai išnaudojamos, o tai irgi signalizuoja apie naujų objektų poreikį.

Dokumente nurodoma, jog tarptautines ir nacionalines varžybas Klaipėdoje organizuoti galima tik sporto šakoms, naudojančioms Klaipėdos baseiną, „Švyturio” areną ir atskirus lauko teniso dengtus kortus.

„Treniruotėms galima naudoti visus likusius objektus sportuojant mėgėjiškai, tačiau ruošiant profesionalius sportininkus bei aukšto meistriškumo pamainą, reikalinga plėsti sporto bazių tinklą, kadangi net 78 proc. dabartinių vidaus objektų neatitinka sporto šakoms keliamų išmatavimų reikalavimų. Papildomai pažymėtina, kad profesionalūs sportininkai bei aukšto meistriškumo sportininkai yra miesto bei valstybės vizitinė kortelė, jie taip pat yra ir savo srities bei aktyvaus laisvalaikio ambasadoriai jaunajai kartai, todėl jų ruošimui turėtų būti skiriamas itin didelis, kryptingas ir nuolatinis dėmesys“, – teigiama galimybių studijoje.

Jos rengėjas įvardijo, jog Klaipėdai reikia naujų daugiafunkcių sporto salių, naujų baseinų, regioninio stadiono, antrojo lengvosios atletikos maniežo, kuris turėtų būti pietinėje miesto dalyje, irklavimo bei buriavimo vasaros centro ir irklavimo varžybų trasos.

„Optimalus rekomenduotinas variantas tolimesniam visos Klaipėdos infrastruktūros vystymui būtų atlikti detalų kiekvieno Savivaldybės valdomo nekilnojamo turto sporto objekto vertinimą bei parduoti mažiausiai našius sporto objektus ir už gautus pinigus bei sutaupymus iš šių objektų eksploatavimo renovuoti mokyklų sporto sales, siekiant sudaryti sąlygas kuo daugiau miestiečių sportuoti kuo arčiau namų“, – rašoma galimybių studijoje.

Joje patariama pardavimo procesą pradėti nuo Smiltynėje esančios lankininkų bazės bei Pilies gatvėje esančios universalios sporto salės.

„Preliminariu vertinimu Smiltynėje esanti ir savivaldybei priklausanti lankininkų bazė galėtų būti parduota už ne mažiau kaip 0,5-0,7 mln. eurų vertinant tik sklypą. Kitas objektas pardavimui galėtų būti Pilies g. esanti sporto salė, kuri yra viena iš blogesnių pagal techninės būklės vertinimą. Pagal dabartinę nekilnojamo turto situaciją už šį objektą būtų galima gauti apie 0,7-1,2 mln. EUR. Todėl bendrai galima būtų teigti, kad pardavus vien šiuos du objektus galima būtų gauti ne mažiau kaip 1,2 – 1,9 mln. EUR, kuriuos būtų galima skirti sporto reikmėms, nekalbant apie sutaupymus dėl eksploatavimo“, – dėstoma galimybių studijoje.

Joje skaičiuojama, jog mokyklų sporto salių renovacijai reikalinga 4,1 mln. EUR, o naujos daugiafunkcės sporto salės Šviesos g. statybai – 6 mln. eurų. Šią sumą rekomenduojama gauti už Dviračių treko pardavimą.

Galimybių studijoje „nupiešiamas“ vaizdas, kiek Klaipėdoje sporto infrastruktūros objektų turėtų būti 2030 metais. Įvertinta tai, jog sportavimui priskiriamas ir vaikščiojimas, važinėjimasis dviračiais, tad sporto infrastruktūros objektais įvardijami ir pėsčiųjų bei dviračių takai. Be to, daroma prielaida, jog Klaipėdoje po 10 metų gyvens 190 tūkst. žmonių, nes sporto objektų skaičius nustatomas būtent pagal gyventojų skaičių.

Todėl siūloma, jog 2030 metais Klaipėdoje būtų 190 pasivaikščiojimo takų/skverų, parkų, alėjų (dabar yra 16), 190 lauko treniruoklių kompleksų (dabar yra 15), 19 futbolo stadionų (dabar yra 6), 19 daugiafunkcių salių (dabar yra 11), 6 baseinai (dabar yra 3), 16 lengvosios atletikos stadionų/maniežų (dabar yra 7).